Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. T. skundą dėl Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK nutarimo panaikinimo, bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimu A. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. balandžio 12 d. 23 val. 26 min, vairuodamas transporto priemonę –automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi jis, sukeldamas eismo įvykį, siekė sulaikyti nusikaltėlius, tokiu būdu veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl negali būti nubaustas už sukeltą eismo įvykį. Jis paaiškino, kad jam, važiuojant į sesers namus (duomenys neskelbtini), paskambino sūnėnas M. M., kuris pasakė, kad į Macijauskų namus įsiveržė D. G. su draugu, muša ir tempia T. M.. Ryšys nutrūko. Už kelių minučių jis pamatė priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, pamanė, kad šiuo automobiliu gali važiuoti D. G. su draugu, ėmė signalizuoti garsiniu signalu, tačiau matė, kad automobilis nestoja, todėl jis pasuko vairą ir užkirto kelią priešais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobiliai susidūrė. Jis veikė staiga, spontaniškai, manė, kad priešais atvažiuojančiame automobilyje yra jo sūnėnas T. M., spėjo, kad automobilyje gali būti nusikaltėliai, todėl sukėlė eismo įvykį. Tačiau yra įsitikinęs, kad nubaustas nepagrįstai, nes tokie jo veiksmai buvo būtini siekiant sulaikyti nusikaltėlius, kurie buvo įsibrovę į jo sesers namus ir sumušę sūnėną.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnio nuostatas ir administracinę bylą prieš A. T. nutraukti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašo skundo netenkinti, nes nenustatyta būtinojo reikalingumo sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. skundas netenkintinas.

Byloje ginčas dėl eismo įvykio, įvykusio 2015 m. balandžio 12 d. 23 val. 26 min (duomenys neskelbtini) tarp automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilimo mechanizmo nekilo, A. T. pripažino pažeidęs kelių eismo taisykles, tyčia pasukęs link priešais atvažiuojančio automobilio, ko pasekoje jo vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio vietos schemoje (5 b. l. administracinės teisės pažeidimo byloje), foto nuotraukose (6-14 b. l. administracinės teisės pažeidimo byloje) užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini), abiejų transporto priemonių apgadinimai. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto (24 b. l. administracinės teisės pažeidimo byloje) matyti, kad D. G. vairuojamam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, posūkio dangtis.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. vakare jos draugo motinai priklausančiu automobiliu „Audi A6“ vežė savo brolį D. G. ir jo draugą D. J. į (duomenys neskelbtini). Grįžtant į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė priešais atvažiuojantis automobilis „Audi A6“, kaip vėliau paaiškėjo, vairuojamas A. T.. Ji, pamačiusi į ją tiesiai važiuojantį automobilį, kiek įmanydama suko savo vairuojamą mašiną į dešinę pusę, vos nenuvažiavo nuo kelio, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko.

Liudytojai D. G. ir D. J. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d vakare vežė juos automobiliu „Audi A6“ į T. M. namus, kur įvyko muštynės tarp jų ir T. M.. Grįžtant į D. G. vairuojamą automobilį atsitrenkė A. T. vairuojamas automobilis „Audi A6“.

Liudytojai T. M., M. M., R. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. vakarą į jų namus įsiveržė D. G. ir D. J. ir sumušė T. M.. Į policiją nesikreipė, M. M. skambino A. T., pranešė apie mušamą brolį, prašė kuo skubiau atvažiuoti.

Liudytoja R. T. parodė, kad 205 m. balandžio 12 d. vakarą kartu su savo sutuoktiniu A. T. ir dviem vaikais važiavo pas M. Automobilį vairavo A. T., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vaikai – gale. Sutuoktinis kalbėjo mobiliuoju telefonu su M. M.. Ji matė priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, girdėjo, kad jos sutuoktinis signalizuoja garsiniu signalu, matė, kad A. T. pasuko vairą link priešais atvažiuojančio automobilio ir įvyko susidūrimas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad būtent A. T. sukėlė eismo įvykį – tyčia nevažiavo arčiau dešiniojo kelio krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ko pasekoje, jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, kuris susidūrimo metu buvo apgadintas. Jo veika sudaro pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Administracinė atsakomybėn patraukto asmens A. T. nurodyta aplinkybė – KET pažeidimas padarytas siekiant sulaikyti nusikaltėlius – taip pat priskiriama būtinajam reikalingumui.

Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas : gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gresiantis pavojus turi būti realus; gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).

Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. skundą jo veikoje visų būtinojo reikalingumo sąlygų nenustatyta.

Kaip matyti iš paties A. T. paaiškinimų, jis veikė spontaniškai, spėjimo būdu, jam nebuvo žinoma, kam priklauso ir kas važiuoja automobiliu, į kurį jis pasuko savo vairuojamą automobilį. A. T. teisme pripažino, kad jis tik manė, jog automobilyje gali būti jo sūnėnas. Niekuo nepagrįsta A. T. versija, kad asmenys, sumušę jo sūnėną, galėjo pabėgti. Jam pačiam ta aplinkybė eismo įvykio sukėlimo metu net nebuvo žinoma, šių asmenų niekas nebandė sulaikyti, apie konfliktą T. M. namuose policijai nebuvo pranešta, pagalbos į specialiąsias tarnybas nebuvo kreiptasi. A. T. nebandė kitokiu, teisėtu būdu asmenis, važiuojančius iš jo sesers namų, sulaikyti, nors tokią galimybę jis turėjo. Automobilyje A. T. važiavo ne vienas, šalia jo buvo sutuoktinė, kuri galėjo susisiekti su Macijauskais, paskambinti bendruoju pagalbos centro telefonu. A. T. turėjo galimybę apsisukęs kelyje, važiuojant iš paskos kitam automobiliui, pastarąjį sustabdyti saugiu būdu – mirksint šviesomis, mėginant aplenkti ir pan. Nestojus, persekioti jį toliau, praneši policijai, nufotografuoti nuvažiuojantį automobilį. Asmenų, įtariamų padarius nusikaltimą, sulaikymą A. T. galėjo atlikti ir nepažeisdamas KET reikalavimų bei nedarydamas teisės aktų pažeidimų, o pasinaudodamas kitomis priemonėmis. Be to, jo automobilyje važiavo ir nepilnamečiai vaikai, sukeldamas eismo įvykį A. T. neapdariai, rizikingai elgėsi ir jų atžvilgiu. Taigi, remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. T. veika neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, todėl jo atsakomybės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepašalina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. skundo dėl 2015 m. gegužės 7 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.