Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. RV-22-2202 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam E. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. vasario 15 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d.

5.3. Nuteistasis pažymi, kad faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų ir, konstatavus teigiamus jo elgesio pokyčius, teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą bei priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, nerodo teismo šališkumo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

11. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina Komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo E. K. darbinė motyvacija teigiama. Jis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, turi specialybę, darbinės patirties, būdamas laisvėje užsiėmė darbine veikla. Atvykęs į įkalinimo įstaigą, sutiko dirbti, nuo 2023 m. balandžio 3 d. dirbo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo gamybos zonoje darbininku. 2023 m. gruodžio 15 d. perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, šiuo metu ieškosi įsidarbinimo galimybių. Laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, įsiskolinimų neturi, vykdomųjų raštų negauta, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, skatintas 1 kartą. Bausmės atlikimo metu jis yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologiniuose užsiėmimuose, nukreiptuose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Rodo pastangas koreguoti savo elgesį. Stebimos nuteistojo pastangos keisti mąstymo ir elgesio ypatumus, kurie jam buvo būdingi nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Nurodyti faktai, į kuriuos atkreipė dėmesį ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigiamai apibūdina E. K. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad E. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Priešingu atveju jis netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, 2023 m. gruodžio 15 d. jis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo E. K. pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad paminėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

13. E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, taip pat apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Anksčiau taip pat teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Šios aplinkybės rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. K. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Sprendžiant dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. E. K. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus, o socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis yra linkęs minimalizuoti kaltę, teigdamas, jog pasielgė neapgalvotai, dėl to, kad „giminaitis paprašė pagalbos“. Jo kaltės jausmas daugiau formalus. Nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių ar dėl jų kaltinti aplinką. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis minimizuoja savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, stokoja savikritiškumo savo paties atžvilgiu, asmenybės analizė vienpusiška, siekiant pabrėžti teigiamas savo asmens savybes. Taigi, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, elgesį, nuostatas, dar nėra padaryta.

14. Nors nuteistasis E. K. ir aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau socialinio tyrimo išvadoje be trijų statinių jam vis dar išskiriami ir penki dinaminiai, galintys kisti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant dar pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nesant apsauginių veiksnių, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino prokurorės skundą ir pakeitė Komisijos nutarimą, nutardamas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus E. K. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.