Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, ruošdamasi nagrinėti S. D. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D., 2017 m. sausio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), S. J. ir S. D. buvo rasti neblaivūs. S. J. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, S. D. 1,13 promilės neblaivumas. Namuose buvo didelė netvarka, šalta. Namuose rasti nepilnamečiai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nesaugių sąlygų namuose vaikai perduoti LPF „Nemuno krašto vaikai“ direktorės V. R. globai. Su S. D. ne kartą kalbėta apie alkoholio vartojimą pastarasis buvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimą priešingai vaiko interesams. Šiais veiksmais, S. D. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, nesirūpino savo vaiko V. D. sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad galimai 2016-12-20 S. D. padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2015 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu S. D. pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 20 Eur bauda, kuri nėra sumokėta, todėl pažeidimo padarymo, t.y. 2016-12-20 metu ši nuobauda buvo galiojanti, todėl S. D. veika turėtų būti kvalifikuota kaip pakartotinis tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimais priešingai vaikų interesams.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Administracinio teisės pažeidimo byla Kauno apylinkės teismui pateikta 2017-01-30, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-25, tai yra jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau galimai S. D. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareigūnai tyrę bylos aplinkybes bei surašydami administracinio nusižengimo protokolą ir perduodami bylos medžiagą nagrinėti teismui turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas nuostatas bei asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas atitinkamas veikas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos medžiaga grąžintina nustatytiems trūkumams pašalinti protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsniu,

nutaria:

bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.