Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam E. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-15 nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėta Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-04-27 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2007-06-12 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai O. Z. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. Z. 1000 Lt vertės turtinę žalą.

Nuteistasis E. Z. apeliacine tvarka skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-15 nuosprendį, nesutinka su jam paskirta bausme. Apelianto nuomone, jo veika kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. neteisingai. Kaip nurodoma skunde, jis į automobilį pateko ne įsilaužęs, bet atrakinęs jį to paties automobilio rakteliu. Nepavykus užvesti automobilio variklio, nuteistasis jį užvedė, sujungdamas laidus. Automobilis priklausė nuteistojo motinai, kuri, nežinodama, kad automobilį paėmė E. Z., kreipėsi į policiją. Vėliau, sužinojusi, kad automobilį paėmė jos sūnus, ji kreipėsi į policiją dėl pareiškimo atsiėmimo, parašė prašymą prokuratūrai dėl bylos nutraukimo. Apeliantas nemanė, jog imdamas motinos automobilį, daro nusikaltimą. Taip pat nusikaltimo padarymui, nurodoma apeliaciniame skunde, neturėjo įtakos ir apsvaigimas, kadangi nuteistasis norėjo paimti motinos automobilį, be to, jis jo nevairavo. Apeliantas prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes, ir skirti jam teisingą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. Z. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai E. Z. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Pirmos instancijos teismas teisingai prie nuosprendžiu paskirtosios bausmės pagal LR BK 64 str. 1 d., 3 d. iš dalies pridėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-04-27 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo konstatuojama, jog subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Bausmė E. Z. yra paskirta teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į tai, kad E. Z. kaltu prisipažino, gailisi – pripažino tai lengvinančia aplinkybe, padarė apysunkį nusikaltimą. Teismas teisingai įvertino E. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes. E. Z. nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dviems mėnesiams po to, kai 2007-04-27 nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Sunkinančia aplinkybe teismas įvertino tai, jog nuteistasis E. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. neteisingai. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė svetimą turtą – O. Z. priklausantį automobilį, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1000 litų turtinę žalą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis į automobilį pateko ne įsilaužęs, bet atrakinęs jį to paties automobilio rakteliu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 52 Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose yra išaiškinta, kad vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, ir teismas, skirdamas bausmę, gali į tokią aplinkybę atsižvelgti. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, ir teisingai bei pagrįstai paskyrė E. Z. artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojamas automobilio pagrobimas, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad nuteistasis į automobilį pateko ne įsibrovęs į jį, o atsirakinęs rakteliu, atmestinas. Įsibrovimas šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Reikšmingas yra pats automobilio pagrobimas – tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas grobiama veiksmais, numatytais BK 178 str. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Z., darydamas nusikalstamą veiką, suvokė, kad savo neteisėtais veiksmais vykdo nusikaltimą, tai yra vagia nors ir motinai priklausantį automobilį, tačiau svetimą automobilį, kadangi automobilis jam nuosavybės teise nepriklausė, motina jam naudotis juo neleisdavo, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji neteks turto ir taip norėjo elgtis. Tai darė slaptai nuo motinos. Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas E. Z. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai, pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 178 str. 2 d. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.