- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-592-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;
122.4.; 128.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 26 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010-09-16 pareiškimą Nr. 10050 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
A. B. užtikrindamas iki 2027-11-28 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070034601, 2007-12-06 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė Nordea Bank Finland Plc skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą daiktą - butą (nebaigtas statyti, baigtumas 79 proc.), kurio bendras plotas 116,25 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad skolininkui nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės - 2007-12-03 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/12/04SV - sutartis vienašališkai prieš terminą nutraukta ir kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-09-22 nutartimi areštavo įkeistą A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą daiktą - butą, kurio bendras plotas 116,25 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) A. B., kad negrąžinus kreditoriui Nordea Bank Finland Plc skolos, t.y. 331 675,92 EUR negrąžinto kredito, 21 890,54 EUR nesumokėtų palūkanų, 3 358,58 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Teismas konstatavo, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties bendros dalies 13.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2010-08-12 pranešimo Nr. 8735 išsiuntimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) A. B. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pranešimas siųstas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu minėtoje kredito sutartyje ir lakšte. Pranešimas grįžo neįteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009) nurodytas reikalavimas, kad apie kredito sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturėtų būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas skolininkui ar įkeisto daikto savininkui. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str.), dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Sutinkamai su CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Kadangi skolininkas nepranešė kreditoriui apie jo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl teismas laikė, kad kreditorius tinkamai informavo skolininką apie kreditavimo sutarties nutraukimą, išsiųsdamas skolininkui pretenzinį laišką paskutiniu kreditoriui žinomu adresu (CK 6.166 str.). Kreditoriui dėl kredito gavėjo kaltės vienašališkai nutraukus kredito sutartį anksčiau termino, kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų visą kreditą, priklausančias palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (Sutarties 13.1 p.). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Nenustatyta, kad skolininkas laiku ir tinkamai būtų įvykdęs įsipareigojimus bankui. Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 331 675,92 EUR negrąžinto kredito, 21 890,54 EUR nesumokėtų palūkanų, 3 358,58 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 238,79 EUR kitų mokesčių (laiškų siuntimo), iš viso: 357 163,83 EUR, bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkas ir įkeisto turto savininkas) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-22 nutartį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino faktą, kad skolininkas negavo kreditoriaus pranešimo Nr. 8735, neturėjo galimybės padengti įsiskolinimo kreditoriui per 10 dienų nustatytą terminą. Iš skolininko taip pat buvo atimta galimybė apskųsti kreditoriaus vienašališką sutarties nutraukimą teismine tvarka. CK 6.212 str. 1 d. įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Skolininkas buvo pranešęs kreditoriui apie tai, kad pašto siuntos jo dažnai nepasiekia laiku arba iš viso nepasiekia, nurodęs, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyksta elektroniniu paštu arba telefonu. Dėl to šiuo atveju laikytina, kad kreditoriaus pranešimas Nr. 8735 nebuvo skolininkui įteiktas ir dėl force majore aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad force majore aplinkybės buvo įtvirtintos ir kredito sutarties bendrosios dalies 16.1. p., todėl kreditorius į jas privalo atsižvelgti. Šiuo atveju kreditorius buvo nesąžiningas, kadangi tinkamai nesilaikė įstatyme nustatytos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos ir procedūrų. Skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad kreditorius apie bet kokius būsto kreditavimo sutarties pakeitimus informuos skolininką pagal tarp šalių nusistovėjusią ilgalaikę bendradarbiavimo tvarką - telefonu arba elektroniniu paštu. Tačiau kreditorius, būdamas nesąžiningu to neatliko. Kreditorius po beveik tris metus trukusios ilgalaikės tarp šalių nusistovėjusios bendradarbiavimo tvarkos pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo skolininkui nusiuntė registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu. O kai laiškas grįžo neįteiktas kreditorius skolininko apie tai neinformavo telefonu ir elektroniniu paštu. Be to, kreditorius nesivargino įteikti pašto korespondencijos skolininkui ir kitais būdais (pvz. per antstolį). Tokie kreditoriaus veiksmai patvirtina jo nesąžiningumą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreditorius tinkamai informavo skolininką apie sutarties nutraukimą, kadangi laikėsi sutartyje ir įstatymuose nustatytos tvarkos. Bankas sutartį nutraukė vadovaudamasis sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, kuriame nustatyta, kad kredito gavėjui vėluojant atlikti pagal sutartį nustatytus mokėjimus daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas nustato papildomą 10 kalendorinių dienų terminą skolai apmokėti. Jeigu kredito gavėjas skolos nesumoka, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti kreditą ir kitas mokėtinas sumas. Sutarties bendrosios dalies 15 punkte nustatyta, kad pranešimai yra siunčiami registruotu paštu paskutiniu šalies pateiktu adresu. Nurodytos sutarties sąlygos yra galiojančios, privalomos abiems šalims ir turi būti vykdomos. Bankas, vadovaudamasis šiomis sutarties sąlygomis, nusiuntė skolininkui pranešimą apie sutarties nutraukimą, todėl laikytina, kad bankas tinkamai įspėjo apie sutarties nutraukimą. Pagal sutarties bendrosios dalies 14.1.1 punktą kredito gavėjas turi pareigą bankui raštu pateikti informaciją apie „savo vardo, pavardės, adreso, darbovietės pasikeitimą, santuoką, skyrybas, vaikų gimimą“. Skolininkas bankui turėjo raštu pranešti, kad negali laiku gauti ar apskritai negauna pašto korespondencijos. Bankas tokios informacijos negavo, todėl pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis sutarties sąlygų, nusiuntė pranešimą skolininko nurodytu adresu. Be to, CK 2.17 str. nustatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis, turi teisę siųsti pranešimą bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jai žinomojoje asmens gyvenamojoje vietoje. Bankui žinoma paskutinė skolininko gyvenamoji vieta yra nurodyta sutarties specialiosios dalies 1.3 punkte – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir buvo nusiųstas pranešimas. Todėl skolininko argumentas, kad bankas netinkamai informavo skolininką apie sutarties nutraukimą ir nesąžiningai bei neteisėtai nutraukė sutartį yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK178 str.). Pagal sutarties 13.1 punktą sutartis yra nutrauktina, kai kredito gavėjas vėluoja atlikti mokėjimus ilsiau nei 10 kalendorinių dienų, todėl skolininkas nevykdęs sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 4 mėnesius turėjo ir galėjo numatyti, kad sutartis bus nutraukta. Būdamas rūpestingas ir atidus bei siekdamas išvengti sutarties nutraukimo, skolininkas turėjo laiku apmokėti susidariusia skolą. Be to, priešingai nei teigia skolininkas ir kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, bankas su A. B. bendradarbiavo visą sutarties vykdymo laikotarpį, tenkino jo prašymus atidėti kredito grąžinimą net kelis kartus (CK 6.38 str., 6.200 str.). Be to, net ir po sutarties nutraukimo A. B. neatliko jokių veiksmų, kad būtų sumažintas jo įsiskolinimas bankui. Kitaip tariant, A. B., nors ir deklaruoja siekį grąžinti skolą, iki atsiliepimo pateikimo dienos neatliko jokių mokėjimų bankui. Visos nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad skolininkas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis (CK 1.138 str. 3 d), todėl atsižvelgiant į tai, nesąžiningo skolininko teisės neturėtų būti ginamos. Skolininkas teigia, kad bankas apie sutarties nutraukimą jam turėjo pranešti elektroniniu, o ne registruotu paštu. Bankas pažymi, kad banko darbuotojos bendravo su skolininku elektroniniu paštu ir kitais būdais todėl, kad bendravimas elektroniniu paštu ir telefonu suteikia galimybę daug greičiau sutvarkyti kasdienius einamuosius klausimus. Tačiau apie sutarties nutraukimą negali būti pranešama elektroniniu paštu, o turi būti griežtai laikomasi sutarties ir CK nuostatų, kadangi sutarties nutraukimas turi esminės reikšmės sutarties šalių įsipareigojimams. Pranešimas apie sutarties nutraukimą nesilaikant sutartyje nustatytos tvarkos, reikštų sutarties pažeidimą. Be to, skolininkas pateikia seną elektroninį susirašinėjimą. Todėl skolininko reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas A. B. sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 357 163,83 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo hipoteka įkeistą nekilnojamąjį daiktą.
CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius visiškai nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, nebendradarbiavo su skolininku, skolininkas negavo kreditoriaus pranešimo, neturėjo galimybės padengti įsiskolinimo kreditoriui per 10 dienų nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose įkeisto turto savininkui - apeliantui įstatymų leidėjo nesuteikta teisė skųsti hipotekos kreditoriaus - banko veiksmų. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaujantis CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Toks įstatyminis reglamentavimas, taip pat formuojama teismų praktika rodo, kad apelianto pateikiami motyvai nėra bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210 Lt teisinių paslaugų atlyginimo išlaidos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinusi ne tik parengtų procesinių dokumentų kiekį bei pačios bylos apimtį, bet ir tai, kad nagrinėjama byla nėra labai sudėtinga, pareiškėją atstovavo advokatas, kurio kontora yra Vilniuje, specialios žinios atstovaujant pareiškėją reikalingos nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina suma mažintina iki 605 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto turto savininko) A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.