- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-888-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjo, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko Vladimiro Koto apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-371/2009 pagal ieškovo V. R. ieškinį (patikslintą ieškinį), pareikštą atsakovui Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjui, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkui Vladimirui Kotui dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. R. patikslintu ieškiniu prašė:
1. įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Nusikaltėlis neduoda ramybės“ „redaktoriaus skiltis“ paskelbti, kad straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“, „redaktoriaus skiltis“, kuris buvo išspausdintas 2004 m. birželio 18 d., paskelbti šią informaciją: 2004 m. birželio 18 d. Šalčininkų rajono laikraščio straipsnyje „nusikaltėlis neduoda ramybės“, „redaktoriaus skiltis“, kurio autorius yra Vladimir Kot, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie paliečia Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. :
„Nusikaltėlis (V. R. ) neduoda ramybės“.„O štai V. R. , kuris atsitiktinai taip jau susiklosčius aplinkybėms dar iki šiol dirba policijoje...“.„...šis pareigūnas ... paspruko iš eismo įvykio vietos, nes darbo vietoje buvo neblaivus tada, kai buvo sudarytas pažeidimo protokolas...“,„Dar kartą inspektorius pasižymėjo su bičiuliu brakonierių būdu gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugą pasislėpė artimiausiuose krūmuose.“„Daugelį stebina tai, kad toks nusikaltėlis iki šiol dirba policijoje, nes dėl jo pirmiau minėtų savybių abejonių nekyla. Tačiau jeigu tai tenkina jo viršininkus, kurie iki šiol toleruoja tokį savo pavaldinio, ne kartą peržengusio įstatymą, elgesį, tai dirbs jis dar daug metų“.„manau, kad naujais savo poelgiais jis nudžiugins ir mūsų skaitytojus, nes jau atėjo vasara ir atverta mėgstama kavinė parke, kur V. R. mėgsta ilsėtis, netyčia pasidėjęs galvą ant stalo tarp lėkščių“.
Šalies argumentai
2. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Policeiskije vne zakona“ paskelbti, kad straipsnyje „Policeiskije vne zakona“, kuris buvo išspausdintas 2003 m. kovo 28 d. paskelbti šią informaciją: 2003 m. kovo 28 d. Šalčininkų rajono laikraščio straipsnyje „Policeiskije vne zakona“, kurį paskleidė bei slapyvardžiu „Z. S. “ pasirašė Vladimir Kot buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie paliečia Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. :
1) „Policeiskije vne zakona“.
2) „su organizuotu nusikalstamumu kovoja nusikaltėlis“.
3) „1997 m. gegužės 20 d. dirbdamas policijoje V. R. vairavo automobilį būdamas neaiškios būklės ...“.
4) „2000-ųjų metų rugpjūtį į Butrimonių tvenkinį įkrito automobilis Opel su dviem keleiviais. Įvykio liudininkai atpažino vairuotoją – žmogų, panašų į V. R. “.
3. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba pirmame, antrame bei septintame puslapiuose tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo išspausdintas straipsnis „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“ antrašte „Nusikaltėlis ir girtuoklis – klastočių meistras“ su visu tekstu ir antrašte „Aistra klastoti įaugusi į kraują“ su tekstu nemokamai išspausdinti šio turinio paneigimą: „Šalčininkų rajono laikraštis „Vesti Šalči“ pripažįsta, kad 2003 m. rugpjūčio 22 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje 63(556) išspausdintame straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“, kurio autorius yra Vladimir Kot, buvo paskelbtos šios tikrovės neatitinkančios žinios:
1) „kad V. R. „Nusikaltėlis ir girtuoklis – klastočių meistras“,
2) „liūdnai pagarsėjęs savo nuotykiais, besibaigiančiais girtais sapaliojimais vasaros bare, organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. “,
3) „O čia viskas įgavo visai kitą atgarsį“, „Atsakomojo V. R. žingsnio neteko ilgai laukti. Jis skubiai sufalsifikavo bylą, areštavo užklausimo autorių dviems paroms už tai, kad šis savo automobilį pasistatė šalia bendrabučio“,
4) „... inspektorius buvo labai susierzinęs ir vis kartojo, kad džiaugiasi pagaliau galėdamas matyti šį žmogų būtent čia, o kai pastarasis nerodė jokio susidomėjimo jo asmeniu, inspektorius pradėjo rėkti, paįvairindamas savo riksmą necenzūriniais išsireiškimais“,
5) „Bet kas bus, jeigu po avarijos traumuotoje galvelėje „šaus“ mintis dėl kokio nors dar absurdiškesnio sprendimo...“
6) kad V. R. „Aistra klastoti – įaugusi į kraują“,
7) „Tokie dalykai, kaip savo asmeninių santykių aiškinimasis, naudojantis tarnybine padėtimi ir purvinais metodais, nesveikam inspektoriui – ne naujiena“,
8) „Inspektorius V. R. , apklausęs liudytojus, bet baudžiamajai bylai iškelti ... pritrūko ir operatyvinės sėkmės, ir tiesiog proto“, „...kad pareiškimas apie mano (V. Kot) „nusikalstamą veiką“ ir visi su tuo susiję veiksmai buvo atlikti asmeniškai to žmogaus“,
9) „... tas V. R. , kurį ar juokais, ar rimtai vadina neskęstančiuoju „Titaniku“,
10) „Todėl jiems ir tenka priimti šio nusikaltėlio diktuojamas žaidimo taisykles“.
4. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Inspektorius miegojo prie stalo“ paskelbti, kad Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Inspektorius miegojo prie stalo“, kuris buvo išspausdintas 2003 m. birželio 27 d. bei kurį paskleidė ir slapyvardžiu „Z. S. “ pasirašė Vladimir Kot, buvo paskleista dezinformacija, o būtent, kad 2003 m. birželio 25 d. trečiadienį Šalčininkų miesto vasaros kavinėje prie stalo tarp lėkščių ir degtinės butelių miegojo Šalčininkų rajono policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės inspektorius V. R. .
5. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Žmogaus likimas“ paskelbti, kad „2004 m. vasario 24 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Žmogaus likimas“, kurį paskleidė bei slapyvardžiu „Z. S. “ pasirašė Vladimir Kot buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie paliečia Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. :
1) „2004 m. sausio 17 d. šeštadienį po šventės organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnysis inspektorius V. R. darbe buvo su kvapu“.
2) V. R. „daugkartinis „zaletčik“, ir „zelionogo zmija“ draugas“, „Jis prapūtė vidutiniam girtumui“
3) „V. R. – nusikaltėlis ir girtuoklis! Tai patvirtina patikrinimo rezultatai..., kuriuos pasirašė Vidaus reikalų ministras V. B. “.
4) „policijos vyresnysis inspektorius su nesveika galva“.
5) „kokia nelaimė gali atsitikti, kai nusikaltėlio rankose yra ginklas bei kuris į darbą ateina neblaivus bei dėvi policijos uniformą“.
6. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ paskelbti, kad „2004 m. rugsėjo 28 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“, kurį paskleidė bei slapyvardžiu „Z. S. “ pasirašė Vladimir Kot buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie paliečia Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. :
1) Šalčininkų policijoje tęsė tarnybą nusikaltėlis
2) policijos komisariate dirbo nusikaltėliai, „liūdnai pagarsėjęs ... inspektorius V. R. “.
7. Įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorių Vladimirą Kot ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas straipsnis „Policijos jubiliejui komisaras įvardijo labiausiai „nuskriaustąjį“ metų policininką“ paskelbti, kad „Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktorius Vladimir Kot atsiprašo V. R. už 2003 m. spalio 7 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Policijos jubiliejui komisaras įvardijo labiausiai „nuskriaustąjį“ metų policininką paskelbtą nesąžiningą ir neetišką nuomonę, kuri paliečia Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. “.
9. Laikraščio „Vesti Šalči“ savininkas Vladimir Kot atsiprašo V. R. už paskleistas melagingas žinias.
8. Priteisti iš atsakovo jo naudai 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti, 81,42 Lt ir 60,90 Lt už straipsnių vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad paskleistos žinios yra Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyr. redaktoriaus V. Koto sąmoningai, kryptingai ir tyčia iškreipti įvykiai bei jo melagingi prasimanymai. V. Koto paskleistos melagingos žinios pakirto pasitikėjimą ieškovu, buvo suterštas jo geras vardas visuomenėje. Ieškovas paaiškino, kad dirbo Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresn. inspektoriumi. 2004 m. birželio 18 d. Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 48(640), atsakovas išspausdinto apie jį straipsnį pavadinimu “Nusikaltėlis neduoda ramybės“. Teismo nuosprendžiu V. R. buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo (autoįvykio), tačiau niekas nuo to neapdraustas, todėl vadinti jį nusikaltėliu nėra pagrindo, nes tokios sąvokos nėra nei LR BK , nei CK. Įstatymas įpareigoja taikyti tikslią, realią, etišką sąvoką, kaip „teistas“, „pripažintas kaltu“, o ne „nusikaltėlis“, nes pagal LR AT išaiškinimą tokia sąvoka visuomenėje suprantama kaip įžeidžianti. Šiame straipsnyje rašoma, kad jis atsitiktinai dirba policijoje, tačiau tai netiesa, nes policijoje norėjo dirbti, baigė mokslus ir iki šiol ten dirba. Ieškovui gavus kvietimą atvykti apklausai byloje dėl dokumentų suklastojimo ir pinigų pasisavinimo, 2003 m. rugpjūčio 22 d. tame pačiame leidinyje straipsniuose „Uždaroji akcinė bendrovė Šalčininkų rajono policijos komisariatas“, „Nusikaltėlis ir girtuoklis - klastočių meistras“ vėl buvo paskleistos apie jį melagingos žinios, jog jis neva paspruko iš įvykio vietos, tačiau dėl šio įvykio teismui pateikta išvada, kad jis buvo nubaustas dėl to, kad nepranešė apie autoįvykį. Šioje išvadoje konstatuota, kad eismo įvykio jis nepadarė. Šio straipsnio tęsinys buvo spausdintas ištisus trejus metus, tokiais veiksmais siekiant, kad jis išeitų iš vidaus reikalų sistemos. 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje Nr.15(605) išspausdinta informacija, kad jis buvo neblaivus darbo vietoje, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė. 2003 m. birželio 27 d. straipsnyje Nr. 48(541) parašyta, kad ieškovas, būdamas girtas, kavinėje, esančioje Šalčininkų miesto parke, miegojo prie stalo. Ši informacija melaginga, nes teisme gauta pažyma apie tai, kad V. R. tą dieną buvo išvykęs iš Lietuvos, kai neva matė jį girtą miegantį kavinėje. Atsakovas keitė savo paaiškinimus dėl šio fakto, nurodydamas kitą laiką, bei tvirtindamas, kad gavo informaciją iš kitų šaltinių. 2003 m. kovo 28 d. Nr. 28(516) straipsnyje „Policeiskije vne zakona“ ieškovas V. R. buvo priskirtas prie policijos pareigūnų, kurie yra nusikaltėlių gretose, o tai jį asmeniškai įžeidė. Straipsnyje įžūliai parašyta, kad su nusikaltimais kovoja nusikaltėlis, tokiu būdu jis priskiriamas prie organizuoto nusikalstamumo. Teiginį, kad 1997 m. gegužės 20d. vairavo automobilį, būdamas neaiškios būklės, žmonės supranta kaip tai, kad jis buvo girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Rašyti reikia tiksliai ir nešališkai, o ne kompromituojančiai. Straipsnyje parašyta apie tai, kad į Butrimonių tvenkinį įkrito automobilis, duomenys neskelbtini, su dviem keleiviais ir yra liudininkų, atpažinusį vairuotoją, panašų į V. R. . Tačiau jis nevairavo automobilio, atsakovas nenurodė, kokie liudytojai jį atpažino. Atsakovo straipsniuose ieškovas vadinamas girtuokliu, nusikaltėliu, klastočių meistru, liūdnai pagarsėjusiu savo nuotykiais, tačiau yra sąžiningas, doras pilietis ir pareigūnas. Dėl pavartotų sakinių „traumuota galvelė“ ir „nesveikas inspektorius“ yra priimtas teismo nuosprendis privataus kaltinimo byloje, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu, o teiginys, kad „aistra klastoti įaugusi į kraują“ peržengia visas padorumo ribas. Įžeidžia ir neatitinka tikrovės teiginiai, kad iškelti baudžiamajai bylai jam pritrūko sėkmės ir proto, kad suklastojo pareiškimą, vadinamas „Titaniku“. 2004 m. rugsėjo 28 d. leidinyje pasisakymai ir teiginiai, kad tęsia tarnybą nusikaltėlis yra įžeidžiantys. Atsakovas jų neįrodė.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjas, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas ir vyr. redaktorius Vladimiras Kotas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo V. R. ieškinio netenkinti. Nurodė, kad visus ieškinyje minimus straipsnius rašė savo vardu arba „Z. S. “ slapyvardžiu. Paskleista informacija atitinka tikrovę. Tai patvirtina Vidaus reikalų ministro V. B. atsakymas, tai gali patvirtinti ir liudytojai. Straipsnyje pavartoti žodžiai „klastočių meistras“, „neskęstantis Titanikas“, „labiausiai nuskriaustasis“ - vaizdingi palyginimai. 2004 m. sausio 17 d. V. R. buvo darbe „ su kvapu“ nereiškia, kad V. R. buvo neblaivus. Straipsniuose UAB „Šalčininkų policijos komisariatas“, „Žmogaus likimas“ yra išsakyta atsakovo nuomonė apie V. R. . Straipsniai parašyti rusų kalba, vartojamas išsireiškimas, kad asmuo, pripažintas padaręs nusikaltimą, vadinamas „nusikaltėliu“.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. vasario 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi pradinį atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ redakciją pakeitė tinkamu atsakovu Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėju, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininku Vladimiru Kotu (l. 127-130).
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėją, steigėją - individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininką Vladimirą Kot, laikraščio „Vesti Šalči“ rusų kalba antrame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas 2004 m. rugsėjo 28d. straipsnis „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ ne vėliau per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti paneigimą tokio turinio: Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“, 2003 m. kovo 28 d. straipsnyje „Policeiskije vne zakona“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“, 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“, 2004 m. rugsėjo 28 d. straipsnyje „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. , jog:„ Nusikaltėlis (V. R. ) neduoda ramybės“, „Daugelį stebina, kad toks nusikaltėlis iki šiol dirba policijoje“, „Su organizuotu nusikalstamumu kovoja nusikaltėlis“, „V. R. yra nusikaltėlis ir girtuoklis“, „Tenka priimti nusikaltėlio diktuojamas žaidimo taisykles“, „ kokia nelaimė gali atsitikti, kai nusikaltėlio rankose yra ginklas“, „ Šalčininkų policijoje tęsia tarnybą nusikaltėlis“, „policijos komisariate dirba nusikaltėliai“, kad V. R. yra „nesveikas inspektorius“, „su traumuota galvele bei nesveika galva“, „daugkartinis zaletčik, zelionogo zmija draugas“; paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija 2003 m. birželio 27 d. straipsnyje „Inspektorius miegojo prie stalo“, jog „2003 m. birželio 25 d. trečiadienį Šalčininkų miesto vasaros kavinėje prie stalo tarp lėkščių ir degtinės butelių miegojo Šalčininkų rajono policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. “, 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje, jog „manau, kad naujas savo poelgiais jis nudžiugins ir mūsų skaitytojus, nes jau atėjo vasara ir atverta mėgstama kavinė parke, kur V. R. mėgsta ilsėtis, netyčia pasidėjęs galvą ant stalo tarp lėkščių“, 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje, kad „jis liūdnai pagarsėjęs savo nuotykiais, besibaigiančiais girtais sapaliojimais vasaros bare“ ; 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“ , kad „2004 m. sausio 17 d. šeštadienį po šventės Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnysis inspektorius V. R. darbe buvo su kvapu“. Paliko nenagrinėtais ieškinio reikalavimus dalyje dėl 2004 m. birželio 18 d. paskelbtos Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ informacijos, kad „dar kartą inspektorius pasižymėjo su bičiuliu brakonierių būdu gaudydamas žuvis privačiose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose. Tada V. R. pasielgė kaip tikriausias bailys ir metęs draugą pasislėpė artimiausiuose krūmuose“ bei 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnio teiginių „klastočių meistras“, „Aistra klastoti - įaugusi į kraują“. Atmetė ieškinio reikalavimus dalyje dėl paskelbtų teiginių: 2003 m. kovo 28 d. straipsnyje kad: „1997 m. gegužės 20 d. dirbdamas policijoje V. R. vairavo automobilį būdamas neaiškios būklės ...“, „2000-ųjų metų rugpjūtį į Butrimonių tvenkinį įkrito automobilis, duomenys neskelbtini, su dviem keleiviais. Įvykio liudininkai atpažino vairuotoją – žmogų, panašų į V. R. “, 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje - „prie bylos prisijungė organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. “, „O čia viskas įgavo visai kitą atgarsį“, „Atsakomojo V. R. žingsnio neteko ilgai laukti. Jis skubiai sufalsifikavo bylą, areštavo užklausimo autorių dviems paroms už tai, kad šis savo automobilį pasistatė šalia bendrabučio“, „Sulaikytojo žodžiais tariant inspektorius buvo labai susierzinęs ir vis kartojo, kad džiaugiasi, pagaliau galėdamas matyti šį žmogų būtent čia, o kai pastarasis nerodė jokio susidomėjimo jo asmeniu, inspektorius pradėjo rėkti, paįvairindamas savo riksmą necenzūriniais išsireiškimais“, „Inspektorius V. R. , apklausęs liudytojus, bet baudžiamajai bylai iškelti ... pritrūko ir operatyvinės sėkmės, ir tiesiog proto“, „Todėl esu net 99 procentais įsitikinęs, kad pareiškimas apie mano (V. Kot) „nusikalstamą veiką“ ir visi su tuo susiję veiksmai buvo atlikti asmeniškai to žmogaus“, 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje, kad „O štai V. R. , kuris atsitiktinai taip jau susiklosčius aplinkybėms dar iki šiol dirba policijoje...“, „...šis pareigūnas ... paspruko iš eismo įvykio vietos, nes darbo vietoje buvo neblaivus tada, kai buvo sudarytas pažeidimo protokolas“.., 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje“ jis prapūtė vidutiniam girtumui“, „ 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje pavartoto sakinio, kad “tas V. R. , kurį ar juokais, ar rimtai vadina neskęstančiuoju „Titaniku“ paneigimo bei dalyje, kad atsakovas atsiprašo V. R. už 2003 m. spalio 7d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Policijos jubiliejui komisaras įvardijo labiausiai „nuskriaustąjį“ metų policininką“ paskleistą nesąžiningą ir neetišką nuomonę ir nurodyti, kad atsakovas atsiprašo V. R. už paskleistas melagingas žinias. Priteisė iš Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjo, steigėjo-individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko Vladimiro Koto ieškovo V. R. naudai 2 500 Lt neturtinės žalos ir 254,83 Lt išlaidų už dokumentų vertimą, kelionės išlaidų bei 198 Lt žyminio mokesčio.
Teismas sutiko su baudžiamosiose bylose padarytomis išvadomis, kad atsakovas 2003 m. kovo 28d., 2003 m. rugpjūčio 22 d., 2004 m. birželio 18 d. laikraščio straipsniuose išreiškė mintis ne tik apie ieškovą, tačiau ir apie Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų darbo neigiamas puses, atliekant jiems pavestas funkcijas. Straipsniuose ieškovas vertinamas ne kaip privatus asmuo, o kaip policijos pareigūnas, viešas asmuo, atliekantis valstybės įgaliotą teisėsaugos funkciją, jo santykis su visuomene yra glaudus ir pastovus, todėl visuomenės reiškiama kritika jo atžvilgiu turi būti priimama ir yra platesnė, nei privačių asmenų. Ieškovo kaip viešojo asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi nuo privataus asmens gynimo ribų. Viešajam asmeniui keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Jis turi toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir ne visiškai tikslią informaciją ar nuomonę, tikėtis sulaukti didesnio dėmesio ir įvairaus pobūdžio atgarsių bei atsiliepimų. Todėl šiuose straipsniuose išsakyta V. Koto nuomonė apie V. R. , pagrįsta tikrais faktais, nevertinama kaip duomenys, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Žurnalisto straipsnis yra literatūrinis kūrinys, kuriam pagal prigimtį būdingas kūrybinis pradas, todėl 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje pavartotas sakinys, kad “tas V. R. , kurį ar juokais, ar rimtai vadina neskęstančiuoju „Titaniku“, kaip buvo pažymėta 2007 m. lapkričio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendyje, bei 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, vertinamas kaip viena iš pavartotų meninės išraiškos priemonių, kuri negali būti pripažinta kaip žinia (informacija), neatitinkanti tikrovės. Tokiu būdu teismas šioje dalyje dėl paskelbtų teiginių 2003 m. kovo 28 d., 2003 m. rugpjūčio 22 d., 2004 m. birželio 18 d., 2004m. vasario 24d. straipsniuose ieškovo reikalavimų netenkintino. Šiuose straipsniuose bei 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“, 2004 m. rugsėjo 28 d. straipsnyje „ Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ buvo paskelbti teiginiai, kuriuose ieškovas V. R. vadinamas „nusikaltėliu“, “girtuokliu”, “daugkartiniu zaletčik ir zelionogo zmijo draugu”. Teismas nurodė, kad asmens pavadinimas labai konkrečiu neigiamą atspalvį turinčiu apibūdinimu “nusikaltėlis”, “girtuoklis”, “daugkartinis zaletčik ir zelionogo zmijo draugas”, priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, yra nesusijęs su literatūrine išmone, akivaizdžiai žemina ieškovo, kaip pareigūno ir asmens garbę ir orumą, nes visuomenėje suprantama vienareikšmiškai ir sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Teismas sutiko su ieškovo motyvais, kad baudžiamuosiuose įstatymuose nėra tokios sąvokos “nusikaltėlis”, yra sąvokos “teistas, “pripažintas kaltu”, “kaltinamasis”, “nuteistasis”. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo teistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo ir vieną kartą buvo darbe neblaivus neduoda pagrindo sistemingai straipsniuose vartoti žodį “girtuoklis”, “nusikaltėlis”, net pagal baudžiamąjį įstatymą kriminalinė bausmė neturi tikslo pažeminti ir įžeisti asmenį. Dėl kitų teiginių ”nesveikas inspektorius”, “traumuota galvelė” atsakovas 2007 m. lapkričio 12 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 155 str. 1d. (įžeidimas). Šioje dalyje teismas ieškovo reikalavimus tenkino. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą paneigti kaip neatitinkančią tikrovės informaciją, paskelbtą 2003 m. birželio 27 d. straipsnyje „Inspektorius miegojo prie stalo“ ir su šiuo įvykiu susietus teiginius, paskelbtus 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“ „ manau, kad naujais savo poelgiais jis nudžiugins ir mūsų skaitytojus, nes jau atėjo vasara ir atverta mėgstama kavinė parke, kur V. R. mėgsta ilsėtis, netyčia pasidėjęs galvą ant stalo tarp lėkščių“ bei 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, kad „liūdnai pagarsėjęs savo nuotykiais, besibaigiančiais girtais sapaliojimais vasaros bare“, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šiuose straipsniuose paskelbti duomenys atitinka tikrovę. Straipsnyje nėra nurodyta, kokiu laiku V. R. miegojo kavinėje, tačiau iš surinktų įrodymų, matyti, kad tuo metu, kai buvo gautas policijoje pranešimas, V. Kot buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo matyti V. R. , o kai kavinėje buvo V. R. po darbo laiko, joje nebuvo V. Koto. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą paneigti 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“ paskelbtą informaciją, kad „2004 m. sausio 17 d. šeštadienį po šventės Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnysis inspektorius V. R. darbe buvo su kvapu“, nes iš esančių civilinėje byloje įrodymų matyti, kad V. R. būklė buvo patikrinta 2004 m. sausio 17 d. 18.55 val. ir nustatyta, kad jis yra blaivus (b.l. 50-51), o įrodymų, patvirtinančių paskelbtus teiginius, atsakovas teismui nepateikė. Teismas paliko nenagrinėtus ieškovo reikalavimus paneigti informaciją, paskleistą 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“, kad „dar kartą inspektorius pasižymėjo su bičiuliu brakonierių būdu gaudydamas žuvis privačiuose AB „Šalčininkų žuvis“ tvenkiniuose, tada V. R. pasielgė kaip pats tikriausias bailys ir metęs draugą pasislėpė artimiausiuose krūmuose“, nes šiame straipsnyje paskelbti teiginiai yra išvestiniai iš šio žvejybos fakto, kuris nurodytas 2003 m. rugpjūčio 29 d. bei vėlesniuose straipsniuose ir dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo reikalavimus dalyje dėl 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“ paskelbtų teiginių, kad „V. R. - klastočių meistras“, „kad V. R. „aistra klastoti - įaugusi į kraują“ teismas paliko nenagrinėtais, nes šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl paskleistos informacijos, jog V. R. sufabrikavo baudžiamąją bylą V. Kotui pagal suklastotą A. V. pareiškimą. Teismas netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovą paskelbti, kad atsakovas atsiprašo V. R. už 2003 m. spalio 7 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ straipsnyje „Policijos jubiliejui komisaras įvardijo labiausiai „nuskriaustąjį“ metų policininką“ nesąžiningą ir neetišką nuomonę bei nurodyti, kad atsakovas atsiprašo V. R. už paskleistas melagingas žinias, nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Be to, šiame straipsnyje buvo įvertintas ne tik V. R. , kaip Šalčininkų rajono pareigūno, bet ir kitų pareigūnų darbas, išsakyta nuomonė apie jų darbo rezultatus, o ne paskelbti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Atsakovas, pavartodamas straipsnyje žodį “nuskriaustasis”, neperžengė įstatymo nustatytų sąžiningumo ir etiškumo ribų. Teismas priteisė ieškovui 2 500 Lt neturtinės žalos, atsižvelgdamas į tai, kad straipsniai buvo spausdinami periodiškai ištisus metus nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio, ieškovo reikalavimas paneigti informaciją paskelbtas nebuvo, į jį net nebuvo atsakyta, laikraštis platinamas Šalčininkų rajone, kur tuo metu dirbo V. R. Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnu ir akivaizdu, jog tokių profesiškai užgaulių duomenų paskelbimas neigiamai atsiliepė jo profesinei veiklai, reputacijai bei įžeidė jį kaip asmenį. Teismas nenustatė LR CK 2.24 str. 6 d. numatytų pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes jis neįrodė, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su V. R. kaip viešojo asmens veikla. Nustatydamas neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją duomenų paneigimo tvarką, teismas vadovavosi LR CK 2.24 str. 4 d., atsižvelgė į tai, kad laikraštis “Vesti Šalči” išleidžiamas du kartus per savaitę, informacija buvo paskelbta keliuose straipsniuose.
Atsakovas Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjas, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas Vladimiras Kotas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad tiek rusų, tiek kitų kalbų žodynuose sąvoka „nusikaltėlis“ yra teisėta iki išnyks teistumas, kaip viena iš baudžiamosios atsakomybės sudedamųjų dalių. Todėl, atsakovo manymu, teismas neteisingai interpretavo leidėjo teiginius, kurie, teismo nuomone, žemino pareiškėjo orumą. Pareiškėjui, kaip pareigūnui, visuomenė kelia daug didesnius reikalavimus, nei paprastam piliečiui, todėl pareigūnas neturėtų sau leisti pasirodyti darbe girtas, tokiu būdu tapdamas „girtuokliu“. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas V. R. nesugebėjo paneigti nei vieno straipsniuose aprašyto teiginio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nėra padaryta jokios, taip pat ir neturtinės, žalos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjo, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko Vladimiro Koto apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti. Žmogaus vadinimas „nusikaltėliu“ dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo (autoįvykio) bei „girtuokliu“ dėl vienintelio jo pasirodymo darbe ar kitoje viešoje vietoje, juo labiau nustačius jam lengvą neblaivumo laipsnį, prieštarauja teisės bei moralės normoms. Sąvoka „nusikaltėlis“ nėra vartojama baudžiamajame, administraciniame, civiliniame ar kitame įstatyme (vartojamos sąvokos asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, asmuo, padaręs teisės pažeidimą), todėl akivaizdu, kad toks posakis žemina bet kurio asmens garbę ir orumą. Apelianto teiginys „pareigūnas neturėtų sau leisti pasirodyti darbe girtas, o tuo pačiu neišvengiamai tampa „girtuokliu“, prieštarauja paties apelianto išvadoms, kas yra girtuoklis, nes posėdžio metu paklausus, ar atsakovas yra girtuoklis, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, atsakė neigiamai, nepaisant to, kad jo padarytas teisės pažeidimas žymiai pavojingesnis aplinkiniams. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad „teismo posėdžio metu V. R. nesugebėjo paneigti nei vieno straipsniuose aprašyto teiginio. Melagingus V. Koto teiginius paneigė pastarojo bičiulis A. B. , kuris ne kartą buvo apklaustas liudytoju privataus kaltinimo bylose. Be to, atsakovas parodė nepagarbą teismui, teigdamas, kad savo akimis matė ieškovą, miegantį vienoje iš Lietuvoje esančių kavinių, nors pats tuo metu buvo Baltarusijos Respublikoje (tai patvirtina teismo gauta pažyma dėl atsakovo sienos kirtimų).
Atsakovo Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjo, steigėjo - individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko Vladimiro Koto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja civilinę bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Atsakovas V.Kotas apeliaciniu skundu nors ir prašo panaikinti visą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, tačiau pateikia argumentus tik dėl dalies skundžiamo teismo sprendimo, kuria ieškinys buvo tenkintas, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo sąvokas „nusikaltėlis“ ir „girtuoklis“ ir teiginius, kuriuose buvo vartojami šie žodžiai, nepagrįstai pripažino neatitinkančiais tikrovės; be to, ieškovas nepaneigė nei vieno straipsniuose pateikto teiginio. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas tik ta apimtimi, dėl kurios apeliantas yra pateikęs savo argumentus; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas tikrovės neatitinkančiais duomenimis, paskleistais apie Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. , pripažino teiginius, publikuotus Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“ - „Nusikaltėlis (V. R. ) neduoda ramybės“, „Daugelį stebina, kad toks nusikaltėlis iki šiol dirba policijoje“,
2003 m. kovo 28 d. straipsnyje „Policeiskije vne zakona“ - „Su organizuotu nusikalstamumu kovoja nusikaltėlis“,
2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“ - „V. R. yra nusikaltėlis ir girtuoklis“, „...tenka priimti nusikaltėlio diktuojamas žaidimo taisykles“,
2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“ – „V. R. – nusikaltėlis ir girtuoklis“, „kokia nelaimė gali atsitikti, kai nusikaltėlio rankose yra ginklas“,
2004 m. rugsėjo 28 d. straipsnyje „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ - „Šalčininkų policijoje tęsia tarnybą nusikaltėlis“, „policijos komisariate dirba nusikaltėliai“.
Visuose šiuose teiginiuose vartojamas žodis nusikaltėlis, kuris, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose, asmenį apibūdina neigiamai, priskiria jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustos, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, todėl žemina asmens, ginčo atveju pareigūno, garbę ir orumą, sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį.
Tačiau, nepaisant žodžio „nusikaltėlis“ negatyvaus turinio, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo bendrinės reikšmės atitikimą teisinėms kategorijoms ir tuo pačiu faktinei tikrovei. Lietuvių kalbos žodynas internete (www.lkz.lt) žodį nusikaltėlis paaiškina – kas padaro nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo faktas yra konstatuojamas teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 11 d. nutartimi V. R. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. LR BK 246 str. dėl 1997 m. gegužės 14 d. padaryto autoįvykio, kurio metu žuvo žmogus, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams. Žodis „nusikaltėlis“ publikacijose buvo vartojamas po to, kai ieškovas buvo nuteistas, nepaisant to, kad šis žodis nėra vartojamas baudžiamuosiuose įstatymuose, jo bendrinė reikšmė atitinka BK ir BPK apibrėžiamą teisinį turinį ir nagrinėjamu atveju faktinę tikrovę. Dėl to kolegija daro išvadą, kad ieškinio dalis dėl teiginių, kuriuose ieškovas buvo įvardijamas nusikaltėliu, buvo tenkinta nepagrįstai; atitinkama teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas, priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas 1 000 Lt (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Kita apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovas buvo įpareigotas paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis „V. R. yra... girtuoklis“; kad V. R. yra „nesveikas inspektorius“, „su traumuota galvele bei nesveika galva“, „daugkartinis zaletčik, zelionogo zmija draugas“ („Vesti Šalči“ 2003-08-22 straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, 2004-02-24 straipsnyje „Žmogaus likimas“), bei įpareigotas paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją „Vesti Šalči“ 2003 m. birželio 27 d. straipsnyje „Inspektorius miegojo prie stalo“, jog „2003 m. birželio 25 d. trečiadienį Šalčininkų miesto vasaros kavinėje prie stalo tarp lėkščių ir degtinės butelių miegojo Šalčininkų rajono policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. “, 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje, jog „manau, kad naujais savo poelgiais jis nudžiugins ir mūsų skaitytojus, nes jau atėjo vasara ir atverta mėgstama kavinė parke, kur V. R. mėgsta ilsėtis, netyčia pasidėjęs galvą ant stalo tarp lėkščių“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje, kad „jis liūdnai pagarsėjęs savo nuotykiais, besibaigiančiais girtais sapaliojimais vasaros bare“; 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“, kad „2004 m. sausio 17 d. šeštadienį po šventės Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnysis inspektorius V. R. darbe buvo su kvapu“, yra atmestina.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrovės neatitinkančiais duomenimis pripažino teiginius „V. R. yra... girtuoklis“; kad V. R. yra „nesveikas inspektorius“, „su traumuota galvele bei nesveika galva“, „daugkartinis zaletčik, zelionogo zmija draugas“ („Vesti Šalči“ 2003-08-22 straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, 2004-02-24 straipsnyje „Žmogaus likimas“), bei pripažino tikrovės neatitinkančia informaciją, paskelbtą apie Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. , publikuotą Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ 2003 m. birželio 27 d. straipsnyje „Inspektorius miegojo prie stalo“, jog „2003 m. birželio 25 d. trečiadienį Šalčininkų miesto vasaros kavinėje prie stalo tarp lėkščių ir degtinės butelių miegojo Šalčininkų rajono policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo inspektorius V. R. “, 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje, jog „manau, kad naujais savo poelgiais jis nudžiugins ir mūsų skaitytojus, nes jau atėjo vasara ir atverta mėgstama kavinė parke, kur V. R. mėgsta ilsėtis, netyčia pasidėjęs galvą ant stalo tarp lėkščių“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. straipsnyje, kad „jis liūdnai pagarsėjęs savo nuotykiais, besibaigiančiais girtais sapaliojimais vasaros bare“; 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“, kad „2004 m. sausio 17 d. šeštadienį po šventės Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnysis inspektorius V. R. darbe buvo su kvapu“.
Apeliaciniame skunde atsakovas V. Kotas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, kuriuos įvertinus galima daryti išvadą, kad ieškovas pagrįstai gali būti vadinamas girtuokliu ir pan. Minėtas lietuvių kalbos žodynas internete žodį „girtuoklis“ paaiškina – kas girtauja, dažnai pasigeria. Tokių duomenų apie ieškovą byloje nėra, atskiri patvirtinti ir įrodyti faktai – t.y. kad ieškovas vieną kartą buvo darbe neblaivus, kai nėra daugiau patikimų duomenų apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą – girtavimą, nėra pakankami, kad pateisintų neigiamo apibūdinimo „girtuoklis“ ar susijusių teiginių, išsireiškimų vartojimą straipsniuose.
Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo pareiga procese buvo paneigti teiginiuose paskelbtą informaciją. CK 2.24 str. 1 d. nustato prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi pareiga įrodyti teiginių tikrumą tenka apeliantui, todėl tie paskleisti teiginiai, kurių atitikimas nebuvo pagrįstas įrodymais, turi būti paneigiami, o nukentėjusiam asmeniui atlyginama turtinė ir neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjas, steigėjas - individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas Vladimiras Kotas buvo įpareigotas paskelbti paneigimą dėl paskleidimo tikrovės neatitinkančių duomenų, paskelbtų Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ 2004 m. birželio 18 d. straipsnyje „Nusikaltėlis neduoda ramybės“, 2003 m. kovo 28 d. straipsnyje „Policeiskije vne zakona“, 2003 m. rugpjūčio 22d. straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų rajono policijos komisariatas“, 2004 m. vasario 24 d. straipsnyje „Žmogaus likimas“, 2004 m. rugsėjo 28 d. straipsnyje „Pagal atsisakytus pareiškimus geriausias rodiklis Šalčininkų policijai, kurioje tęsia tarnybą nusikaltėlis iki šiol vadovauja nekompetentingas vadovas“ apie Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R. , jog „Nusikaltėlis (V. R. ) neduoda ramybės“, „Daugelį stebina, kad toks nusikaltėlis iki šiol dirba policijoje“, „Su organizuotu nusikalstamumu kovoja nusikaltėlis“, „V. R. yra nusikaltėlis...“, „Tenka priimti nusikaltėlio diktuojamas žaidimo taisykles“, „kokia nelaimė gali atsitikti, kai nusikaltėlio rankose yra ginklas“, „ Šalčininkų policijoje tęsia tarnybą nusikaltėlis“, „policijos komisariate dirba nusikaltėliai“, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteistą ieškovui V. R. iš atsakovo Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjo, steigėjo – individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininko neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 500 Lt.
Likusią Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.