Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. A., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. kovo 21d., apie 20³⁵ val., vakare, kaltinamasis G. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu be aiškios priežasties užsipuolė savo sutuoktinę-pil. E. A., prie kurios priėjęs iš už nugaros, tyčia du kartus pastarajai su kumščiu sudavė į petį ir vieną kartą į kairę ranką, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios E. I. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos kraujosruvos kairės menties srityje ir kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. A. sveikatą.

Kaip matyti iš kaltinamojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis girtavo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kas tą dieną įvyko tarp jo ir sutuoktinės, dėl buvusio girtumo jis nieko neatsimena. Jeigu žmona sako, kad jis prieš ją vartojo fizinį smurtą, jo manymu, žmona sako tiesą ir nemeluoja, tačiau jokių įvykio aplinkybių pats neatsimena. Su sutuoktine E. santuokoje gyvena nuo 1993 m., šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, o du vaikai jau yra sulaukę pilnametystės. Jo ir sutuoktinės santykiai yra normalūs. Kokios galėjo būti konflikto priežastys, jis nežino, nes įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo neatsimena(b.l. 67-68, 72-73).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios E. A. ir liudytojų M. R. ir E. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28, 31-33, 51-52, 54-55), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 23) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 24), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b.l. 18-21), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 62), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 38-39, 43-44) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016m. kovo 21d., jai būnant namuose, apie 16³⁰ val., į namus grįžo jos sutuoktinis G. A., kuris buvo neblaivus ir dar parsinešė vieną 1,0 l talpos butelį alaus. Ji sutuoktiniui nieko nesakė ir su juo jokio konflikto nebuvo. Ji buvo nuėjusi į parduotuvęs ir pie 20³⁰ val. sugrįžo į namus. Matė, kad sutuoktinis G. sėdi virtuvėje ir geria alų, pastebėjusi, kad ir sutuoktinis buvo parduotuvėje, nes turėjo nusipirkęs dar du butelius alaus. Ją pamatęs, sutuoktinis G. pasakė „ ko čia vaikštai? “, į ką ji atsakiusi, kad „ mano namai, kur noriu, ten ir vaikš-

tau “. Po šių žodžių ji apsisuko ir jau ruošėsi eiti pro duris, kai sutuoktinis G. pakilo nuo kėdės. Ji tikrai net nepagalvojo, kad sutuoktinis gali jai suduoti smūgius, todėl net nekreipė į sutuoktinį G. dėmesio. Priėjęs jai iš už nugaros, sutuoktinis, jos manymu, du kartus, su kumščiu suduodamas vieną smūgį paskui kitą, smūgiavo jai į kairįjį petį, o kai ji, imdama už rankenos, jau norėjo atidaryti duris, sutuoktinis su kumščiu vieną kartą jai sudavė ir į kairės rankos dilbį. Suduodamas smūgius, sutuoktinis G. jai nieko nesakė. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo kairįjį petį, o kairės rankos dilbį skaudėjo smūgio sudavimo metu. Smūgių sudavimo vietoje jos manymu nėra likusios jokios žymės, tik jautėsi skausmas petyje spaudžiant. Po šių smūgių ji sutuoktiniui daugiau nieko nesakė, nenorėdama jo provokuoti, nes bijojo, jog pastarasis jai nesuduotų daugiau smūgių, todėl iš karto išėjo į lauką. Sutuoktinis jos nesivijo. Išėjusi į lauką, pagal telefono duomenis gali pasakyti, kad 20²² val. paskambino į policiją, taip norėdama apsaugoti save. Dar iki policijos atvykimo, sutuoktinis G. dar vieną kartą ją buvo pastūmęs, tačiau neužgavo. Kai išgeria alkoholio, jos sutuoktinis tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Mano, kad sutuoktinis G. susivoks dėl tokio savo elgesio ir supras, kad šeimoje negalima smurtauti, ir turi iš to pasimokyti(b.l. 28, 31-33).

Kaip matyti iš liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, 2016m. kovo mėn. pabaigoje patruliavimo su vyr, patruliu E. B. metu iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto buvo gautas pranešimas dėl šeimyninio konflikto. Nuvykus į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis, tris kartus suduodamas į kairįjį petį. Įėjus į namo vidų, galimai smurtavusį vyriškį rado kambaryje, kuriame buvo ir nepilnametis berniukas, kuris sėdėjo prie kompiuterio. Vyriškio pradėjus klausinėti, kas nutiko, šis labai agresyviai sureagavo, į prašymus nurimti nereagavo, todėl, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyriškiui buvo uždėti antrankiai. Kambaryje buvęs nepilnametis berniukas nurodė, kad tarp tėvų vykusio konflikto jis nematė. Tiek pats G. A., tiek ir jo sutuoktinė aiškino, kad jis(sulaikytasis G. A.) yra imtynininkas. Nukentėjusi moteris aiškino, kad sutuoktinis moka suduoti ten, kur nelieka jokių žymių(b.l. 51-52).

Kaip matyti iš liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, šis liudytojas, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo kolegos-liudytojo M. R. aiškinamas iškvietimo įvykio dieną dėl šeimyninio konflikto adresu: (duomenys neskelbtini), ir

galimai smurtavusio asmens sulaikymo aplinkybes(b.l. 54-55).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra medinis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Apžiūrint virtuvę, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, jokių grumtynių ar smurtavimo pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 23-24).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios E. A., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 12-21).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2016m. kovo 21d., 20³⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto besipriešinusio kaltinamojo G. A. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas(b.l. 57, 60-62).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų, kad, 2016m. kovo 25d. atlikus nukentėjusiosios E. A. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, ir pagal naują užduotį papildomai 2016m. balandžio 11d. įvertinus atliktos apžiūros duomenis, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruvos kairės menties srityje ir kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, šioms kūno sritims esant artimoms kairiojo peties sričiai, buvo padaryti kietais bukais daiktais dviem trauminiais poveikiais prieš 3-6 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016m. kovo 21d. Nukentėjusiajai E. A. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 36-37, 43-44).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. kovo 21d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis G. A., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją E. A., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet nukentėjusioji buvo ir nežymiai sužalota(b.l. 36-37, 43-44), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos narui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo G. A. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji E. A. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis G. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 101-103).

Sankcijoje už kaltinamajam G. A. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo G. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis G. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo G. A., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamam kaltinamajam G. A. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. A. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti tęsti darbą R. G. individualioje įmonėje, o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu keturiems mėnesiams..

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam G. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. kovo 21d., 20³⁵ val., iki 2016m. kovo 23d., 14⁴⁴ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis G. A. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. A. taikytas smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemones-įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: Vilniaus Nr. 134, Ukmergės m., ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.