- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1446-459/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- UAB „Naujakiemio vaistinė“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1446-459/2014
2014 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Naujakiemio vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Naujakiemio vaistinė“ dėl draudimo naudotis patalpomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei naudotis Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis Taikos pr. 76, Klaipėdoje. Nurodė, kad 2008-04-23 Klaipėdos miesto savivaldybė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. J7-20 išnuomojo UAB „Naujakiemio vaistinė“ (buvusi „Naujakiemis“) patalpas, Taikos pr. 76, Klaipėdoje. 2011-03-18 papildomu susitarimu sutartis buvo pakeista ir nuomos terminas pratęstas iki 2014-03-07. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013-12-14 paskelbė viešą nuomos konkursą dėl negyvenamųjų patalpų, Taikos pr. 76, Klaipėdoje. Ieškovė pažymi, kad administracija raštu informavo atsakovę apie vyksiantį nuomos konkursą ir supažindino su konkurso sąlygomis. Atsakovė dalyvavo 2014-01-10 vykusiame nuomos konkurse, bet nelaimėjo. Administracija 2014-01-15 raštu Nr. (12.8.)-TU5-11 informavo atsakovę, kad ji turi pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, t.y. 444,44 Lt (be PVM) už 1 kv. metrą per mėnesį. Administracija, negavusi iš atsakovės raštiško sutikimo atnaujinti sutartį, įspėjo atsakovę, kad nuomos sutartis baigsis suėjus joje nustatytam terminui ir nebus atnaujinta. Atsakovė paprašė pratęsti patalpų atlaisvinimo terminą iki 2014-06-30 ir apsvarstyti galimybę atnaujinti sutartį ta pačia kaina, tačiau Administracija informavo, kad sudaryta nauja nuomos sutartis su UAB „Rūpestinga vaistinė“ ir paprašė patalpas atlaisvinti iki 2014-04-30. Administracijos atstovai buvo nuvykę perimti patalpų, tačiau atsakovė patalpų neperdavė ir iki šiol vykdo veiklą. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai patalpas, esančias Taikos pr. 76, Klaipėdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-17 nutartimi prašymą tenkino: įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei patalpas, esančias Taikos pr. 76, Klaipėdoje. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia prevencinį ieškinį atsakovei, reikalaudama uždrausti atsakovei naudotis Klaipėdos miesto savivaldybės turimomis patalpomis, Taikos pr. 76, Klaipėdoje. Prevencinio ieškinio specifika lemia tai, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, prevencinio ieškinio pareiškimas netektų prasmės, nes, tikėtina, būtų atlikti veiksmai, kuriems išvengti skirtas prevencinis ieškinys. Akivaizdu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę naudotis Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, o tai sąlygotų žalos ieškovei atsiradimą, t.y. ieškovė negalėtų gauti pajamų iš turto nuomos ir dėl to patirtų didelių nuostolių, be to, ieškovė negalėtų perduoti patalpų nuomos konkursą laimėjusiam subjektui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas taikė ieškovės prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, koks reikalavimas pareikštas ir kokias laikinąsias apsaugos priemones prašyta taikyti. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą uždrausti atsakovei naudotis patalpomis, o kaip laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti įpareigojimą perduoti patalpas, taigi laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimu. Patalpų perdavimas prilygsta iškeldinimui iš patalpų, o tokio reikalavimo ieškovė nereiškia. Ieškovės nurodomą žalą potencialiai gali sukelti ne patalpų naudojimas, o patalpų valdymas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik konservacinės, bet ir prevencinės paskirties, t.y. priemonės, užkertančios kelią žalai atsirasti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą: reikalavimas uždrausti naudotis savivaldybės patalpomis įgyvendinamas tik tuo atveju, kai šios patalpos perduodamos savininkui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2014-06-17 nutartimi įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei patalpas, esančias Taikos pr. 76, Klaipėdoje. Atsakovė teigia, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė viršija ieškinio reikalavimus, yra neekonomiška, teismas nevertino ieškovės ieškinio pagrįstumo ir teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
CPK 144 straipsnio pirma dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Šioje byloje pareikštas ieškinys dėl uždraudimo naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis Taikos pr., Klaipėdoje. Pagal formuluojamą reikalavimą ir juo siekiamą tikslą ieškinys yra prevencinio pobūdžio (CK 6.255 str.). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė neteisėtai naudojasi patalpomis, nes dėl šių patalpų yra sudaryta nuomos sutartis su nauju nuomininku, o ieškovė, negalėdama perduoti patalpų naujam nuomininkui, negauna pajamų už patalpų nuomą ir per mėnesį patiria 28501,94 Lt nuostolių. Todėl ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei patalpas vertintinas kaip prevencinė laikinoji apsaugos priemonė, kurios tikslas - užkirsti kelią žalos padidėjimui, nutraukiant veiksmus, kuriuos ieškovė traktuoja kaip neteisėtus. Nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės patiriami nuostoliai didėtų, todėl nebūtų užtikrintas prevenciniu ieškiniu siekiamas tikslas – užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos padidėjimui.
Taikant nurodytą laikinąją apsaugos priemonę nėra pasisakoma dėl ieškinio pagrįstumo. Aplinkybė, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė susijusi su šioje byloje ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimu, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, kadangi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Laikinoji apsaugos priemonė nėra materialus teisinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą.
Atsakovė taip pat nurodo, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neekonomiška, nes ieškinio reikalavimas jokiu būdu nėra susijęs su pritaikyta laikinąja apsaugos priemone: patalpų perdavimas prilygsta iškeldinimui iš patalpų, o tokio reikalavimo ieškovė nereiškia. Teismas atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą: atsakovė, interpretuodama ieškiniu reiškiamą reikalavimą, tai daro abstrakčiai, nevertindama jo ieškiniu siekiamo tikslo kontekste. Ieškovė ieškiniu siekia uždrausti atsakovei naudotis patalpomis, nes šios patalpos išnuomotos naujam nuomininkui, todėl siekiama sureguliuoti situaciją taip, kad naujasis nuomininkas galėtų įgyventi nuomos sutarties pagrindu įgytas teises, o ieškovė gautų pajamas už šių patalpų nuomą. Nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina ieškinio reikalavimu siekiamo tikslo apsaugą, ir nors iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, tačiau, kaip minėta, nesąlygoja ieškinio reikalavimo tenkinimo, nes prevencinė apsaugos priemonė gali sutapti su ieškinio reikalavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio prevencinei apsaugos priemonei taikyti egzistuoja viešasis interesas, kuris pasireiškia tuo, jog patalpos priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, pajamos, gaunamos už jų nuomą, surenkamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos viešųjų poreikių tenkinimui. Todėl laikinąja apsaugos priemone užtikrinama ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip biudžetinės įstaigos, bet ir viešasis interesas, sąlygotas savivaldybės atliekamų funkcijų.
Atsakovė nuomone, teismas, taikydamas laikinąja apsaugos priemonę, nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažnai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikytina, jog jis nustatė ieškinį esant tikėtinai pagrįstą. Ieškinys priimtas, vadinasi, teismas nustatė jį atitinkant CPK nustatytiems turinio ir formos reikalavimams, prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, neva pagrindžiantys ieškovo reikalavimus, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jų netiria ir nevertina, nes tai turi būti padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog teismas turėjo pakankamą pagrindą prielaidai, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.