- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-694-919/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam P. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2016-02-10 apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sūnumi P. B. metu, rankoje laikydamas virtuvinę kėdę, tyčia ja smogė jam į galvą, taip smurtaudamas P. B. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
V. B. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad būdamas išgėręs, tarpusavio konflikto su sūnumi metu, vieną kartą iš kėdės trenkė sūnui P.. Sūnaus atsiprašė ir nurodė, kad tai pirmas toks atvejis ir daugiau nepasikartos, nori taikytis su sūnumi.
Nukentėjusysis P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su tėvu, atleidžia jam ir nori, kad byla būtų nutraukta.
Kaltinamajam V. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- apklaustas įtariamuoju V. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, jo sutuoktinė D. B. ir jų pilnametis sūnus P. B. trise gyvena jo sutuoktinei D. B. priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine tarpusavio santykiai yra geri ir draugiški, o su sūnumi nuolat konfliktuoja dėl to, kad pastarajam visai nerūpi buities reikalai. 2016-02-10 dienos metu jis namuose vienas gėrė alkoholį. Buvo išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Vakare, galimai apie 20.30 val., tačiau tikslaus laiko neatsimena, jis ir sūnus P. B. dviese buvo minėto buto virtuvėje. Tarp jų kilo konfliktas dėl kasdieninių rūpesčių, kurio metu, jis, pykdamas ant sūnaus, tyčia, nesusivaldęs ir neapsikentęs šio paaiškinimų, kad yra suaugęs ir gali daryti ką tik nori, paėmė virtuvinę kėdę (taburetę) ir ja trenkė sūnui į galvą. Matė, kad prakirto sūnui kažką galvoje, todėl suprato, kad šiam skaudėjo. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus – būdamas blaivus, tikrai taip nesielgtų. Supranta, kad elgėsi nusikalstamai. Dėl nusikaltimo gailisi. Daugiau niekada nesmurtaus ir nedarys kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų (b.l. 41-42);
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas P. B. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2016-02-10 apie 20.30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tėvas V. B. prieš jį panaudojo smurtą – su kėde sudavė vieną smūgį į galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Šiame protokole nukentėjusysis P. B. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime (b.l. 3-4);
- nukentėjusiojo P. B. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad jis ir abu jo tėvai: V. ir D. B. trise gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo motinai D. B.. Su abiem tėvais jo tarpusavio santykiai yra geri, tačiau su tėvu kartais pakonfliktuoja dėl įvairių buities rūpesčių. Pastaruoju metu tėvas piktnaudžiauja alkoholiniu. Gėrė ir 2016-02-10. Gėrė vienas, namuose. Vakare, apie 20.30 val., jam ir tėvui dviese būnant minėto buto virtuvėje, kilo konfliktas. Dėl ko konkrečiai kilo konfliktas, neatsimena, tačiau tėvas jam priekaištavo dėl netinkamo gyvenimo, nors pats jau kelias dienas gėrė alkoholį. Konflikto metu tėvas pagriebė virtuvinę kėdę (taburetę) ir, laikydamas ją rankoje (kurioje tiksliai, neatsimena), tyčia, vieną kartą smogė jam į galvą. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Kadangi skaudėjo, bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai tėvą sulaikė. Stacionarinis gydymas jam nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Į teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. Tėvas prieš jį smurtauja pirmą kartą (b.l. 20-21);
- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-02-10 apie 20.35 val. gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatytą, kad smurtą patyrė P. B., kuris paaiškino, kad 2016-02-10 apie 20.30 val. buitinio konflikto metu jo tėvas V. B. smogė jam kėde į veidą. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda kaktoje. Smurtu įtariamas asmuo – V. B. dėl šio įvykio sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 6-9);
- apžiūros protokolu apžiūrėta ir aprašyta virtuvinė kėdė (taburetė) (b.l. 11-14);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 8228 2016-02-10 21.33 val. V. B. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b.l. 24).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. B. 2016-02-10 apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sūnumi P. B. metu, rankoje laikydamas virtuvinę kėdę, tyčia ja smogė jam į galvą, taip smurtaudamas P. B. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. B. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.
Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka baustas (b.l. 49-55), neteistas (b.l. 48), nedirbantis (b.l. 58), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62), registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-149 (b.l. 71) nurodyta, kad atlikti V. B. teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga. V. B. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju P. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinė kėdė (taburetė) pagal tarnybinį pranešimą (b.l. 15), perdavimo - priėmimo aktu (b.l.16) kvitu B serija BBB Nr. 0053914 (b.l. 17) saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugykloje, kuri yra šeimos turtas, grąžintina kaltinamajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje 2016-02-12 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1629, kurioje nurodyta, kad advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju P. B. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-694-919/2016 nutraukti.
Išaiškinti V. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinę kėdę (taburetę), kuri saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. B. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.