Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-12 · Byla Nr. A2.6.-4981-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-4981-961/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04258-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
Š. S.
Advokatai
Vaidotė Radvilavičienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6 –4981 – 961/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04258-2015-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant Š. S., jo atstovei advokatei Vaidotei Radvilavičienei,

išnagrinėjusi Š. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2015-01-14, apie 7.30 val., Vilniuje, Ateities g. 91, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Š. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog tą rytą važiavo į darbą, viduryje gatvės stovėjo automobilis su mirksinčiomis avarinėmis šviesomis, darėsi automobilių grūstis. Jis minėtą automobilį apvažiavo iš dešinės pusės, kiti automobiliai lenkė iš kairės. Jis vos tilpo pravažiuoti, pajuto, kad jo automobilio veidrodėlis lietė lenkiamo automobilio veidrodėlį. Apvažiuodamas stovintį automobilį jis užvažiavo ant šaligatvio, automobilis šiek tiek pasviro. Neginčija, kad automobiliai lietėsi, tačiau nepastebėjo, kad apgadino veidrodėlį, galvojo, kad eismo įvykio nėra, todėl nesustojo ir nuvažiavo į darbą. Greitis tuo metu buvo itin mažas – maždaug 1 km/val. Pastebėjo, kad tame automobilyje sėdėjo moteris. Nežino, ar ji pastebėjo, kad lietėsi automobilių veidrodėliai. Ar moteris mojavo, jis nematė, nes žiūrėjo į veidrodėlį, kad neužkliudytų. Bylose esančiose nuotraukose užfiksuoti jo automobilio veidrodėlio apgadinimai yra seni.

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra automobilio, kuris buvo apgadintas, savininkas, įvykio nematė. Paaiškino, kad važiuojant baigėsi kuras, nuėjo į „Statoil“ degalinę. Kai grįžo, žmona pasakė, kas atsitiko, t.y. kad pro jų stovintį automobilį iš dešinės pusės pravažiavo automobilis ir užkabino veidrodėlį. Žmona rodė, kad sustotų, bet vairuotojas nuvažiavo, ji įsidėmėjo jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius. Iš karto apgadinimų nepastebėjo. Tuo metu jam tai buvo neaktualu, nes reikėjo namo parvežti žmoną iš ligoninės po operacijos. Vėliau rado įbrėžimą ant veidrodėlio – buvo mechaninis veidrodėlio pažeidimas. Padarytos žalos dydžio nežino, nes važiavo į autoservisą, pasakė, kad reikia remontuoti, už remontą sumokėjo draudimas. Nežino, kokie darbai buvo atlikti, ar tikrai reikėjo remontuoti ir kiek kainavo remontas. Ant veidrodėlio buvo ir senas įbrėžimas, šalia atsirado naujas. Senas buvo uždažytas, naujas ne.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su vyru apie 7.30 val. važiavo automobiliu, baigėsi kuras, todėl vyras nuėjo į degalinę. Ji liko automobilyje. Iš dešinės pusės jų automobilį norėjo apvažiuoti kitas automobilis ir užkliudė veidrodėlį. Ji mojavo, kad sustotų, bet jis nestojo. Pavažiavęs sustojo, pasitaisė savo veidrodėlį ir nuvažiavo. Jų automobilio veidrodėlis buvo subraižytas, nuvažiavusio automobilio veidrodėlis užsilenkė. Matė, kad automobilis važiuoja ten, kur negalima važiuoti, ir užkabino veidrodėlį. Ji nelipo iš automobilio, nes buvo po operacijos, negalėjo vaikščioti. Ženklais rodė, kad vairuotojas sustotų, nes lietė veidrodėlį, bet jis nuvažiavo nesustojęs.

Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Pirmoje juostoje stovėjo automobilis su avariniu ženklu. Keleivė paaiškino, kad sustojo avariniu būdu. Iš dešinės pusės per žalią veją apvažiuodamas kitas automobilis užkliudė veidrodėlį ir nuvažiavo. Apžiūrėjus veidrodėlį, matėsi, kad apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, tai nesenas įbrėžimas, nubrauktos dulkės. Kito automobilio buvo nulenktas veidrodėlis. Apvažiuodamas automobilis turėjo užvažiuoti ant žalios vejos, kas yra draudžiama.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Iš salėje esančių asmenų matytas nukentėjusysis A. B.. Kiek prisimena, automobilis, iš dešinės apvažiuodamas stovintį automobilį, kliudė ir apgadino šį automobilį.

Apgadinimų neprisimena, viskas turi būti užfiksuota bylos medžiagoje.

Pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; rašytiniu Š. S. paaiškinimu, kad 2015-01-14, važiuodamas Ateities g., apie 7-8 val., prieš sankryžą ties parduotuvę „Mandarinas“ apvažiavo kelyje stovintį automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Apvažiavo iš dešinės pusės, todėl vienu ratu užvažiavo ant bortelio, judėdamas nedideliu greičiu pastebėjo, kad automobilių veidrodėliai lietėsi, jo automobilio veidrodėlis užlinko, nemanydamas, kad padarė žalą stovinčiam automobiliui, nuvažiavo nesustojęs, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi; policijos pareigūno T. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-14, 8 val. gautas pranešimas apie apgadintą automobilį Ateities g., Vilniuje. Apgadinto automobilio vairuotojas paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis užgeso, paliko automobilį pirmoje eismo juostoje, nuėjo ieškoti pagalbos, o jo žmona liko minėto transporto priemonėje. Jam grįžus, žmona pasakė, kad iš dešinės pusės prie žalią veją apvažiuojantis automobilis Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jų automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir nesustodamas išvažiavo, pastarojo automobilio kairės pusės veidrodėlis nuo smūgio užsilenkė; policijos registruojamų įvykių registro išrašu; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, kad apgadintas automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis; A. B. ir A. B. rašytiniais paaiškinimais; UAB „Motomenas“ pateikta remonto sąmata ir PVM sąskaita faktūra, kuriose nurodyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 89,31 Eur; iš transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-168/50 matyti, kad yra brėžtas automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas; fotolentele, kurioje užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių apgadinimų aukštis sutampa (atsižvelgiant į tai, kad automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuojantis stovintį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant bortelio, dėl ko jo automobilis kiek pasviro). Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pajutęs kontaktą, nurodė, jog jo automobilio veidrodėlis užsilenkė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog Š. S. 2015-01-14, apie 7.30 val., Vilniuje, Ateities g. 91, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Š. S. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog Š. S., apvažiavo stovintį automobilį, ir, kaip konstatuota aukščiau, jį užkliudė, tačiau nesustojo ir išvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. S. elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nesuvokti, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai patvirtina ant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių matomi apgadinimai: apgadinimų lokalizacija, susidarymo mechanizmas bei mastas įrodo, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau apgadinimai padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, apgadinimai yra nežymūs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, net ir pajutęs automobilių veidrodėlių kontaktą, galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad Š. S. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę; duomenų, kad buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Š. S. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Š. S. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jie nepadarė didelės turtinės žalos ir nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, padaryti automobilio apgadinimai yra nežymūs, taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojamas darboviečių kaip sąžiningas, disciplinuotas, pareigingas, profesionalus, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam skirtina minimali įstatymo už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda (ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas

nutaria:

Š. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė