- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 1-283-999/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02687-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- A. B., O. M.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
- 2018 m. gegužės 28 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio pagrindais,
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
- Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 litų) bauda. 2013 m. rugpjūčio 28 d. bauda išieškota;
- Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 26 MGL (979,16 eurų) dydžio bauda;
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 2 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 2019 m. sausio 16 d. bausmę atlikęs, 2019 m. rugpjūčio 22 d. bauda išieškota, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji A. B. ir O. M. mušdami žmogui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Jie, 2020 m. sausio 18 d. apie 01.30 val., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu, tyčia O. M. kumščiu sudavus ne mažiau kaip 15 smūgių, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, D. J. į veidą, galvą, šonus ir į kitas kūno vietas, po to O. M. laikant D. J., A. B. pastarajam įspyrė vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą, po to, A. B. kartu su O. M., kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių D. J. į galvą ir į rankas, taip sukeldami nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą,
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog galėjo būti 2020 m. sausio 18 d. Buvo naktis, apie 1.30 val. Jis buvo kartu su O. M. prie parduotuvės, o paskui parėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šilalėje, esantį namą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į viršų pas savo brolį, o O. M. nuėjo pas nukentėjusįjį. Išgirdo, kad O. M. šaukia pagalbos. Nusileido iš viršaus ir pamatė, kad O. M. yra prispaustas. Jis priėjo ir iš kojos spyrė nukentėjusiajam, tik dėl girtumo neatsimena, kur spyrė. Jis tą vakarą buvo vartojęs nemažai alkoholio ir dėl to neatsimena, kur spyrė nukentėjusiajam. Tačiau pripažįsta, kad galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime, tai yra, kad spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą, o po to kartu su O. M. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir rankas. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį 1000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, tačiau neturi lėšų iš karto atlyginti visą sumą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 33,58 eurų pripažįsta. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūčiau pasielgęs.
Kaltinamasis O. M. kaltu prisipažino ir parodė, jog su A. B. išgėrė butelį degtinės, o paskui ėjo pas A. B. brolį. A. B. nuėjo pas brolį, o jis nuėjo pas D. J., nes jam turėjo skolos ir norėjo pasikalbėti, kad vėliau grąžins. Pasibeldė į nukentėjusiojo duris pirmą valandą nakties. Nukentėjusysis atidarė savo buto duris ir jis su D. J. kalbėjosi. Tuo metu buvo neblaivus. Vėliau įvyko konfliktas ir jis su nukentėjusiuoju susiėmė. Po ko atėjo A. B. ir nematė, ar pastarasis sudavė nukentėjusiajam smūgius, nes buvo nusisukęs. Pripažįsta ir sutinka, kad galėjo taip būti, kaip parašyta kaltinime, kad sudavė tiek smūgių nukentėjusiajam. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau dabar neturi tiek pinigų iš karto sumokėti nukentėjusiajam. Pripažįsta Ligonių kasos civilinį ieškinį, sumokės ir už advokato išlaidas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs.
Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamųjų A. B. ir O. M. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 291 straipsniais.
Nukentėjusysis D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 01.30 val., jam būnant namuose, esančiuose Šilalės m., (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Jas atidaręs, pamatė prie durų stovintį O. M.. Jis išėjo į koridorių, tarp jų kilo konfliktas. Jam O. M. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, galvą, šonus ir į kitas kūno vietas, kur kiek tiksliai sudavė smūgių, jis negali nurodyti. Ne jis pirmas pradėjo muštynes, o O. M.. Pastarasis iš pradžių prie jo buto durų buvo atėjęs vienas, jis jam nesudavė nei vieno smūgio, jis tik rankomis bandė jį nuo savęs atsistumti, po to prie jų atbėgo antras vaikinas, tai yra A. B.. Tuomet O. M. jį laikė rankomis, o A. B. atsibėgėjęs jam įspyrė du kartus, vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą, nuo smūgių koja jis nenugriuvo, nes jį tuo metu laikė O. M.. Po smūgių kojomis, O. M. jį paleido, jis bandė juos atsistumti, jie jį nustūmė iki koridoriaus galo ir tuo metu jie jam sudavė vėl ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į galvą, bet kliuvo ir per rankas, nes rankomis buvo užsidengęs galvą ir nematė, kas jam sudavė smūgius, negali įvardyti, kiek kuris jam sudavė smūgių, bet tuo metu jie abu buvo prie jo ir mano, kad jie abu jam sudavė smūgius. Jis juos nustūmė, po to jie nuo jo pasitraukė, pirmas A. B., antras – O. M.. Tada jis iškvietė policiją. Dėl suduotų smūgių jam buvo kraujosruvos ant veido, šonų, jis juto skausmą veide, galvoje, šonuose, krūtinėje. Dėl sumušimo jis buvo pristatytas į Šilalės ligoninę. O. M. ir A. B. jį sumušė todėl, kad jis O. M. žmonai pasakė, kad jis jam negrąžina skolos. Jie jo neatsiprašė padarytos žalos neatlygino, todėl šioje byloje jis reiškia 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1-6, 36-38).
Specialisto išvada Nr. G 211/2019(03) nustatyta, kad D. J. buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas - kraujosruva kairės akies srityje, dešinio skruosto patinimas ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 47).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės m., (duomenys neskelbtini), esančio namo koridoriuje (t. 1, b. l. 1-6).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis D. J.tyrimui pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 32-35).
?? Alkoholio matuoklio rodmenimis nustatyta, kad O. M.2020 m. sausio 18 d., 02.39 val., nustatytas 1,41 promilių neblaivumas, A. B.2020 m. sausio 18 d., 02.40 val., nustatytas 2,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 85).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, tai yra nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pakanka, kad kaltininkas žmogui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį per sužalojimus su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji A. B. ir O. M., veikdami bendrininkų grupėje, padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinamieji 2020 m. sausio 18 d., apie 01.30 val., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu, taip sukeldami nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikaltimas yra baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamieji atliko suvokdami pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas A. B. ir O. M. visiškai pasitvirtino. A. B. ir O. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veika padaryta bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veika padaryta bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. B. anksčiau neteistas, 2018 m. gegužės 28 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 189-195), tačiau dirba, turi šeimą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 02.20 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 13.24 val. (t. 1, b. l. 157-158, 170-171).
Kadangi kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ str. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista (t. 1, b. l. 167-168).
Kaltinamasis O. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. O. M. anksčiau teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, nors bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 129-134), tačiau dirba, turi šeimą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti O. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 02.20 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 12.52 val. (t. 1, b. l. 81-82, 97-98).
Kadangi kaltinamasis O. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ str. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista (t. 1, b. l. 94-96).
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 33,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-67).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. A. B. ir O. M. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję nukentėjusįjį D. J., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. B. ir O. M. savo tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo D. J. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 33,58 Eur – priteistina iš kaltinamųjų A. B. ir O. M. solidariai.
Nukentėjusysis D. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-54).
Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. B. ir O. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas sužalojimas: veido sumušimas - kraujosruva kairės akies srityje, dešinio skruosto patinimas ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 47). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis, kuris yra ir neįgalus, neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Nukentėjusysis D. J. paaiškino, jog dėl suduotų smūgių jam buvo kraujosruvos ant veido, šonų, jis juto skausmą veide, galvoje, šonuose, krūtinėje, dėl sumušimo buvo pristatytas į Šilalės ligoninę.
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nukentėjusiesiems padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6000 Lt (145 Eur - 1 738 Eur). Teismas sprendžia, jog, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, 1000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiajam D. J. neturtinei žalai atlyginti.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (8.3) TP-20-T-288-3259 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajam D. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas jį atstovauti byloje buvo advokatas P. R. (t. 1, b. l. 55-57). Minėta tarnyba 2020 m. gegužės 19 d. pateikė teismui pažymą Nr. (12.34) PT-1889 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 112,00 Eur (t. 2, b. l. 56). BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų A. B. ir O. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos keturis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos keturis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 18 d., 02.20 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 13.24 val. (vieną dieną), keičiant santykiu 1 arešto para lygi dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.
O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos penkis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę O. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos penkis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 18 d., 02.20 val. iki 2020 m. sausio 18 d., 12.52 val. (vieną dieną), keičiant santykiu 1 arešto para lygi dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.
Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš A. B. ir O. M. Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai solidariai priteisti 33,58 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. B. ir O. M. nukentėjusiajam D. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. B. ir O. M. 212,29 Eur (du šimtus dvylika eurų 29 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.