Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo Z. K. atstovui Egidijui Losiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui Z. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2016-02-05 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016-01-18 sprendimą Nr. 3R-(AG-1/05-2016).

Paaiškino, kad Agentūra, išnagrinėjusi 2015-07-31 pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, reg. Nr. 3KT-KU-13-1-004611-MP003 (toliau – Mokėjimo prašymas), 2015-12-03 priėmė sprendimą Nr. BRK-10009(12.4) dėl paramos skyrimo iš dalies. Sprendimu pareiškėjui suteikė 29 602,42 Eur paramos sumą vietoj prašytos 30 163,92 Eur paramos sumos (nesuteikiama 561,50 Eur paramos sumos). Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu jį apskundė Komisijai. Komisija 2016-01-18 ginčijamu sprendimu Nr. 3R-(AG-1/05-2016) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros sprendimą dalyje, kur pareiškėjui nesuteikta 561,50 Eur paramos suma.

Komisija nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos uždidintos kainos bylose. Komisija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 5.7–5.9 p. įtvirtintos Agentūros pareigos, t. y. nurodyta, jog Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengia projektų vertinimo ataskaitas. Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17, 10.5 papunktyje nurodyta, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Remiantis minėtais teisės aktais būtent Agentūrai suteikta teisė konkrečiai vertinti paramos skyrimo/neskyrimo galimybes, sankcijų taikymą bei spręsti klausimus dėl paramos susigrąžinimo su paramos sutarčių nutraukimo.

Agentūra nesutinka su išvada, kad ji neteisėtai išskaidė pirkimo – pardavimo sutartimi pirktus darbus. Agentūra negali įvertinti bendros statinio kainos neskirstydama atliktų darbų, nes rinkos kainos atnaujinamos kas pusmetį ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančių medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Šiuo atveju vertinant rinkos kainas buvo remiamasi 2015 m. kovo mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis. Komisijos teiginiai, kad rinkos kaina turėtų būti sumuojama kartu viso projekto atmestini, nes darbai perkami etapais, skirtingu laikotarpiui, tuo pačiu ir skaičiuojamųjų kainų rekomendacijos kinta atsižvelgiant pagal laikotarpį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skunde nurodomas tariamas sankcijos skyrimo pagrindas, t. y. Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktis, tačiau jis nenumato reikalavimo, dėl pirkimų atitikimo rinkos kainoms. NMA 2015-12-03 sprendimas nemotyvuotas ir abstraktus, nes jame išvardintos tik dvi darbų grupės: bendrastatybiniai ir santechnikos darbai, kurių vertė tariamai neatitinka rinkos kainos. Nei NMA 2015-12-03 sprendime nei 2015-10-02 Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 80 nenurodyta, kokių konkrečių prekių ar paslaugų kaina neatitinka rinkos vertės. Aplinkybė, kad NMA neturi metodinių galimybių įvertinti viso pirkimo rinkos kainos, nepaneigia pareiškėjo išlaidų pirties rekonstrukcijai neatitikties rinkos kainai. Tuo tarpu Komisijos išvados dėl suminio visos rekonstrukcijos vertės, o ne atskirų etapų lyginimo su rinkos kainomis, yra teisingos ir pagrįstos. Nagrinėjamoje situacijoje iš esmės nėra aiškus pažeidimas, kadangi 4.46 proc., kainų neatitikimams rinkos kainai, negali būti traktuojamas kaip nepagrįstas kainos didinimas. Toks skirtumas gali susidaryti dėl įvairių aplinkybių, kaip sezono, darbų ar medžiagų kokybės, meistrų kvalifikacijos ir panašiai.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-04-07 pareiškėjas Z. K. ir Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, taikomą 2013 m. paraiškoms Nr. 3KT- KU-13-1-004611-PR001 (toliau - Paramos sutartis) (Komisijos byla, l. 129–1129).

2015-07-31 pareiškėjas pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Nr. 3KT-KU-13-1-004611-MP003, kuriuo deklaravo 60 327 Eur tinkamų finansuoti išlaidų sumą, prašė išmokėti 30 163,92 Eur paramos sumą, be kitų, ūkinio pastato, pirties rekonstrukcijos darbų išlaidoms kompensuoti. Šių išlaidų deklaruojama tinkamų finansuoti suma nurodyta - 22 966,86 Eur.

Agentūra 201512-03 priėmė sprendimą Nr. BRK-10009 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo pareiškėjui vietoj prašytos 30 163,92 Eur paramos buvo skirta 29 602,42 Eur, ir neskirta 561,50 Eur paramos (Komisijos byla, l. 28–29).

Pareiškėjas 2015-12-31 pateikė skundą Komisijai dėl Agentūros 2015-12-03 sprendimo Nr. BRK-10009 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (Komisijos byla, l. 1–3).

Komisija 2016-01-18 priėmė sprendimą Nr. 3R-23 (AG-1/05-2016), kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Agentūros 2015-12-03 sprendimo Nr. BRK-10009 (12.4) dalį, kurioje 1 123,03 Eur pirties rekonstrukcijos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjui nesuteikta 561,50 Eur paramos suma, bei įpareigoti Agentūrą pašalinti pažeidimus, priimant sprendimą dėl pirties rekonstrukcijos išlaidų finansavimo (Komisijos byla, l. 126–120).

Agentūra nesutikdama su minėtu Komisijos sprendimu 2016-02-05 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteikta 561,50 Eur paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-09-03 įsakymu Nr. 3D-597 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Atsakovė skunde teigia, kad būtent Agentūrai yra suteikta teisė vertinti paramos skyrimo/ neskyrimo galimybes, sankcijų taikymą bei spręsti klausimus dėl paramos susigrąžinimo, pramos sutarčių nutraukimo. Pabrėžia, kad Komisija netinkamai taikė materialines teisės normas ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika uždidintų kainų bylose.

Administravimo taisyklių 3.3 p. nurodyta, kad Agentūra tai institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai reglamentų ir Taisyklių nustatytų Agentūros funkcijų atitikimą. Agentūros funkcijos nustatytos Administravimo taisyklių 5 p. Administravimo taisyklių 5.9 p. nurodyta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

Administravimo taisyklių 5.10 p nurodyta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

Visų pirma vertinant ginčijamame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, pažymėtina, kad Agentūra sprendimu nėra nustačiusi, jog kurios nors pareiškėjos patirtos išlaidos nebuvo būtinos projektui įvykdyti, tai leidžia spręsti, kad visi rangos sutartimi atlikti darbai buvo reikalingi įgyvendinant projektą ir vykdant paramos sutartį. Taigi ginčas kilo tik dėl atliktų darbų kainos, kuri Agentūros vertinimu buvo nepagrįstai didelė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Komisijos sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, kad remiantis Ekspertinio konsultavimo ataskaitos nustatytais duomenimis, pirkimo-pardavimo sutartimi pirkto objekto (pirties rekonstrukcijos darbų) įsigijimo išlaidos viršija nustatytą rinkos kainos vidurkį tik 4,46 proc. Pažymėtina, kad toks pirties rekonstrukcijos darbų įsigijimas, kuomet įsigijimo išlaidos 4,46 proc. viršija kainos vidurkį gali susidaryti dėl įvairių priežasčių, pvz.; pasirinktų tiekėjų, sezoniškumo, medžiagų kokybės, specialistų kvalifikacijos. Todėl toks nežymus išlaidų kainos padidėjimas turėtų būti vertinamas kaip protingas ir nesudarantis pagrindo mažinti teikiamą paramą.

Agentūra 2015-12-03 sprendime Nr. BRK-10009 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nustatė, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nurodyta, kad parama sumažinama jeigu Agentūra atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje nuostatoje teigiama, kad paramos sumažinimo sankcija taikoma būtent jeigu atlikus ekspertizę nustatoma, kad pirkimų kaina yra nepagrįstai didelė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimų kaina viršijo rinkos kainos vidurkį 4,46 proc., tačiau nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ši kaina viršyta nepagrįstai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatytas pažeidimas, kuomet pirties rekonstrukcijos darbų vertė viršijo 4,46 proc. rinkos vidurkį traktuojamas kaip formalus ir nežymus. Todėl šiuo atveju taikyti Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte nurodytos sankcijos nėra pagrindo.

Atsakovė nesutinka su Komisijos išvada, kad rinkos kaina turėtų būti nustatoma pagal bendrą viso projekto sumą, nes darbai perkami etapais, skirtingu laikotarpiu. Teismas akcentuoja, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pirktų darbų išskaidymas gali iškraipyti ir neobjektyviai nustatyti projekto kainą. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta visai pirties rekonstrukcijos išlaidų vertės sumai (22 966,86 Eur be PVM). Teikiant mokėjimo prašymą Agentūrai buvo nurodyta bendra 22 966,86 Eur suma be PVM neišskaidant į atskiras kategorijas. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo prities rekonstrukcijos darbai, o ne atskirų darbų kategorijos, todėl darbų vertė nustatant atitikimą rinkos kainoms turėtu būti vertinama bendrai.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-01-18 sprendimas Nr. 3R-(AG-1/05-2016) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.