- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-526-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Emeta“
- Ieškovas
- T. Š.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Emeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui UAB „Emeta“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. Š. 2007-11-14 kreipėsi į Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: pripažinti negaliojančia 2006-01-09 pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra, įpareigojant šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sandorį - atsakovą UAB „Emeta“ įpareigoti grąžinti ieškovei sumokėtą kainą 900 Lt už įsigytą netinkamos kokybės daiktą, ieškovę T. Š. įpareigoti grąžinti atsakovui netinkamos kokybės daiktą – duris, pasiimant jas atsakovo lėšomis; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo patirtą 80 Lt turtinę ir 1000 Lt neturtinę žalą; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 32-33, 74-75). Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad pagal 2006-01-09 su atsakovu UAB „Emeta“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį jį įsigijo nekokybiškas duris. Nurodė, jog gindama savo pažeistas teises 2007-09-21 ji kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri 2007-10-22 raštu Nr. 7R-1198 informavo ieškovę, jog pateikta durų atitikties deklaracija neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų ir ji yra niekinė. Tokiu būdu UAB „Emeta“, nesivadovaudama Statybos įstatymo 18 str. 4 d. nustatyta statybos produktų tiekėjo pareiga atlikti produkto atitikties įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus, nevykdė savo pareigos ir pažeidė ieškovės teises. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas pažeidė CK 6.333 str. 1 d., 6.334 str. 1 d. bei 6.338 str. 5 d. nuostatas, atsisakė savo sąskaita pakeisti duris į kokybiškas, todėl vadovaujantis CK 6.363 str. 5 d., ji turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nurodė, kad UAB „Emeta“ atstovams laiku nesiėmus iniciatyvos užkirsti kelio neigiamiems padariniams dėl užsikirtusios spynos ieškovė patyrė turtinę žalą, nes buvo priversta kviesti meistrą dėl šarvuotų durų avarinio atrakinimo, kuriam už paslaugas sumokėjo 80 Lt, o ieškodama jai tinkamų durų, vėliau rūpindamasi jų remontu bei aiškindamasi atsakovo kaltų veiksmų aplinkybes, prarado daug laiko, dažnai turėjo atsiprašinėti iš darbo, išeikvojo daug pastangų susirašinėdama su atsakovu ir kitomis institucijomis ir tokiu būdu patyrusi daug nepatogumų, – patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Emeta” atsiliepimu į ieškinį (b. l. 16-17, 40-42) su ieškovės reikalavimais nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo objektas – atsakovo pagamintų ir įstatytų durų kokybė, apibūdinamas CK 6.333 str. 6 d., kuriuo remiantis laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Pažymėjo, kad šio durys pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamas ir dabar, t.y. jau beveik du metai. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytas dvylikos mėnesių garantija, fiksuojant jos pradžios datą – 2006-01-23, todėl ieškinyje nepagrįstai remiamasi CK 6.338 str. 2 d., kuris nustato, kad reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu jie nustatyti per garantijos terminą. Durų spynos gedimas praėjus devyniems mėnesiams po garantijos pabaigos, beveik po dviejų metų nuo durų įstatymo, nelaikytinas paslėptu trūkumu, ir nepagrįstai neatsižvelgiama į CK 6.363 str. kauzalinį ryšį su CK 6.338 str. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas atkreipė dėmesį, kad jame suformuluotas visiškai naujas reikalavimas nutraukti sutartį (CK 6.217 str.), turintis savarankiškas teisines pasekmes – atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str.). Tuo tarpu CK 6.359 str. 2 d. nustatyta, kad sutartis laikoma įvykdyta nuo daiktų įteikimo pirkėjui. Tokiu būdu, durų pirkimo-pardavimo sutartis įvykdyta dar 2006-01-26, todėl lieka nesuprantamu, kaip praktiškai galėtų būti įgyvendintas šalių jau įvykdytos sutarties nutraukimas. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad pagal pateikimo formą ir vietą naujasis reikalavimas formuluojamas kaip pagrindinis, iš kurio kyla išvestiniai reikalavimai, todėl, jų nuomone, turėtų būti keičiama kreipimosi su ieškiniu data į 2008-03-03 ir sprendžiamas klausimas dėl parduoto daikto (durų) trūkumų senaties taikymo, nes naujas reikalavimas pareikštas praėjus daugiau nei mėnesiui po dviejų metų laikotarpio. Be to, atsakovas pažymėjo, kad patiksliname ieškinyje reikalavimai teikiami vadovaujantis CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ir 6.338 str. 5 p., tačiau šios normos nenumato restitucijos taikymo, tokio pobūdžio pagrindų nenurodo ir ieškovė.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-12-22 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2006-01-09 pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikė dvišalę restituciją natūra, įpareigodamas šalis grąžinti viena kitai visą, ką yra gavusios pagal sandorį – atsakovą UAB „Emeta“ grąžinti ieškovei T. Š. sumokėtą kainą – 860 Lt už įsigytą netinkamos kokybės daiktą, o ieškovę T. Š. grąžinti atsakovui UAB „Emeta“ nekokybišką daiktą – duris, pasiimant jas atsakovo UAB „Emeta“ lėšomis; priteisė ieškovės T. Š. naudai iš atsakovo UAB „Emeta“ patirtą 80 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškovės reikalavimus atmetė. Pirmosios instancijos teismas tarp ginčo šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangą (CK 6.672 str.), kuriai mutatis mutandis taikomos pirkimo – pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios taisyklės, numatytos CK 6.350–6.370 str. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos išvada, konstatavo, kad atsakovas pagamino ir sumontavo duris su trūkumais, kurie egzistavo dar iki darbų rezultato perdavimo ieškovei (CK 6.666 str. 4 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį ir turi atsakyti už ieškovės įrodytus jo darbo rezultato trūkumus, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Iš esmės pažeidus sutartį, ieškovei reikalavimas grąžinti kainą ir atlyginti nuostolius, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, pagrįstas CK 6.363 str. 5 d. ir CK 6.222 str. 1 d. nuostatomis.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Emeta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimą dalyje, kuria 2006-01-09 pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta dvišalė restitucija natūra, ieškovės naudai iš atsakovo priteista neturtinė žala, žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 104-110). Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus, netinkami aiškino įstatymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pagamino ir sumontavo duris su trūkumais, kad netinkamai įvykdė sutartį. Pasak apelianto, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2007-10-22 rašte Nr. 7R-1198, pripažindama atsakovo pateiktą produkcijos atitikties deklaraciją niekine, rėmėsi negaliojančiu 2006-09-29 LR Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-438. Teigia, kad atsakovo produkcijos atitikties deklaracija iš esmės atitinka LR Aplinkos ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 189 Statybos techninio reglamento STR 1.03.02:2002 šeštame skyriuje nustatytus reikalavimus. Apelianto teigimu, bylos medžiagoje esančios durų nuotraukos, atsakovo paaiškinimai, 2008-02-21 UAB „Vitemus“ rašte pateiktas specialisto išaiškinimas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino kaip įrodymo, visiškai patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad durų girgždėjimas ir spynos gedimas nebuvo trūkumai, atsiradę iki daikto perdavimo pirkėjui (CK 6.338 str. 5 d.), o atsirado ir egzistavo dėl netinkamos durų eksploatacijos. Pažymi, kad atsakovas, siekdamas išspręsti konfliktą, siūlė ieškovei savo sąskaita pakeisti durų spyną, tačiau ieškovė šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovas nurodo, kad CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ir 6.338 str. 5 d., kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, nenumato sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o šuo konkrečiu atveju taikytinos CK 6.333 str. nuostatos dėl daiktų kokybės nebuvo pažeistos. Be to, atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nėra išdėstyti CK 6.145 str. numatyti restitucijos taikymo pagrindai. CK 6.222 str. numato galimybę taikyti restituciją, jeigu sutartis yra nutraukiama. Tuo tarpu šiame ieškinyje reikalavimo nutraukti sutartį nėra, o prašoma pripažinti ją negaliojančią, tačiau CK 1.78 str. – 1.96 str. numatytų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų šiuo atveju nenustatyta. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nepagrįsta išvada, jog atsakovo sutarties pažeidimai buvo esminiai bei tvirtina, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas skundžiamoje sprendimo dalyje.
Teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusios sutartinius santykius kaip vartojimo rangą, apibrėžtą CK 6.672 str.- apeliantas (rangovas) įsipareigojo ieškovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais bei kaina pagaminti dvejas duris, ieškovė įsipareigojo atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka bei terminais (CK 6.676 str.). Pagal CK 6.678 str. nuostatas darbų rezultato naudojimo metu nustačius trūkumų, užsakovas įgyja teisę per garantinį terminą arba pareikšti rangovui CK 6.665 str. įvardintus reikalavimus, arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliantas darbams (durims, jos sudedamosioms dalims bei spynai) suteikė 12 mėnesių garantiją. Jeigu garantija yra trumpesnė, nei dveji metai, užsakovui tenka papildoma pareiga įrodinėti jo nurodomų trūkumų egzistavimą dar iki darbų rezultato jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento (CK 6.666 str. 1, 3 ir 4 dalys). Analogiškas terminų bei papildomų įrodinėtinų sąlygų, kuomet pasibaigia garantinis terminas, teisinis reglamentavimas nustatytas ir reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti (CK 6.338 str. 5 d.), kurio nuostatos taip pat gali būti taikomos ir šio ginčo atveju (CK 6.672 str. 2 d., 6.363 str. 4 d.).
Civilinių bylų nagrinėjimas teismuose yra grindžiamas šalių rungimosi procese, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 12 str., 18 str.). Tai reiškia, kad kiekviena ginčo šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų arba savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nors ieškovė šiame konkrečiame ginče su apeliantu neabejotinai yra priskiriama prie vartotojų teisinės kategorijos, taigi jai taikytinos papildomos įstatyminės garantijos bei teisės, aptartos CK 6.350 str. – 6.370 str., ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, tačiau vartotojų teisės nėra absoliučios, o pareiga įrodinėti nėra mažesnė, nei kitos ginčo šalies.
Taigi ieškovei šioje byloje buvo privalu įrodyti tokius teisiškai reikšmingus faktus: montavimo darbų trūkumus (netinkamą darbų kokybę) ar pagaminto daikto durų (jos sudedamųjų dalių) trūkumus; šių trūkumų atsiradimą būtent per garantinį terminą; trūkumams atsiradus po garantinio termino, įrodyti trūkumų egzistavimą dar iki durų jos bute sumontavimo arba dėl priežasčių, egzistavusių iki šio momento arba už kurias atsako jų gamintojas (apeliantas).
Pagal byloje esančius duomenis anksčiausia data, kuomet buvo pareikštos pretenzijos dėl kokybės, patvirtinama 2007-08-24 aktu (b.l. 50), anksčiau, t.y. dar per garantinį terminą pareikštų pretenzijų dėl daikto kokybės ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.), išskyrus savo teiginius, neįrodinėjo ir savo teiginių teisingumo nepagrindė. Apeliantas nepripažino, kad trūkumai atsirado per 12 mėnesių garantinį laikotarpį, priešingai, atsiliepime tvirtino, kad spynos gedimas užfiksuotas praėjus beveik dvejiems metams nuo durų sumontavimo (b.l. 17), teisme – kad pirmoji pretenzija jam dėl spynos gedimo ir durų girgždėjimo pareikšta 2007-08-24 bei 2007 m. rugsėjį, trūkumai, nors ir atsiradę ne dėl jo kaltės, buvo šalinami (b.l. 94, 96). Esant tokiai situacijai, ieškovės papildoma pareiga buvo įrodyti ne tik pačių trūkumų – nerinkamos kokybės egzistavimą, bet ir jau minėtas kitas sąlygas – kad už šiuo trūkumus yra atsakingas būtent atsakovas (apeliantas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei viena šių aplinkybių – pačių durų ar jų sudedamųjų dalių kokybinių reikalavimų neatitikimas norminių aktų reikalavimams, ar dėl priežasčių, už kurias atsako apeliantas (rangovas) byloje nebuvo įrodytas, taigi neįrodytas ir pagrindo ieškovei vienašališkai atsisakyti nuo sutarties buvimas. Tokie apelianto skundo argumentai pripažinti pagrįstais ir priimtinais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad apeliantas pagamino ir sumontavo duris su trūkumais, kurie egzistavo dar iki darbų rezultato perdavimo ieškovei, grindė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atitinkama išvada (b.l.11-12), nuspręsdamas, kad durų atitikties deklaracijos turinio bei formos neatitikimas norminių aktų reikalavimams yra netinkamas rangos sutarties vykdymas ir jos esminis pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokiais teismo vertinimais negali sutikti. Įstatymų leidėjo valia, sutarties atsisakymas, kaip jau buvo minėtas, siejamas su nustatytais konkrečiais paties daikto esminiais trūkumais, o jį lydinčiuose dokumentuose įrašų neatitikimas poįstatyminiams teisės aktams (Statybos techniniams reglamentams - STR ) ar jos priedų nebuvimas pats savaime nesuponuoja daikto kokybės trūkumų buvimo, neįrodžius jų realaus egzistavimo fakto.
Kokybiniai reikalavimai langams, durims ir kitiems statiniuose naudojamiems produktams nustatomi kasmet, pavyzdžiui, jie turi atitikti šiuos nustatytus privalomuosius rodiklius: atitinkamas mechaninio patvarumo, stiprumo, standumo, atsparumo kartotiniam varstymui klases, šilumos perdavimo koeficientus, nustatytus oro garso izoliavimo rodiklius, oro skverbties, vandens nepralaidumo, atsparumo vėjo apkrovai klases (Aplinkos ministro 2004-03-31 įsakymas Nr.D1 -160; 2005-09-16 įsakymas Nr. D1-444; 2006-09-26 įsakymas Nr. D1-438; 2007-09-25 įsakymas Nr. D1-491; 2008-06-25 įsakymas Nr. D1-332). Todėl apelianto skundo teiginys, kad Inspekcija rėmėsi negaliojančiu aktu, nėra pagrįstas, juo labiau, kad buvo remiamasi sutarties sudarymo metu galiojusiu įsakymu. Ieškovė savo ieškiniuose įvardijo tokius pagamintų durų trūkumus, kaip durų girgždėjimas ir sunkiai rakinama spyna, vėliau, pasak ieškovės, dėl atliekamos spynos remonto darbų durų išvaizda akivaizdžiai pablogėjo, durų apdaila apsitrynė, durų varčia nepriglunda prie staktos, o durų apačioje atsirado tarpas. Tačiau nei jokių objektyvių duomenų (pvz. specialistų, ekspertų išvadų, antstolių surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, liudytojų paaiškinimų ir t.t. ) apie būtent tokią durų išvaizdą ir tokius atsiradusius trūkumus, nei apie jų priežastis, išskyrus įrodymus apie avarinį durų atrakinimą (b.l. 13), ieškovė į bylą nepateikė ir savo teiginių pagrįstumo neįrodė. Apeliantas, atsikrisdamas į ieškinį, pateikė bendrovės Vitemus, remontavusios spyną bute Mindaugo g. 14-14, Trakuose rašytinę informaciją, kad spynos gedimo priežastis veikiausiai yra eksploatacinio pobūdžio, nors šią pakeitus ieškovė nepagrįstai reikalavo išduoti pažymą apie joje esantį gamyklinį broką (b.l. 53-54). Taip pat apeliantas pateikė buto durų nuotraukas (b.l. 55-58), kuriomis įrodinėjo savo atsikirtimų pagrindu nurodomas aplinkybes, jog atsiradusio durų girgždėjimo priežastis yra drėkstančiuos namo sienos (matomos nuotraukose), tai teisme pripažino ir ieškovė (b.l.93), t.y. apelianto teigimu šis durų trūkumas nėra su juo susijęs.
Kita vertus, toks įstatymo leidėjo numatytas vartotojo teisių gynimo būdas, kaip kainos išreikalavimas, vienašališkai atsisakant nuo sudarytos vartojimo sutarties pagal CK 6. 334 str. 1 d. 4 p, 6.363 str. 8 d. nuostatas jokiu būdu netapatintinas su pačios sutarties galiojimu, jos pripažinimu negaliojančia bendraisiais ar specialiaisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Sutarties nutraukimas ir sutarties negaliojimas skirtingos savo padariniais teisinės sąvokos. Sutarties, ją tokia pripažinus, negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tą nusako CK 1.95 str., kadangi jau pats tokios sutarties sudarymas buvo neteisėtas veiksmas. Tuo tarpu sutarties nutraukimas siejamas su jos netinkamu vykdymu, kas sudaro teisines prielaidas tokią sutartį nutraukti, jos atsisakyti (CK 6.217 str.) Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ieškovės reikalavimų turinį, nors ieškinys buvo grindžiamas netinkamu sutarties įvykdymu, netinkamos kokybės daikto pagaminimu, t.y. teisinis reikalavimo pagrindas buvo CK 6.363 str. 8 p., ydingai aiškino bei taikė materialinę teisę ir vien dėl šios priežasties sprendimas negali būti pripažįstamas nei teisėtu, nei pagrįstu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nesant teisinių prielaidų tenkinti ieškovės reikalavimo, kurio ji siekė atsisakyti nuo sutarties ir reikalavo kainos grąžinimo – šiai neįrodžius paties netinkamos daikto kokybės egzistavimo fakto, jos esminio pobūdžio (CK 6.363 str. 6 d., 8 d., CPK 178 str.), teismo sprendimas skundžiamoje dalyje panaikintinas ir priimtinas priešingas sprendimas, kuriuo šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 185 str.). Todėl kiti skundo argumentai plačiau neaptarinėtini, pažymint, kad apelianto skundo argumentas reikalavimui taikyti CK 6.667 str. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi vartotojus ginančios teisės normos reikalavimams dėl sumokėtos kainos grąžinimo nustato ilgesnį - 2 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 2 d., 6.363 str. 9 d.). Akivaizdu, kad ieškinio pateikimo ir bylos iškėlimo metu šis terminas nebuvo praleistas. Apelianto teiginiai, kad restitucija nebuvo galima, taip pat atmestinas. Faktinį reikalavimo pagrindą – norą atsisakyti nuo sutarties ir atgauti sumokėtus pinigus – ieškovė suformulavo, nepaisant to, kad tai padarė netinkama forma, o teisinis ginčo kvalifikavimas ir tinkamų teisės normų pritaikymas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu restitucija natūra gali būti taikoma abiem – tiek sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek sutarties nutraukimo atveju.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ir sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei, tačiau tokio jos reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino. Ieškovei teismas priteisė tik 80 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau šios sprendimo dalies apeliantas neapskundė ir į įvardijamą ginčo sumą – 2014 Lt, kad ir neteisingai ją apskaičiuodamas, minėtų 80 Lt neįtraukė, apeliaciniame skunde dėl šios sprendimo dalies motyvų taip pat neesama. Todėl teisėjų kolegija sprendimo dalyje dėl reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu, teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako (CPK 320 str.).
Sutinkamai su CPK 93 str.4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas. Nors ieškovė sumokėjo 184 Lt žyminio mokesčio ( b.l. 3, 76), atsižvelgiant į bendrą reikalavimo sumą - 1980 Lt, mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis yra tik 59,40 Lt ( 1980 Lt x 3 %, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 p. ir 10 p.). Pažymėtina, kad procentine išraiška nurodomas žyminis mokestis pagal CPK 82 str. taisykles neindeksuojamas, tai nurodoma toje pačioje teisės normoje. Patenkinus tik 4 % ieškinio reikalavimų (80 Lt x 100 % : 1980 Lt), atitinkama dalis – 2,38 Lt šių išlaidų ieškovei iš atsakovo priteistina (59,40 Lt x 3 % ) (CPK 93 str. 2 d.). Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1000 Lt (b.l. 34,66). Iš atsakovo atitinkamai priteistina 40 Lt išlaidų už teisines paslaugas (1000 Lt x 4 % ). Iš viso ieškovei kompensuotina 42,38 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 944 Lt atstovavimo išlaidų ( b.l. 59,60). Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį (1 t.), procesinių dokumentų skaičių, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, atsakovo išlaidų už teisines paslaugas suma mažintina iki 500 Lt ir šių išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieškovės reikalavimų proporciją, atsakovui priteistina 480 Lt ( 500 Lt x 96 %) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsakovo (apelianto) naudai priteistina ir 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei 25,80 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidos (860 Lt x 3 %). Nors pateikti įrodymai apie 1011,50 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas, tačiau maksimali kompensuotina suma dėl jau šiame sprendime aptartų motyvų nustatytina 500 Lt. Taip pat apeliantas už apeliacinį skundą, kaip ir ieškovė už ieškinį, permokėjo žyminį mokestį, sumokėdamas 60 Lt (b.l.111) ir 4 Lt, šalindamas pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus. Realiai ginčo suma apeliacinės instancijos teisme sudarė 860 Lt (durų vertė), apeliantas, ją apskaičiuodamas, be pagrindo įskaitė ir priteistas iš jo bylinėjimosi išlaidas (154 Lt. žyminio mokesčio bei 1000 Lt už ieškovės atstovavimą).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas pripažino negaliojančia 2006-01-09 pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikė dvišalę restituciją natūra, įpareigodamas šalis grąžinti viena kitai visą, ką yra gavusios pagal sandorį – atsakovą UAB „Emeta“ grąžinti ieškovei T. Š. sumokėtą kainą – 860 Lt už įsigytą netinkamos kokybės daiktą, o ieškovę T. Š. grąžinti atsakovui UAB „Emeta“ nekokybišką daiktą – duris, pasiimant jas atsakovo UAB „Emeta“ lėšomis, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Priteisti iš UAB „Emeta“ 42 (keturiasdešimt du) litus 38 centus T. Š. naudai bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš T. Š. 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) litų UAB „Emeta“ naudai bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. Š. 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 25 (dvidešimt penkis litus) 80 centų žyminio mokesčio išlaidų UAB „Emeta“ naudai.