- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-175-1204/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., I. Z., J. B.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Irmantas Ruželė, Jolanta Grigaliūnienė, Simona Vaičiulytė, Simona Vaič, Gvidas Abromavič
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.5Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
- 3.4.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens A. L. atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei–Gavorskienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
suinteresuotam asmeniui I. Z. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Gruodei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., J. B., I. Z., byloje išvadą teikianti institucija – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius dėl A. L. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. L. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti A. L. psichiatrinę ekspertizę, pripažinti A. L. neveiksnia psichiatrinės ekspertizės akte nurodytose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti A. L. globą, paskirti A. L., globėju bei turto administratoriumi.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad mama yra garbingo 89 metų amžiaus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius nuo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. STS-1524 neterminuotai nustatė specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. A. L. nustatyta (duomenys neskelbtini) ir organizmo funkcijų sutrikimai. Mama dėl savo sveikatos būklės savarankiškai savimi pasirūpinti nebegali, stebima sutrikusi emocijų ir poreikių išraiška, nebegali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų kontroliuoti. Paskutiniu metu būklė dar labiau pablogėjo, nes dažnai neatpažįsta namiškių, neorientuota laike. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išduota išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ patvirtina, kad mama negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, susijusių su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusių su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu, nesugeba pasirūpinti savo savitvarkos įgūdžių sritimi, savo sveikatos priežiūros sritimi. Pareiškėjas visą laiką mama rūpinasi, veža pas gydytojus, perka maistą, padeda buityje, nes mama savarankiškai to padaryti nebegali dėl savo psichinės būklės. Įsipareigoja tinkamai atlikti globėjo pareigas ir rūpintis savo mama, todėl pripažinus A. L. neveiksnia, paršo paskirti jos globėju bei turto administratoriumi. Kitų šeimos narių, galinčių tinkamai mama pasirūpinti nėra, nes mama yra našlė, o pareiškėjo seserys, kurios įtrauktos kaip suinteresuoti asmenys, gyvena atskirai ir pasirūpinti mama negali.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. nurodė, jo mama serga psichine liga, serga jau seniai, bet ryškus paūmėjimas paskutiniais 4 metais, atmintis pakito. Su mama gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, atskiruose namuose, nuo 2024-10-17 yra slaugoje, ten jai gerai, yra prižiūrima, pavalgiusi, yra patenkinta. Slauga teikiama 4 mėnesiams, galima nebūti viso laiko. Prieš 8 metus mama užsidarė sąskaitą banke pasakė, kad nuimta didelė pinigų suma. Pats dirba pas ūkininką, pats kažkiek ūkininkauja, žmona padės prižiūrėti mamą. Mama nenori likti slaugoje, nori į namus, pradžioje pasiimtų mamą pas save. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad mamos atmintis pablogėjusi, jį kaip sūnų atpažįsta, vis klausia kur dirbu, kur gyvenu. Politika nesidomi, televizoriaus nežiūri, slaugoje kas antrą dieną lanko motiną. Apsipirkti ar susimokėti mokesčių negebėtų, dokumentus keitė, vaistus nuperka, pas gydytojus neveža. Gyvendama savarankiškai negalėjo pati maisto pasigaminti, jei nuveži, paslepia, susmardina. Santykiai su seserimi I. Z. blogi. Mama nori į namus, konkrečiai kas galėtų būti jos globėju nekalbėjo, iš pradžių pas sūnų į namus, paskui pagal sveikatos būklę. Vėlesniuose posėdžiuose pareiškėjas pripažino, kad motinai reikalinga institucinė priežiūra, socialinės paslaugos galimos (duomenys neskelbtini).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. L. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė nurodė, kad sprendimas šioje byloje turi būti priimtas išskirtinai A. L. interesais. Byloje nėra ginčijamos ekspertizės išvados. Esminis ginčas byloje, ar pareiškėjas yra tinkamas būti motinos globėju ir turto administratoriumi. Byloje pateikta išvada, kurioje formaliai tiek pareiškėjas, tiek I. Z. gali būti paskirti globėjais ir turto administratoriais. Nesutarimai tarp vaikų yra dėl turtinių dalykų, vaikų tėvas buvo išdavęs įgaliojimą I. Z. vardu įgyti nekilnojamąjį turtą, teisminio proceso rezultatas, I. Z. išmokėjo kompensaciją savo mamai, už kuriuos nupirktas namas sesers J. B. vardu. Daugiau nei 14 metų I. Z. nesirūpino mama, jos nelankė, nesirūpino jos buitimi, jos sveikata. Liudytojai patvirtino pareiškėjo rūpestį savo mama, abiejų pretendentų pozicija dėl institucinės globos sutampa, tiek pareiškėjo sutuoktinė, tiek kaimynė gali prisidėti prie A. L. priežiūros savaitgaliais, jei būtų patalpinta (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų apie I. Z. gyvenamojo būsto pritaikymą mamos priežiūrai, dėl artimųjų pagalbos priežiūroje. A. L. visas turtas yra jos gaunama senatvės pensija, kurios 80 procentų atitenka slaugos institucijai. Per 14 metų I. Z. nekilo abejonių dėl brolio vykdomos tinkamos mamos priežiūros, tinkamai motinos naudojamų finansų. Esant procesinei atsakomybei ir ginčui dėl globėjo skyrimo, prašoma priteisti 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ūkinė komercinė veikla, susijusi su sandoriais ir greitaisiais kreditais, privalo būti įtraukta į sprendimą detalizuojant sritis. Duomenų apie pareiškėjo žalingus įpročius byloje nėra, dirba vairuotoju, skyrus didesnius poreikius, mama dabar gauna 716 Eur didesnę pensiją, tai sumokėjus 80 procentų globos institucijai, likutis yra 143,36 Eur, tai ne tokia suma galinti turėti turtinį interesą.
5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. L. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė–Gavorskienė nurodė, kad svarbūs medicininis ir juridinis pagrindai. Byloje pateikta išsami ekspertizės išvada. Prašoma išskirti aktualias sritis: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo, nekilnojamojo turto naudojimo valdymo ir disponavimo, paveldėjimo teisinių santykių. Byloje nėra duomenų, kad A. L. dalyvautų ūkinėje komercinėje veikloje, todėl ši sritis nėra aktuali. Pripažinti A. L. neveiksnia šiose neturtimų santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, asmens dokumentų gavimo, kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas. Politinių teisių įgyvendinimo sritis, kaip ir darbo, šeimos, negali būti įgyvendinama per atstovą, todėl neturėtų būti aktualios. Dėl globėjo ir turto administratorius palieka spręsti teismui, formaliai abu pretendentai yra tinkamai. Vertintinos kiekvieno asmeninės savybės ir suinteresuotumas tapti globėju. Vertintini duomenys apie pareiškėjo žalingus įpročius. 4 ekspertizės akto lape yra įrašas, kad tiriamąją atlydėjo sūnus A., kuris atliekant tyrimą bendravo neišlaikydamas nei tinkamo tono, nei visuotinai priimtų elgesio normų. Ar tinkama priežiūra buvo iš pareiškėjo, jei maistas buvo slepiamas. Turimi duomenys, kad A. L. nekilnojamąjį turtą įsigijo 2014 metais, ir 2015 metais jį padovanojo dukrai J. Nėra įvertinti abiejų galimų globėjų turimų būstų pritaikymas globai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, kad jos mamai A. L., būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir kad jai būtų nustatytas neveiksnumas pagal sritis. Gyventa (duomenys neskelbtini), sulaukė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos skambučio, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini) spręsti susidariusią sunkią situaciją jos mamos namuose. Brolis A. gyvena netoliese, trylika kilometrų nuo tėvų, seniūnijos darbuotojai negalėjo atrasti būdo kaip spręsti klausimą su broliu, kuris ilgą laiką vartojo alkoholį, jam nebuvo svarbu, kad tėtis nebegalėjo gyventi savo namuose, kad namai buvo niokojami dėl mamos sveikatos sutrikimų. Tėtį parsivežė į savo namus, nes tėtis jau gyveno pas savo seserį, o mama buvo seniūnijos guldoma priverstiniam gydymui į Šiaulių psichiatrinę ligoninę. Buvo priimtas sprendimas, parašytas jai tėvų įgaliojimas, kad jie dukra pasitiki ir pasirašo įgaliojimus parduoti namus. Per keturis mėnesius sutvarkė dokumentus, išvalė visą namą, ūkinius, namo teritoriją ir pardavė namus, už gautus pinigus nupirko tėvams namelius (duomenys neskelbtini), likusius pinigus bankiniu pavedimu atidavė brolio dukrai ir sesers vyro motinai. Broliui tiesiogiai negalėjo atiduoti, nes mama labai bijojo, kad pinigus išleis alkoholiui, todėl juos, mamos prašymu, pervedė jo dukrai. Mama buvo gydoma Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, gydymas vyko sklandžiai, atsirado mamos ramus bendravimas, kartu planavo ateitį. Praėjus pilnam gydymo kursui, grįžo į tėvams (duomenys neskelbtini) nupirktus naujus namus, mama vartojo reguliariai vaistus, kurie buvo paskirti gydytojų. Praėjus maždaug keliems metams mamai vėl reikėjo atsigulti jau į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Apie mamos būklę ir, kad ji šiuo metu yra ligoninėje informavo brolį A. Brolis piktybiškai, neblaivus nuvykęs į gydymo įstaigą reikalaudavo, kad mama būtų paleista čia ir dabar be baigiamo gydymo, todėl mama negalėjo gauti profesionalios gydytojų pagalbos. Brolis nuėmė visus pinigus nuo mamos sąskaitos. Mama visada bijojo alkoholį vartojančio sūnaus, ji buvo mušama, stumdoma, spardoma kojomis, ant mamos daug metų buvo šaukiama nemaloniais žodžiais. Kol mama gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), ji būdavo brolio ir sesers paliekama be pragyvenimo šaltinio, tai vyksta ir šiuo metu. Nesutinka su globėjo kandidatūra, nes jos brolis A. L., turi žalingų įpročių, asmeninės savybės neleidžia būti mamos globėju. Sutinka, kad mamai būtų paskirta institucinė globa. Slaugos likę 2 mėnesiai, spręs, kur galima gauti institucinę globą, jei reikės gali pasiimti pas save.
7. Suinteresuotas asmuo I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu, nes mamytei labai reikia priežiūros, vienos visiškai nebegalima palikti, tačiau būtina institucinė globa. Netiesa, kad nebendrauja šeimoje. Mūsų bendravimas su broliu komplikuotas, nes visada atvažiuoja išgėręs. Iš Rokiškio ligoninės brolis mamą pasiėmė prievarta, sesers neinformuoja apie mamos sveikatos būklę, mamos pinigai nėra aktualūs. Kol mama gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), ji buvo prižiūrėta ir gydoma. Pinigai nuo mamos sąskaitos buvo nuimti, mama buvo paliekama viena, neprižiūrima, apie tai informavo socialinę darbuotoją. Neturi bendravimo su šeima, mama yra jų įtakoje, klausia, kada grąžinsiu jos turtą, tai daroma nuo 2011 metų, broliui labiausiai rūpi jos pinigai. 6 metus mama gyveno (duomenys neskelbtini), ten buvo nupirktas namas su atskirais įėjimais, nes tėtis dėl mamos sveikatos būklės negalėjo kartu gyventi. Paskui mamai 2011 metais nupirko namelį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Neranda bendros kalbos su broliu, nori, kad mama baigtų gyvenimą oriai, būti švari, saugi. Dėl alkoholio vartojimo, nesutinka, kad brolis būtų paskirtas globėju ir turto administratoriumi. Turi būti skirta institucinė globa. Pati sutinka būti mamos globėja ir turto administratore. (duomenys neskelbtini) institucinė globą užsitęstų ilgiau, (duomenys neskelbtini) būtų greičiau, bet turi transporto priemonę. Prieš Kalėdas 2 dienas lankė mamą, retai ją aplanko, dirba mokykloje. Mamai turi būti skiriama ištisinė, nuolatinė ir tik institucinė globa. Atsakydama į pareiškėjo atstovo advokatės Jolantos Grigaliūnienės klausimus nurodė, kad su seserimi J. tiesiogiai nėra susipykusios, bet yra įtampa dėl buvusių turtinių santykių. Jos santykiai su mama geri, žinojo apie mamos patirtus lūžius, pagal poreikį lanko mamą slaugoje. Nuo 2011 metų negyvena su mama. Tai visas jos aprūpinimas teko broliui ir sesei. Į ją asmeniškai mama nesikreipė dėl pagalbos buityje, paskutinių 13 metų neturėjo prieinamumo prie mamos finansų, todėl buitimi brolis ir rūpinosi. 2011 metais mama liko be savo turto, nes už mamos pinigus sesuo savo vardu pirko namą ir leido mamai gyventi. Po naujų metų 4-5 kartus buvo atvykusi aplankyti mamos, bendrauja su slaugos darbuotojais. (duomenys neskelbtini) tėvams namai buvo pirkti jos vardu pagal įgaliojimus. Brolis jau du kartus atsisakė tvarkyti mamos globos klausimus, nori apsaugoti mamą, brolis yra agresyvus.
8. Suinteresuoto asmens I. Z. atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. dėl savo psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali teisingai jų valdyti visose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Sutinka, kad dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje yra perteklinė sritis. Kredito įstaigos nematydamos teismo sprendimuose galėjimo globėjui veikti, neleidžia atlikti veiksmų. Negalint išreikšti valios dėl politinio pasirinkimo, reikėtų apriboti ir šią sritį. A. L. atstovė labiau kritikuoja pareiškėją, nei I. Z.. Šiai dienai A. L. jokio vertingo turto neturi, todėl nepagrįstai dukra siejama su turtiniais interesais. Pareiškėjas dirba 0,5 etato, gauna 480 Eur, darbas sezoninis, gauna 200 Eur invalidumo pensiją, tokios pajamos lemia pareiškėjo poreikį globoti motiną. I. Z. pretenduoti į mamos gaunamas pajamas poreikio nėra, jos pačios pajamos yra žymiai geresnės nei brolio. Niekas nesiaiškino kokios galimybės dėl institucinės globos (duomenys neskelbtini). Šiuo metu iki 2025-04-30 pratęstas A. L. gydymas, gegužės mėnesį mama galėtų būti perkelta į (duomenys neskelbtini), taip vadinamas (duomenys neskelbtini) 1-2 mėnesiams, čia nepertraukiamai prižiūrima ir savaitgaliais, liepos mėnesį galimai bus sprendžiamas nuolatinės globos klausimas. Pareiškėjas išsivežė mamą nebaigus jos gydymo Rokiškio ligoninėje. Dėl bylinėjimosi išlaidų, I. Z. neinicijavo pareiškimo pateikimo teismui, išvadą teikianti byloje institucija, pateikia savo nuomonę dėl kandidatūrų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
9. Išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pirminėje išvadoje nurodė, kad A. L. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2023-04-04 neterminuotai nustatė pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį bei vidutinių specialiųjų poreikių lygį. A. L. dalinai orientuojasi aplinkoje, kalba ir samprotauja pakankamai rišliai, į klausimus atsako tikslingai, bet ne viską atsimena ir ne viskas yra tiesa, dažnai išeina iš namų parsinešti naudotų rūbų, nes linkusi juos kaupti, namuose baldai nukrauti rūbais, blaškosi po (duomenys neskelbtini) miestelį, dažnai užeina į seniūniją klausti, ar atnešė pensiją, nors pensiją atneša moteriai į namus paštininkė. Į aplinkinius reaguoja, palaiko dialogą. Savo buitimi nepasirūpina, neturi šviežių maisto produktų, pati nenusipraususi būna bent kelias savaites, rūbai nudriskę. Neatsimena, kada lankėsi pas gydytoją, vaistų teigia negerianti. Jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, tiek namų ruošoje, tiek lankantis gydymo įstaigoje ir paskirtų vaistų vartojimo užtikrinimui. Šiuo metu moterimi iš dalies rūpinasi jos sūnus A. L.: pasak jo, savo motinai nuperka maisto, pasirūpina malkomis kūrenimui. A. L. savarankiškai negali pasirūpinti savimi, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, pokalbių su A. L. dukromis metu, moterų nuomonės išsiskyrė – I. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini) sutinka, kad mamai būtų nustatyta institucinė globa, bet nesutinka, kad globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas jos brolis A. L., o J. B. abejoja, ar išvis reikalinga nustatyti mamai neveiksnumą. Skyrius abejoja dėl A. L. tinkamumo vykdyti globėjo funkcijas, mano, kad jis šiai dienai netinkamai prižiūri savo mamą, skyriaus nuomone, A. L. tinkamiausia būtų paskirti institucinę globą su pastovia gydytojų bei socialinių darbuotojų priežiūra. 2024-12-13 pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriaus nuomone, A. L. tinkamiausia būtų paskirti institucinę globą su pastovia gydytojų bei socialinių darbuotojų priežiūra arba globėja ir turto administratore paskirti dukrą I. Z..
10. Išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė Justina Gruodė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. iš dalies orientuota aplinkoje, kalba ir samprotauja pakankamai rišliai, į klausimus atsalto tikslingai, bet ne viską atsimena ir ne viskas yra tiesa, buitis labai skurdi, apkrauta rūbais, šaldytuvas išjungtas, maistas laikomas pečiuje, vaikšto po miestelį ieškodama rūbų, nepamena, kada lankėsi pas gydytojus, kokius vaistus vartoja. Reikalinga nuolatinė profesionali priežiūra įstaigoje. Sūnus iš dalies tik pasirūpina mama, nurodė, kad neprieštarauja, kad A. L. būtų pripažinta neveiksnia pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, o dėl globėjo ir turto administratoriaus kandidatūrų palieka spręsti teismui. Šiai dienai galima rašyti dėl trumpalaikės globos nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais paslaugos neteikiamos. (duomenys neskelbtini) globos namuose pacientai linkę daugiau į agresiją, kas šiuo atveju aktualu, ten yra eilės, procesai ilgi, bet prašymų kaip ir nėra pateikę vaikai. Kandidatai nesutaria dėl globos, todėl situacija komplikuojasi.
11. Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksnia, A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, dėl jos psichinės sveikatos būklės A. L. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nerekomenduojama jos apklausti, jai negalima įteikti teismo procesinius dokumentus. Procese A. L. atstovavo paskirtas jos atstovas advokatas Gvidas Abromavičius, vėliau paskirta atstovė advokatė Simona Vaičiulytė–Gavorskienė.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo J. B. nurodė, jog sutinka, kad motinai būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir, kad jos brolis, A. L., būtų paskirtas mamos globėju, kol mamai bus rasta nuolatinė vieta senelių namuose ar kitoje globos įstaigoje. Savo sutikimą motyvuoja šiais argumentais: mama turi namus adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2011 metų iki šiol ir gyveno. Mama taip pat turi galimybę gyventi ir pas A. L. adresu (duomenys neskelbtini). A. L. nuo 2011 metų užtikrina nuolatinę ir visapusišką paramą mamai. Jis aktyviai rūpinasi mamos gerove, teikdamas reikiamą pagalbą kasdieninėse veiklose ir svarbiuose gyvenimo sprendimuose – įrengė šildymo ir šaldymo sistemą namuose, kiekvieną dieną atveža maisto, atsiveža į pirtį, sumoka mokesčius, nuveža pas daktarus, nuperka vaistų, lanko mamą slaugos namuose, sumoka mokesčius, nuveža į kapines ir kt. Mamai jos namai svarbiausias dalykas, viskas pažįstama ir sava, čia jos aplinka. Mama čia jaučiasi saugiausiai, geriausiai ir patogiausiai. Kaimynų bendradarbiavimas, geranoriškumas ir palaikymas taip pat turi didelę reikšmę tokiam sutikimui. Nuo 2011 metų mama visiškai neturi ryšio su I. Z. ir jos šeimos nariais, nei emocinių santykių, nei tiesioginio socialinio kontakto. I. Z. šeima sąmoningai atsiribojo ir pasirinko visiškai nutraukti ryšius su mama. Šeimos ryšiai yra visiškai sutrikę dėl ilgalaikių konfliktų ir nesutarimų. Nuo 2011 metų nei I. Z., nei jos šeimos nariai nesidomėjo nei mamos sveikata, nei jos gerove. Šeimos ryšiai turi didelę reikšmę mamos gerovei ir sveikatai. Ilgalaikis ryšių nutrūkimas, neturint tiesioginio dažno ryšio su šeimos nariais, sukelia emocinį skausmą ir psichologinę traumą. Po tiek metų mamai dabar tikrai būtų sunku suformuoti pasitikėjimą ir sveikus šeimos santykius su I. Z. ir jos šeimos nariais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. L. nurodė, kad pareiškėjas yra jos sutuoktinis. Visada padėdavo ir ateityje padės pareiškėjui prižiūrėti jo mamą – A. L.. Anksčiau ateidavo pati pavalgyti, vėliau reikėdavo maistą nuvežti. Jei negaus senelių namų, sutinka padėti priežiūroje, dirba ne kasdien, derins laiką su vyro darbu, yra kaimynė, kuri taip pat gali padėti motinos priežiūroje. Vakar lankė ją slaugoje, ją atpažįsta, slaugoje nuo 2024 m. spalio mėnesio. (duomenys neskelbtini) yra vietų, bet savaitgaliais reikia parsivežti pacientą, tuomet savaitgaliais namuose yra galimybė ją prižiūrėti. A. L. gyvena dukros J. B. nupirktame name. Sutuoktinis dirba pas ūkininką, darbas priklauso nuo sezono, dar gauna invalidumo pensiją. Pati gauna minimalų atlyginimą. Higiena uošvienei nerūpėjo, ji pastoviai darže ir vėl murzina. Pensiją pati pasiimdavo, vaistus gerdavo su priežiūra, nebuvo žinoma, kad vaistai A. buvo išrašyti iki gyvenimo pabaigos. Darže griuvo, buvo ranką susilaužiusi. Nuo ryto iki vakaro darže, nė vienos žolytės darže, ir šiltnamį prižiūrėjo, pati valgė daržoves. Nemokėjo elgtis su maisto produktais, būdavo, kad slėpdavo, mėsos nevalgė. Pirtį mėgo, 1-2 per savaitę atsiveždavome į pirtį. Su I. Z. nebendrauja, nieko nesakė apie motinai paskirtus vaistus. Uošvienė tvarkytis nemėgo, visus daiktus mėgo tempti į namus. Kol slaugoje, pensiją uošvienei atnešė, ji nenaudojama.
14. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. Jo motiną pažįsta nuo 2012 metų, kuomet ją parsivežė iš Rokiškio. Guodėsi, kad dukra pardavė jos namus. Kita dukra J., gyvena Amerikoje, nupirko motinai namus. A. visada rūpinosi motina, į pirtį kartu eidavome. Dabar mamos namai sutvarkyti, viskas išvežta, ir ožka yra prižiūrima. Ranką ir šlaunikaulį buvo susilaužiusi A., A. visur vežiojo ir rūpinosi ja. Šiuo metu pati nedirba, turėtų galimybę padėti prižiūrėti pareiškėjo motiną. Turėjo A. mama kaupimo ligą, nešdavo iš turgelio, vaikiškų rūbelių radome, dabar sutvarkyti namai. Labai daržą mylėjo. Nėra piktybinis žmogus, manau, kad susitvarkytų su jos priežiūra. Pareiškėjas dirba vairuotoju, todėl negali turėti žalingų įpročių.
15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. T. nurodė, kad yra A. L. kaimynė, abi neįgalios, turi tą pačią slaugytoją. Pati kaimynė nueidavo į parduotuvę. Prisižiūrėjo save, bet daug dirbo darže, ožką turėjo. Yra girdėjusi, kad kaupdavo daiktus, bet nematė, nes nesilankė pas ją. Sūnus A. kasdien prižiūrėjo motiną. Apie dukrą I. dabar tik sužinojo, pati A.apie ją nepasakojo, kad dukra J. yra žinojo, Amerikoje gyvena.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
16. Asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 ir kt.).
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).
19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog A. L. sūnus inicijavo civilinę bylą dėl asmens pripažinimo neveiksnia, kadangi jo motinai dėl psichikos sveikatos būklės yra reikalinga kito artimo žmogaus pagalba ir nuolatinė priežiūra, nes pati savarankiškai savimi pasirūpinti negali. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius nuo 2023 m. balandžio 4 d. A. L. neterminuotai nustatė specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. A. L. nustatyta (duomenys neskelbtini) ir organizmo funkcijų sutrikimai. NDNT prie SADM Šiaulių III teritorinio skyriaus Sprendime dėl specialiųjų poreikių (2023-04-12 Nr. STS - 1524) nurodyta tiriamajai A. L. nustatyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini), dėl kurio jai nustatyta pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023-04-04 neterminuotai. 2024 m. lapkričio 8-18 ekspertizės akte nurodoma, kad iš tiriamosios medicininių dokumentų, konstatuojama, kad vyresniame amžiuje tiriamajai pasireiškė žymus asmenybės ir pažintinės veiklos regresas, jai išryškėjo žymūs elgesio sutrikimai, savitvarkos ir savirūpos deficitas, sunyko turėti darbiniai įgūdžiai ir turėtos žinios. Tiriamajai jau 2005 metais buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, vėliau buvo nustatytas kliedesinis sutrikimas, asmenybės sutrikimas su asocialiais bruožais, būklei progresuojant 2023 metais jai nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų deficitas ir sutrikęs kasdieninis funkcionavimas (MMSB 10 balų, Blessedo skalėje 11,5 balų) (b. l. 49–51).
20. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro vyresniosios socialinės darbuotojos S. P. parengtos 2024 metų balandžio 29 d. išvadoje Nr. 5 nustatyta, kad tiriamoji A. L. negeba pateikti detalios informacijos apie save, yra sutrikusi jos orientacija laike, vietoje, nusilpusi atmintis, sutrikęs gebėjimas tvarkyti savo pajamas, mokėti mokesčius, pirkti maisto produktus, ji nepajėgi suvokti sudėtingesnių finansinių operacijų sąvokų, nesuvokia pilnai savo būklės ir negali savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais. Nurodyta, kad tiriamoji nebesugeba atlikti kasdieninės namų ruošos darbų, pasigaminti maistą, pasirūpinti higiena ir švara, turi polinkį kaupti nereikalingus daiktus, nesugeba pati pasirūpinti savo sveikatos reikalais ( b. l. 6–7).
21. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos socialinio rūpybos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. Nr. ITG - (24) - 20) išvadoje nurodoma, kad A. L. dalinai orientuojasi aplinkoje, kalba ir samprotauja pakankamai rišliai, į klausimus atsako tikslingai, bet ne viską atsimena ir ne viskas yra tiesa, dažnai išeina iš namų parsinešti naudotų rūbų, nes linkusi juos kaupti, namuose baldai nukrauti rūbais, blaškosi po (duomenys neskelbtini) miestelį, dažnai užeina į seniūniją klausti, ar atnešė pensiją, nors pensiją atneša moteriai į namus paštininkė. Į aplinkinius reaguoja, palaiko dialogą. Savo buitimi nepasirūpina, neturi šviežių maisto produktų, pati nenusipraususi būna bent kelias savaites, rūbai nudriskę. Neatsimena, kada lankėsi pas gydytoją, vaistų teigia negerianti. Jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, tiek namų ruošoje, tiek lankantis gydymo įstaigoje ir paskirtų vaistų vartojimo užtikrinimui. Šiuo metu moterimi iš dalies rūpinasi jos sūnus A. L.: pasak jo, savo motinai nuperka maisto, pasirūpina malkomis kūrenimui. A. L. savarankiškai negali pasirūpinti savimi, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų (b. l. 32, 70–71).
22. 2024 m. lapkričio 8 – lapkričio 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-230/2024 nurodyta, kad apibendrinus turimus duomenis iš tiriamosios medicininių dokumentų, konstatuojama, kad vyresniame amžiuje tiriamajai pasireiškė žymus asmenybės ir pažintinės veiklos regresas, jai išryškėjo žymūs elgesio sutrikimai, savitvarkos ir savirūpos deficitas, sunyko turėti darbiniai įgūdžiai ir turėtos žinios. Tiriamajai jau 2005 metais buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, vėliau buvo nustatytas kliedesinis sutrikimas, asmenybės sutrikimas su asocialiais bruožais, būklei progresuojant 2023 metais jai nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų deficitas ir sutrikęs kasdieninis funkcionavimas (MMSB 10 balų, Blessedo skalėje 11,5 balų). Ekspertinio tyrimo metu stebėta sutrikusi orientacija ir savivoka, konkretus, menko produktyvumo mąstymas, konfabuliacijos, žymiai nusilpusi atmintis ir dėmesys, prarasti turėti gebėjimai ir žinios, niveliuotos emocijos, primityvi asmenybė su išreikštu nerimastingumu, sutrikusi kritika būsenai ir situacijai – t. y. stebėti kliniškai išreikšti silpnaprotystės sindromo požymiai. Psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad tiriamajai stebimi statistiškai reikšmingi kiek netolygūs kognityvinių funkcijų sutrikimai vidutinio sunkumo defekto ribose, kurie derinyje su mąstymo kritiškumo deficitu, komplikuoja A. L. galimybes pilnavertiškai disponuoti aktualia kasdienio funkcionavimo informacija, pasirūpinti elementariais savo poreikiais, atlikti kryptingus ir tikslingus veiksmus. Nustatoma, kad tiriamoji A. L. serga (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.
23. Pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją, asmens pripažinimui neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu, taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas psichinis sutrikimas, dėl kurio asmuo negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, tačiau vien tik to nepakanka. Antra, turi būti nustatytas faktinis poreikis riboti veiksnumą dėl paties asmens interesų, arba, kitaip tariant, turi būti matoma, kad neapribojus veiksnumo ir nepaskyrus globėjo ar rūpintojo kils grėsmė paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesams. Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės, nes asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, o siekiamybė yra asmens visiško veiksnumo išlaikymas, sudarant sąlygas asmeniui gauti reikiamą pagalbą savo teisėms įgyvendinti.
24. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. L. nesugeba priimti sprendimų, pasirūpinti savo turtu ir lėšomis, nedalyvauja socialiniame gyvenime, yra priklausoma nuo kitų asmenų. Jai nustatytas psichikos sutrikimas – serga (duomenys neskelbtini), neturi medicininės galimybės būti pagydoma, o ilgainiui būklė tik sunkėja. Tokio sunkumo jos psichinės sveikatos sutrikimai nuolat ir visiškai apriboja galimybę jai orientuotis, būti ekonomiškai savarankiška, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad A. L. dėl savo psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali teisingai jų valdyti visose savo asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. A. L. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti apklausiama, jai negalima įteikti teismo procesinius dokumentus, nes ji nesuprastų jų esmės.
25. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs A. L. atstovės advokatės S. Vaičiulytės–Gavorskienės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, jog nėra aktualumo ir poreikio veiksnumo riboti dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje, o A. L. pripažinti neveiksnia politikos srityje, kaip nurodyta pareiškime, netikslinga, sprendžia, kad A. L. nustatyti psichikos sutrikimai yra nepagydomi, besikeičiantys į neigiamą pusę, pasireiškiantys pažintinių funkcijų sutrikimais, apsunkintas funkcionavimas kasdieninėje veikloje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad tikslinga pripažinti A. L. neveiksnia ekspertizės nustatytose turtinių santykių srityse, išskyrus jos dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir t. t., kas teismo vertinimu, šiuo atveju A. L. nėra aktualu. Teismas netenkinta pareiškėjo prašymo dėl A. L. pripažinimo neveiksnia neturtinių santykių srityje – politinių teisių įgyvendinimo, nes ši sritis yra perteklinė. Atskirai pasisakant dėl teisės dalyvauti rinkimuose srities pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką teismas turi vadovautis kuo mažesniu asmens veiksnumo ribojimo principu. Kaip žinia, taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, jos yra neribojamos. Nagrinėjamu atveju neturtinė teisė – politinių teisių įgyvendinimo, pagal savo prigimtį negali būti įgyvendinta per atstovą (globėją), todėl šioje dalyje prašymas atmestinas. Be to, asmenį pripažinus neveiksniu, jis yra įtraukiamas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, todėl apriboti papildomai naudotis rinkimų ir balsavimo teise sritį nereikia. Teismo vertinimu, kurį teismas susidarė ištyręs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pripažįsta, kad A. L. visiškai suvokti ir kritiškai įvertinti savo sveikatos būklės negali, trūksta savitvarkos įgūdžių, pati nesugebėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas, dėl dokumentų gavimo. Be to, teismo vertinimu reikšmingos lieka ir šios sritys – socialinių paslaugų sritis (asmens gebėjimas kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) bei teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis.
26. Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo klausimas (CPK 505 str. 1 d.). Nors Civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę spręsti teismo sprendimu ir globos nustatymo, globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimus, tačiau šioje byloje situacija yra tokia, kad tarp brolio ir seserų – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų – yra nesutarimas, kas turėtų būti paskirtas motinos globėju ir turto administratoriumi. Teismas pripažįsta, kad tiek A. L., tiek I. Z. formaliai atitinka globėjo ir turto administratoriaus keliamus reikalavimus. Tačiau institucija byloje teikianti išvadą abejoja dėl A. L. tinkamumo vykdyti globėjo funkcijas, mano, kad jis šiai dienai netinkamai prižiūri savo mamą, skyriaus nuomone, A. L. tinkamiausia būtų paskirti institucinę globą su pastovia gydytojų bei socialinių darbuotojų priežiūra. Teismas visiškai pritaria tokiai institucijos pozicijai sutikdamas, kad A. L. paskutinius 14 metų nors ir rūpinosi savo motinos priežiūra, bet ji nebuvo pakankama, nes motinai sergant tokia psichine liga reikalinga užtikrinti ne tik kasdieninę priežiūrą, bet ir ligos gydymą. Papildomai teismas vertina teismo psichiatrijos ekspertizės akto 4 lape nurodomą pastebėjimą, kad „ekspertiniam tyrimui tiriamąją A. L. atlydėjo jos sūnus A. L., kuris, atliekant ekspertinį tyrimą, bendravo neišlaikydamas nei tinkamo tono, nei visuotinai priimtų elgesio normų. Tiriamoji A. L. viso tyrimo metu baimingai žvilgčiojo į ją lydėjusį sūnų“. 2024-12-13 pateiktoje institucijos išvadoje nurodoma, kad skyriaus nuomone, A. L. tinkamiausia būtų paskirti institucinę globą su pastovia gydytojų bei socialinių darbuotojų priežiūra arba globėja ir turto administratore paskirti dukrą I. Z.. Vertindamas dukros kandidatūrą tapti mamos globėja, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. Z. 14 metų yra visiškai nusišalinusi nuo motinos priežiūros, kas iš esmės lemia ryšio su mama visišką nebuvimą. Ir nors šiuo metu jokio asmeninio turto, išskyrus gaunamą pensiją, A. L. neturi, tačiau šeimoje praeityje yra kilę turtiniai konfliktai, dėl ko iki šiol tarp šeimos narių vyrauja nesutarimai ir konfliktai. Teismas vertina ir tai, kad abu pretendentai į globėjus ir turto administratorius yra dirbantys, todėl mamos priežiūros naštos perkeliamas tretiesiems asmenims, neužtikrintų A. L. tinkamiausių interesų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, esant nesutarimams ir ginčui tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, globos, globėjo ir turto administratoriaus nustatymo klausimas šioje byloje nenagrinėtinas.
27. Teismas visiškai pritaria tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų, tiek institucijos byloje teikiančios išvadą pozicijai, kad šioje byloje susiklosčius išskirtinei situacijai, A. L. tinkamiausia būtų paskirti institucinę globą su pastovia gydytojų bei socialinių darbuotojų priežiūra. Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, teismo iniciatyva pradėtinas institucinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo procesas.
28. Tiek pareiškėjas, tieks suinteresuotas asmuo I. Z. iš esmės sutiko su pareiškimo reikalavimu dėl A. L. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos, globėjo ir turto administratoriaus nustatymo klausimą palikus nenagrinėtiną, pareiškėjo A. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468, 507, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 283 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens dokumentų tvarkymo srityje; socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimas kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (gebėjimas kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas).
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Globos, globėjo ir turto administratoriaus nustatymo klausimą šioje byloje palikti nenagrinėtą.
Priimti nutartį ir pradėti institucinės globos paskyrimo procesą.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.