- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-529-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės ūkio ministerijos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G.
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Egidijaus Mockevičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės ūkio ministerijos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje VĮ Šiaulių regiono keliai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje notarei N. M. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.2. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalį, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai ir leista R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
1.2. Pripažinti negaliojančia 2001 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. dalyje, kuria R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus(duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
1.3. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams R. G. ir M. G. 19,20 Eur.
1.4. Reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias — rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai įbraižytas 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą, ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovė atsisakė, nes yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas dėl šio sprendimo panaikinimo;
1.5. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, pažymėdama Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte rajoninį kelią per Raudėnų kaimą 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis - vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nustatė, kad neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai-Dirvonėnai-Raudėnai-Tryškiai riba atkarpoje nuo 16,348 iki 18,038 km, todėl šį aktą dalyje panaikino. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, todėl tokios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, ji neprivatizuojama. Šiaulių apskrities viršininko administracija šių nuostatų nepaisė, todėl formuodama privačion nuosavybėn R. G. žemės sklypą į jį pateko dalis 0,0080 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006, kuris yra valstybinės reikšmės kelias, į kurį nuosavybės teisės negali būti perleistos. Sprendimai ir sandoriai, kuriais perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl turi būti panaikintini kaip neteisėti, sugrąžinti valstybės nuosavybėn, o valstybė įpareigotina atsakovams R. G. ir M. G., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, grąžinti 19,20 Eur.
2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad jiems priskirta patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės keliais, kurie pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. 2006 m. vasario 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-29 jiems perduotas ir kelias Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai, pažymėtas Nr. 4006. Atsakovams R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,0080 ha ploto dalis patenka į minėtą Valstybinės reikšmės kelią, į kurio sąvoką įeina ir kelio juosta. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodytą minimalų kelių juostos plotį, buvo apskaičiuotas atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įsiterpiančio į kelio Nr.4006 juostą, plotas. Kelių juostų numatytas minimalus plotis 18 m. buvo dar iki tada, kada buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Šiaulių rajone. Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata išlikusi ir iki šiol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais pažeidžiama Konstitucinė nuostata, valstybės išimtinė nuosavybė, yra naikintini. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį, nes pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ji negali būti taikoma siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn.
Atsiliepimas
3. Atsakovai R. G. ir M. G. atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
4. Atsakovės Lietuvos valstybė ir Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, nors dėl pirmojo ieškinio reikalavimo yra priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, tačiau pats projektas nėra panaikintas. Nesutiko, kad ginčo žemės sklypo dalis yra įsiterpusi 2,55 m. į kelią Nr. 4006, nes prie ieškinio pridėta 1 schema, įrodo, jog kai kuriose vietose yra tik 1,79 metro, o iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog nėra keliui būdingų elementų. Formuojant žemės valdas, nebuvo galimybės nustatyti 18 m., todėl toks projektas parengtas neatsitiktinai. Keliai turėjo būti įbraižomi pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo laikomi specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, projektas patvirtintas prieš 16 m., jis buvo įgyvendintas. Byloje nėra įrodymų, jog iki 2000 m. būtų buvęs parengtas detalusis planas, kuriame būtų suprojektuotas 18 m pločio kelias. Nei ieškovė, nei VĮ Šiaulių regiono keliai nepateikė teritorijų planavimo dokumento, kuriuose būtų suprojektuotas 18 m. pločio kelias, todėl atsakovės būtent žemės reformos projektą laiko teritorijų planavimo dokumentu. Kelias Nr. 4006 Raudėnų gyvenvietėje sutampa su Tryškių gatve. Jo ribos pažymėtos neprivatizuojamos žemės plane, tačiau iš patvirtinto Projekto brėžinio matyti, kad pagal mastelį kelias Nr. 4006 yra akivaizdžiai siauresnis nei 18 metrų, be to projektas nebuvo derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nes su šia institucija nebuvo numatyto reikalavimo derinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, pagal projektą kelio Nr. 4006 kadastriniai matavimai, nurodant 18 metrų pločio kelio juostą, negalėjo būti atliekami. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal projektą, kuris tuo metu nebuvo nuginčytas, 0,4999 ha žemės kartu su namų valda buvo suprojektuota R. G. ir M. G., kurie tuo metu buvo namų valdos statinių, esančių žemės sklype Tryškių g. 15 savininkais ir asmeninio ūkio žemės naudotojais. Atsakovės prašė taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo 16 metų.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, notarė N. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių sandorių sudarymą, jos funkcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį tenkino iš dalies:
6.1. Panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalį, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai ir leista R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
6.2. Pripažino negaliojančia 2001 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. dalyje, kuria R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
6.3. Taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
6.4. Priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovams R. G. ir M. G. 19,20 Eur.
6.5. Priėmė ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinio reikalavimo - panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai įbraižytas 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą, ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė.
7. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas (šiuo atveju prokuroras) gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo per vieną mėnesį, todėl šiuo atveju minėti atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą nepagrįstai.
8. Teismas sprendė, jog formuojant 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0080 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, nes tai išimtinė valstybės nuosavybė. Išimtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo. Nuosavybės teisės į valstybės žemę perleidimas asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, reiškia valstybės institucijų, atliekančių įstatymų nustatytas žemėtvarkos funkcijas, priešingus teisei veiksmus, kuriais valstybės išimtinė nuosavybės teisė į žemę be teisėto pagrindo perleidžiama asmenims privačios nuosavybės teise.
8. Priimant administracinį aktą bei sudarant valstybinės žemės pardavimo sutartį (jų dalyje) buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, dėl to Šiaulių apskrities viršininko įsakymas ir sudarytas sandoris dalyje yra neteisėti, niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo dienos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK PĮĮĮ 9 str., 1964 m. redakcija CK 47 str., 2000 m. CK 1.80 str.1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
9. Neteisėtais administraciniais aktais, valstybinės žemės pirkimo sandoriu buvo perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį atsakovams, R. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė. Kadangi privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - valstybinės reikšmės kelio plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn kelio Nr. 4006 dalį, šioje dalyje tenkinant ieškinį (CPK 178, 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės ūkio ministerija prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai netaikė bendrojo ieškinio senaties termino dėl ieškovės ieškinio reikalavimų panaikinti administracinį aktą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 0,0080 ha ploto žemės sklypo dalies privatizavimo ir nepateikė tokio sprendimo motyvų, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nuo administracinio akto – Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“, kurio priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies 1 eilutėje nurodyti R. G. leidžiamo parduoti 0,4999 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir leidžiamas parduoti plotas bei 2001 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo iki ieškinio teismui padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 14 metų.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neginčijo, o teismai nepanaikino Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintos Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kurioje suprojektuotos žemėnaudos, o taip pat ir tos projekto dalies, kurioje suprojektuotas žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 57. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad būtent projekto pagrindu P. J. įmonė 2001 m. birželio mėn. parengė 0,4999 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nes jokio kito teritorijų planavimo dokumento tuo laiku parengto ir patvirtinto nebuvo.
10.3. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir nepagrįstai konstatavo imperatyvių įstatymo normų pažeidimo faktą. Teismas nevertino aplinkybės, kad kelias Nr. 4006 sutampa su gatve, todėl toks kelias praranda valstybinės reikšmės statusą ir jo rodiklius.
10.4. Teismas nevertino aplinkybės ir Nacionalinės žemės tarnybos nurodytų argumentų, kad vien Vyriausybės nutarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ar Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos kuriose reglamentuojamas V kategorijos kelio juostos plotis (18 metrų), nesant parengto teritorijos planavimo dokumento, savaime nesudaro pagrindo atliekant kelio juostos ar su juo besiribojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, matuoti 18 metrų pločio kelio juostos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašo apeliančių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime padarė išvadą, kad įrodymų visuma leidžia spręsti, jog formuojant 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis - valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, nes tai išimtinė valstybės nuosavybė. Išimtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo metu. Nuosavybės teisės į valstybės žemę perleidimas asmenims, kurie tokios teisės neturėjo reiškia valstybės institucijų, atliekančių įstatymų nustatytas žemėtvarkos funkcijas, priešingus teisei veiksmus, kuriais valstybės išimtinė nuosavybės teisė į žemę (kelią) be teisėto pagrindo perleidžiama asmenims privačios nuosavybės teise. Taip pat pagrįstai teismas nusprendė, jog priimant administracinį aktą bei sudarant valstybinės žemės pardavimo sutartį (jų dalyje) buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos.
11.2. Apeliančių nurodomas Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ yra žemesnio lygmens teisės aktas, priimtas teritorinio administravimo subjekto, savo teisine galia negali konkuruoti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, nutarimų normomis. Todėl teismui nustačius, kad ginčijamas individualus administracinis aktas - Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamą valstybinės žemės sklypų priskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutė Nr. 1 – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, nutarimams jis buvo panaikintas kaip niekinis. Atsakovių nurodomas administracinis aktas, Šiaulių rajono Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, yra tik vienas iš žemės pardavimo procedūros elementų, kuris pats savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisės į konkretų turtą. Kompetentinga institucija privalo atsisakyti priimti sprendimą dėl žemės perleidimo, jei tokio sprendimo priėmimas prieštarautų aukščiausios teisinės galios teisės aktams. Todėl apeliančių argumentai, kad ieškovė, gindama viešąjį interesą, neginčija žemės reformos žemėtvarkos projekto, sprendžiant nagrinėjamą ginčą nėra reikšmingi, nes byloje nustatytas Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų priskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutės Nr. 1 prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, nutarimams.
11.3. Šiaulių apylinkės teismui nustačius, kad ginčijamas individualus administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, nutarimams, kartu su sandoriu buvo panaikintas kaip niekinis, todėl atsakyti dar į kitus atsakovių argumentus dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo nebeliko teisinio pagrindo.
11.4. Nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo ar Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuojamas V kategorijos kelio juostos plotis (18 metrų), nesant parengto teritorijos planavimo dokumento, savaime nesudaro pagrindo atliekant kelio juostos kadastrinius matavimus, matuoti 18 m pločio kelio juostos. Valstybė, teisės aktais nustatydama valstybinės reikšmės kelių statusą ir patvirtindama jų sąrašą, pripažino, kad tam tikri keliai yra labai svarbūs valstybei, todėl jie turi išlikti jos nuosavybėje. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, tiek kiti įstatymai yra tiesioginio taikymo aktai, kuriais privaloma vadovautis rengiant vieną ar kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nors atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir nepripažįsta, kad rengdama Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą vadovavosi šiais teisės aktais, tačiau tai patvirtina minėto projekto brėžiniai, iš kurių matyti, kad iš esmės teisingai juose buvo pažymėti kelių, kuriems nebuvo parengti jokie teritorijų planavimo dokumentai, pločiai, atitinkantys jų paskirtį, išskyrus kelią Nr. 4006 per Raudėnų k., pastebėtina, kad šis kelias projekte buvo pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias, o ne valstybinės reikšmės kelias.
11.5. Šiaulių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, pažymėtina, kad tokia išvada visiškai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tuo klausimu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjamu atveju ieškiniu siekiama pripažinti valstybinės reikšmės kelio užimamos žemės perėjimą privačion nuosavybėn neteisėtu, todėl bet kokie senaties ar kreipimosi į teismą terminai ieškovės reikalavimams netaikytini, nes kitaip būtų pažeidžiamas įsakmus valstybinės reikšmės kelio užimamos žemės priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio prasme. Ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, todėl šių vertybių svarba neabejotinai nusveria teisinio stabilumo siekį.
12.2. Apeliančių nurodytas administracinis aktas (žemėtvarkos projekto dalis) yra tik vienas iš žemės pardavimo procedūros elementų, kuris pats savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisės į konkretų turtą. Kompetentinga institucija privalo atsisakyti priimti sprendimą dėl žemės perleidimo, jei tokio sprendimo priėmimas prieštarautų aukščiausios galios teisės aktams. Taigi apeliančių argumentas, kad ieškovė, gindama viešąjį interesą, neginčija žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kuria buvo suprojektuotas atsakovams priklausantis žemės sklypas, ir todėl esą visi iš jo išplaukiantys tolimesni veiksmai yra teisėti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad sprendimas esą buvo netinkamai ištyrus įrodymus, nes esą neatsižvelgė į tai, kad ginčo žemės plote nebuvo kelio elementų, leidusių konstatuoti, kad toje vietoje yra kelio juosta. Pažymėtina, kad kelio elementų buvimas ar nebuvimas jokios reikšmės minimaliam kelio juostos pločiui neturi. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas nenumato nustatyto minimalaus kelio juostos pločio išimčių ir nesuteikia galimybės kelio siaurinti atsižvelgiant į tai, kad visos jo juostos neužima kelio elementai.
12.4. Apeliantės taip pat nepagrįstai nurodo, jog projekto rengėjas neturėjo jokio pagrindo įbrėžti kelio reikalaujamo minimalaus pločio, nes esą neužtenka to, kad kelias priskirtas V-ai kategorijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reikėjo, kad būtų parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Aplinkybė, kad tuometinis projekto rengėjas, kurio teisių ir pareigų perėmėjos šiuo metu yra apeliantės, vietoje to, kad pirmiausia parengtų teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suprojektuoti infrastruktūros, susisiekimo objektai, valstybinės reikšmės kelią įbrėžė nesivadovaudamas teisės aktais, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
12.5. Apeliantės nenurodo jokio teisės akto, leidžiančio teigti, kad kelio sutapimo su gatve faktas naikina to kelio priskirtinumą valstybinės reikšmės keliams ir leidžia netaikyti minimalaus to kelio kategorijai nustatyto pločio reikalavimų.
12.6. Visi apeliančių nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra netaikytini šioje byloje, nes pateiktuose bylų pavyzdžiuose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėtinu šioje byloje: jose kalbama apie administracinius ginčus tarp privačių asmenų ir viešojo administravimo subjektų dėl administracinių aktų, nesusijusių ne tik su nuosavybės perleidimu, bet, svarbiausia, su išimtinės valstybės nuosavybės perleidimu.
13. Atsakovai R. G., M. G. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, notarė N. M., atsiliepimų į atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės ūkio ministerijos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje kilo ginčas dėl administracinių aktų ir sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas privačiai nuosavybei perleidžiant valstybinės reikšmės kelio dalį.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai– Tryškiai yra valstybinės reikšmės kelias, priklausantis V kelio kategorijai, kelio juostos minimalus plotis yra 18 m, toks kelio statusas yra nuo 1992 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31d. įsakymas Nr. 550 „Dėl Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašo pagal priedą Nr. 1 patvirtinimo“). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje Nr. eI-2831-621/2016 konstatavo, kad neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai– Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai riba, todėl panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kurioje buvo suprojektuotas (įbraižytas) kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą.
17. Byloje nustatyta, kad 0,080 ha iš 0,4999 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 4006. Šiuo atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, reikalavo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalį, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai ir leista R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šią dalį natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.
Dėl ieškinio senaties taikymo
18. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai netaikė bendrojo ieškinio senaties termino dėl ieškovės ieškinio reikalavimų panaikinti administracinį aktą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 0,0080 ha ploto žemės sklypo dalies privatizavimo ir nepateikė tokio sprendimo motyvų, nesivadovavo teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki ieškinio teismui padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 14 metų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad kreipiantis į teismą dėl viešo intereso gynimo, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir netaikė ieškovei bendrojo ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-417/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-525-1561/2013, 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-126-492/2017).
Dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo
19. Nustatant kelio Nr. 4006 juostos ir žemės sklypo persidengiančios dalies plotą buvo atsižvelgta į tokias aplinkybes, kad kelias Nr. 4006 eina per Raudėnų kaimą, o tai reiškia, kad kelias reikalingas kaimo gyventojams, jis turi tarnauti kaimo bendruomenei kuriant kuo geresnę infrastruktūrą, o būtent kelio juostos ribose tiesiami vandentiekiai, šaligatviai ir pan., o kartu užtikrinant ir saugų naudojimąsi keliu. Vertinta ir gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, vieta bei faktinis žemės sklypo naudojimosi terminas, paskirtis. Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66). Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimais reikalauta valstybei grąžinti tik dalį kelio Nr. 4006 ploto, t. y. 0,080 ha plotą, patenkantį į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. panaikinti administracinį aktą ir tik minėtą sandorio dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė neginčijo, o teismai nepanaikino Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintos Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kurioje suprojektuotos žemėnaudos, o taip pat ir tos projekto dalies, kurioje suprojektuotas žemės sklypas.
20. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn 2001 metais, o ginčo kelias valstybinės reikšmės statusą turėjo jau nuo 1992 m. (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992-12-31 įsakymas Nr. 550, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ 8 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams instituto normos taikomos tais atvejais, kai žemė visuomenės poreikiams paimama iš teisėtai ją valdančių asmenų, o šioje byloje atsakovai teisę į išimtinę valstybės nuosavybę įgijo be jokio teisėto pagrindo.
21. Kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir nepagrįstai konstatavo imperatyvių įstatymo normų pažeidimo faktą. Tokiai apeliančių dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria. Visų pirma, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Antra, teismui nustačius, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (arba) įstatymams, šie aktai buvo panaikinti kaip neteisėti, todėl sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog atsakyti dar į kitus atsakovių argumentus dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo nebeliko teisinio pagrindo. Trečia, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normų imperatyvumą.
22. Pastebėtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-2831-621/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu patenkinęs pareiškėjos Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą, panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje ieškovė atsisakė reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai įbraižytas 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą atkarpoje ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarime Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 222 redakcija) nurodyta, kad kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai yra 27,65 km ilgio, jis yra kaip vientisas objektas, nedalomas jokiomis atkarpomis, todėl apeliančių argumentai, kad jei kelio Nr. 4006 atskiras ruožas sutampa su gatve, tai kelias Nr. 4006 praranda valstybinės reikšmės statusą ir jo rodiklius, yra visiškai nepagrįstos.
22. Ieškovės surinkti duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, priimdama administracinius aktus, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m per Raudėnų kaimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM jau nuo 1997 m. buvo žinomas kelio Nr. 4006 statusas, nes dar 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderino valstybės išperkamų žemių, kuriuose yra keliai, Šiaulių rajone sąrašą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje Nr. eI-2831-621/2016 konstatavo, kad neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai– Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai riba, todėl panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kurioje buvo suprojektuotas (įbraižytas) kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliančių argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad remiantis vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ar Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kuriose reglamentuojamas V kategorijos kelio juostos plotis, nesant parengto teritorijos planavimo dokumento, savaime nesudaro pagrindo atliekant kelio juostos ar su juo besiribojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, matuoti 18 metrų pločio kelio juostos.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, atsakovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.