Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos Teresės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas J. J. (toliau – Institucija) 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. O. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 4 d., padarymą paskyrė 140 Lt baudą. Administracinė nuobauda T. O. Š. paskirta už tai, kad ji, 2013-10-27, 11.07 val., Biržų r., Germaniškio k., (duomenys neskelbtini), būdama šuns savininke, neužtikrino, kad šuo neišbėgtų į gatvę, nes šuo, išbėgęs į gatvę ir atsitrenkęs į pravažiuojantį automobilį, jį apgadino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 77.2 p. reikalavimus.

Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu T. O. Š. jį apskundė Biržų rajono apylinkės teismui, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

T. O. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 131 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2013-10-27, 11.07 val., Biržų r., Germaniškio k., (duomenys neskelbtini), būdama šuns savininke, neužtikrino, kad šuo neišbėgtų į gatvę, nes šuo, išbėgęs į gatvę ir atsitrenkęs į pravažiuojantį automobilį, jį apgadino, taip pažeidė KET 77.2 p. reikalavimus.

ATPK 131 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt litų iki dviejų šimtų litų. Apeliantei inkriminuotas KET 77.2 punktas draudžia vadeliotojams, gyvulių ir paukščių varovams, raiteliams ir kitiems asmenims pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išbėgti į kelią.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ATPK 131 str. 4 d. dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 131 str. 4 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Administracinėn atsakomybėn patraukta T. O. Š. neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir iš esmės nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu, teigdama, jog byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra patikimų duomenų, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent jos šuo.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka patvirtinti T. O. Š. kaltę ir ATPK 131 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Skundą narinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas panaudojo visas protingas priemones įrodymams rinkti, juos analizavo bei tinkamai vertino. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismo išvados dėl T. O. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios A. S. pirminiu paaiškinimu bei jos parodymais teisme, policijos pareigūnų K. V., G. D., T. A. tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais teisme, taip pat kitų liudytojų G. V., S. J., V. S. teisme duotais parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu, eismo įvykio vietos schema ir fotolentele.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, T. O. Š. parodymai, jog ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes savo šunį prižiūrėjo tinkamai ir jis negalėjo būti eismo įvykio dalyviu, t. y. išbėgti iš namo kiemo į gatvę ir atsitrenkti į pravažiuojantį automobilį, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusioji A. S. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad 2013 m. spalio 27 d. apie 11 val. ji vairavo automobilį Biržų r., Germaniškio k., (duomenys neskelbtini) g., kai staiga iš dešinės pusės į gatvę išbėgęs šuo atsitrenkė į jos automobilį ir jį apgadino. Po įvykio šuo įbėgo į tą patį (duomenys neskelbtini) namo kiemą (minėtu adresu gyvena T. O. Š.), iš kurio ir išbėgo prieš atsitrenkdamas į jos automobilį. Netikėti šiuo nukentėjusiosios paaiškinimu aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes A. S. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir apylinkės teisme, t. y. ji teisme tvirtino, kad jai važiuojant automobiliu Biržų r., Germaniškio k., (duomenys neskelbtini) g., iš namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo, pro gyvatvorėje esančią skylę, išbėgo dalmantinų veislės šuo, kuris atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį ir jį apgadino. Šuo iš pradžių nušliaužė iki T. O. Š. ir kito namo kampo ir keliu­ke nugriuvo, o po to įbėgo į to paties namo, iš kurio ir išbėgo, kiemą, tik nepastebėjo, ar pro vartelius ar pro tą pačią skylę, pro kurią ir buvo išlindęs. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo G. V. teisme duoti parodymai, kad jis gyvena kitoje gatvės pusėje tiesiai prieš T. O. Š. namą, ir po to, kai jam vaikai pasakė, kad užmušė šunį, jis, pasižiūrėjęs pro langą, netoli T. O. Š. namo pamatė numuštą dalmantinų veislės šunį, kada šuo atsikėlė nuo kelio, nematė, tokį šunį turėjo T. O. Š., kito tokio šuns miestelyje nėra matęs. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. A. ir G. D. teisme taip pat parodė, kad automobilio vairuotoja (A. S.) jiems paaiškino, jog jai važiuojant, staiga iš namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), į gatvę išbėgęs dalmantinų veislės šuo atsitrenkė į jos automobilį ir jį apgadino. Po to šuo pasišalino. Buvo nuėję į minėto namo kiemą, tačiau jame nei žmonių, nei šuns nerado. Tokias aplinkybes minėti policijos pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Kad Biržų r., Germaniškio k. tik T. O. Š. turėjo dalmantinų veislės šunį nustatyta ir S. J. teisme duotais parodymais, o iš Skaistkalnėje, Latvijoje (yra pusę kilometro nuo Germaniškio kaimo) gyvenančios V. S. teisme duotų parodymų matyti, kad tokio šuns, kokį turėjo T. O. Š., jų krašte taip pat niekas neturėjo. Pati T. O. Š. taip pat pripažįsta, kad turėjo dalmantinų veislės šunį, tik neigia, kad jis aptariamo įvykio metu galėjo išbėgti į gatvę. Tačiau apeliantės teigimu, jos šuo naktį po įvykio pro galimai audros metu atsidariusius vartelius išbėgo iš namų ir nebegrįžo. Pažymėtina, kad šiuos T. O. Š. parodymus be jau pirmiau aptartų įrodymų paneigia ir K. V. teisme duoti parodymai, kad jam tiriant aptariamo eismo įvykio Germaniškio k. aplinkybes, jis bendravo su T. O. Š., kuri iš pradžių pripažino, kad tai buvo jos šuo, sakė, kad iš vakaro jis dar buvo gyvas, o po nakties jį rado nugaišusį, tačiau po to, kai T. O. Š. paaiškino, kad draudimas iš jos išsireikalaus žalą, ji ėmė neigti, kad tai buvo jos šuo, sakė: „įrodykite, jog tai mano šuo“. Tokias pat aplinkybes K. V. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, jo parodymai iš esmės atitinka ir pirmiau aptartus įrodymus, todėl aukštesnės instancijos teismas, nenustatęs šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi bei tai, kad minėtas liudytojas būtų turėjęs pagrindą apkalbėti apeliantę, neturi pagrindo netikėti K. V. teisme duotais parodymais ir juos, kaip ir kitų pirmiau paminėtų asmenų parodymus, laiko patikimais T. O. Š. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Taigi policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vairuotojos (nukentėjusiosios) A. S., kitų pirmiau paminėtų liudytojų bei pačios pažeidėjos žodinis paaiškinimas policijos pareigūnui K. V. ir tai, kad T. O. Š. po eismo įvykio nebeturėjo savo dalmantinų veislės šuns, nekelia jokių abejonių, kad būtent T. O. Š. neprižiūrėtas šuo išbėgo iš namo kiemo į gatvę ir atsitrenkė į važiuojantį nukentėjusiosios automobilį bei jį apgadino. A. B. ir V. S. teisme duoti parodymai, kad po įvykio tokios veislės šunį, kokį turėjo T. O. Š., jos matė lakstantį gretimame Latvijos miestelyje – Skaistkalnėje, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nepaneigia aplinkybės, kad į gatvę išbėgęs ir į nukentėjusiosios vairuotą automobilį atsitrenkęs šuo priklausė T. O. Š.. Šios išvados ir kartu apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia ir tai, kad T. O. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pačią įvykio ar kitą dieną po jo, o kiek vėliau. Be to, iš pirmiau aptartų policijos pareigūnų G. D. ir T. A. teisme duotų parodymų matyti, jog aptariamo įvykio metu jie ieškojo T. O. Š. bei jos šuns, buvo nuvykę į pažeidėjos gyvenamojo namo kiemą ir jį apžiūrėjo, tačiau nei T. O. Š. ar jos šuns kieme nematė, kas atitinkamai paneigia ir apeliantės skundo teiginį, kad aptariamo įvykio dieną jos dalmantinų veislės šuo visą laiką buvo namo kieme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos T. O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.