Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį, apeliantas E. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Atskirajame skunde ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o ieškovas yra pasinaudojęs privalomąja mediaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, nepasinaudojus privaloma mediacija.

7. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 str. 1 d.).

8. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškovas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

9. Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.

10. Ieškovas skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas privalomos mediacijos atlikimo būdu, o jo nepavykus išspręsti mediacijos būdu, - galėtų būti sprendžiamas teismine tvarka.

11. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad prie ieškinio ieškovas nepridėjo įrodymų, jog buvo pasinaudota privalomąja neteismine mediacija.

12. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir neprivalėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto. Teismo išvadas patvirtina ir imperatyvus teisinis reglamentavimas, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

13. Kita vertus, iš apelianto su skundu pridėtų įrodymų nustatyta, kad nors apeliantas su ieškiniu teismui nepateikė įrodymų dėl privalomos mediacijos sąlygų įgyvendinimo, tačiau su atskiruoju skundu buvo pateikta pažyma dėl mediacijos atlikimo. Tai, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo minėto reikalavimo įgyvendinimo (pažyma dėl mediacijos išduota 2025 m. kovo 10 d., ieškinys teismui pateiktas 2025 m. liepos 14 d.), nepaneigia aplinkybių dėl mediacijos taikymo.

14. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai įgyvendino savo pareigą dėl privalomos mediacijos, todėl nėra pagrindo riboti jo teisės į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinys gali būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Kiti atskirojo skundo teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas tenkinamas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti ieškovo E. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.