- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- 2-15-514/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Kategorijos
- 32.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dėl panaudotos savigynos pripažinimo neteisėta ir nuostolių atlyginimo, pagal atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti atsakovo naudotą savigyną – ieškovui priklausančio krovinio (439 vnt. įvairių baldinių plokščių), atsakovui perduoto UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2010-01-26 sutartį Nr. 563U, sulaikymą laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2010-02-09 neteisėta, priteisti iš atsakovo 24669,12 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti atsakovui jo sandėlyje laikomą ieškovui priklausantį medienos drožlių plokščių krovinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2009-10-26 pasirašė krovinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pastaroji 2010-01-25 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.563U su atsakovu. Abejose sutartyse buvo numatyta, kad krovinys turi būti pristatytas į iškrovimo vietą 2010-01-26. Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB (duomenys neskelbtini) tačiau sutartu laiku į paskirties vietą atgabentas nebuvo. Ieškovas 2010-01-26 gavo iš atsakovo pranešimą Nr.10/01/26, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas sulaikė vežtą krovinį, pasinaudodamas LR CK 6.813 str. 4 d. numatyta vežėjo teise sulaikyti jam perduotus kroviniu ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis. Atsakovas 2010-01-28 kreipėsi į teismą dėl 28271,55 Lt dydžio skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios 2010-02-09 nutartimi buvo pritaikytos. Ieškovas nurodo, kad ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai konkretaus sulaikyto krovinio atžvilgio nesiejo, ieškovas vežimo paslaugoms atlikti sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris tam pasitelkė atsakovą, pagal LR CK 6.828 str. nuostatas ekspeditorius, visiškai ar iš dalies perdavęs sutarties vykdymą tretiesiems asmenims, jų atžvilgiu įgyja užsakovo (užsakovo kliento) teises, todėl užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu laikytina ne UAB (duomenys neskelbtini) bet UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas atsakovui susidarė už 2009 metais teiktas pervežimo paslaugas, pagal LR CK 6.813 str. 4 d. nuostatas savigyna galima tik siekiant gauti apmokėjimą už pastarąjį vežimą, todėl atsakovas nepagrįstai sulaikė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį.
Atsakovui sulaikius krovinį, ieškovas patyrė turtinio pobūdžio praradimų. Sulaikius krovinį, teko atlikti pakartotinį užsakymą ir už jį atsiskaityti tiekėjams. Realizavęs pirmąjį krovinį, ieškovas būtų gavęs 23943,12 pajamų, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jų negavo. Ši suma laikytina negautomis ieškovo pajamomis. Dėl netinkamų sandėliavimo sąlygų sulaikytas krovinys galimai nebeatitiks kokybės reikalavimų, jį bus sudėtinga realizuoti, todėl ieškovas nėra suinteresuotas atgauti sulaikytą krovinį, krovinys priteistinas atsakovui. Ieškovas taip pat patytė 726 Lt tiesioginių nuostolių už pakartotinį krovinio pristatymą gavėjams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo pritaikyta savigynos priemonė buvo teisėta ir pagrįsta. Pagal 2009 m. spalio – lapkričio mėn. atliktus pervežimus UAB (duomenys neskelbtini) skolinga atsakovui 26771,55 Lt. Išaiškėjus, kad pagal 2010-10-25 sutartį krovinio savininkas ir siuntėjas yra skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasinaudota CK 6.813 str. 4 d. nustatyta teise. Ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) prievolė atsirado iš krovinių pervežimo sutarčių, apmokėjimo terminai buvo pasibaigę, krovinys gautas teisėtai, ieškovas apie savigynos priemonės pritaikymą informuotas, krovinio pervežimo sutartyje nenustatyta, kad atsakovas atsisako sulaikymo teisės, todėl atsakovas krovinį sulaikė teisėtai. Nurodė, kad žalos atsiradimo ieškovui klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai jis pasiims krovinį ir krovinį pardavus paaiškės, kad patyrė nuostolių.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 54120 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad ieškovui priklausantį krovinį atsakovas saugo nuo 2010-01-25 automobilyje įmonės sandėlyje, viena automobilio puspriekabės dienos prastovos kaina sudaro 200 Lt, puspriekabė užima 60 kv.m., už analogiško sandėlio nuomą kitai įmonei gautų 7 Lt už kvadratinį metrą. Dėl automobilio prastovos laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2010-12-25 susidarė 49500 Lt nuostolių dėl puspriekabės prastovos ir 4620 Lt nuostolių dėl užimto sandėlio ploto.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad turto arešto aktas Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje įregistruotas 2010-02-09, pagal išduotą pažymėjimą apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą saugotojas nėra nurodytas, atsakovas nebuvo paskirtas ieškovui priklausančio turto saugotoju. Atsakovas nepateikė įrodymų patirtiems nuostoliams pagrįsti. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti atsakovas, negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. UAB (duomenys neskelbtini) pagal LR CK 4.233 str. galėtų reikalauti tik dėl turto saugojimo patirtų išlaidų. Atsakovas, naudodamasis savo teisėmis, turi pareigą jas įgyvendinti nepažeisdamas protingumo, sąžiningumo, ir teisingumo principų. Esant dideliems nuostoliams dėl automobilio prastovos, atsakovas, kaip racionalus verslu užsiimantis subjektas, turėjo iškrauti krovinį jam priklausančiame sandėlyje, o savo automobilį eksploatuoti pagal paskirtį.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas įsiskolinimą, dėl kurio buvo taikyta savigynos priemonė – krovinio sulaikymas, pripažino, įsiskolinimą sumokėjo. 2011-01-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, todėl sulaikytąjį krovinį ieškovas gali atgauti ir jį realizuoti.
Trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nustatytu terminu nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) teisėtai sulaikė ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) krovinį, pasinaudodamas CK 6.813 str. 4 d. numatyta savigynos priemone – krovinio sulaikymu.
Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009-10-26 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio pervežimo sutartį. Tretysis asmuo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) krovinio pervežimui 2010-02-25 sudarė sutartį sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) Atsakovas krovinį turėjo pristatyti į paskirties vietą 2010-01-26. Vykdydamas sutartį, atsakovas krovinį (baldines plokštes) pasikrovė, tačiau šį krovinį sulaikė tol, kol nebus sumokėti pradelsti mokėjimai, apie tai informuodamas ieškovą.
Ieškovo atstovo teigimu konkretaus sulaikyto krovinio atžvilgiu ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nesiejo jokie sutartiniai santykiai, sutartiniai santykiai sieja atskirai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) todėl atitinkamai už sulaikytojo krovinio pervežimą piniginę prievolę atsakovui turi tik tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) Ieškovo atstovo nuomone, savigyna pagal CK 6.813 str. 4 d. galima tik siekiant gauti apmokėjimą už pastarąjį vežimą.
CK 1.139 str. nustato, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik kodekso numatytais atvejais. Vežėjo teisę sulaikyti jam perduotus krovinius iki bus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jei įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita numato CK 6.813 str. 4 d. Aiškinant šią nuostatą kartu su CK 4.229 str., reglamentuojančiu daiktų sulaikymo taisykles, matyti, kad galimybė sulaikyti krovinį nėra siejama tik su gabenamu kroviniu. Minėto įstatymo nuostatos nustato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Įvertinus CK 6.813 str. 4 d., 4.229 str. ir 6.69 str. nuostatas, darytina išvada, kad savigynos priemonės gali būti taikomos tuo atveju, kai šias priemones taikanti šalis (kreditorius) yra įgijusi reikalavimo teisę kitos sutartinių teisinių santykių šalies atžvilgiu, o pastaroji savo prievolės tinkamai nevykdo.
Nors tiesiogiai sutartiniai santykiai dėl krovinio pervežimo susiformavo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai atsakovas pagal pervežimo sutartį privalėjo pervežti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovą su atsakovu siejo pastovūs su krovinių pervežimu susiję santykiai, todėl sulaikyto krovinio pervežimo organizavimas per tarpininką negali būti vertinamas kaip savarankiškas sandoris.
CK 4.229 straipsnyje, apibrėžiančiame daikto sulaikymo sąvoką, nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami šiuo būdu. Pagal formuojamą teismų praktiką įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daikto, daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių.
Atsakovo sulaikymo teisė kilo iš ieškovo atsisakymo laiku vykdyti savo įsipareigojimus pagal ieškovui suteiktas krovinių pervežimo paslaugas tarptautiniais maršrutais 2009 m. spalio-lapkričio mėn. Ieškovo prievolę atsakovui įrodo 2010-06-02 Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimas, kuriuo iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) priteista 26 771,55 Lt skola (duomenys pagal teismų informacinę sistemą LITEKO, civ. byla 2-2353-569/2010). Ieškovas šią prievolę pripažino ir ją įvykdė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, sulaikydamas UAB (duomenys neskelbtini) krovinį buvo įgijęs reikalavimo teisę į ieškovą (ieškovo prievolė atsirado iš krovinių pervežimo sutarčių), krovinys buvo perduotas pagal sutartį ir atsakovas buvo teisėtas krovinio valdytojas, todėl atsakovas įgijo teisę CK numatytais būdais ginti savo interesus, pritaikyti savigynos priemonę – krovinio sulaikymą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo atsakovo naudotas savigynos priemones pripažinti neteisėtomis.
CK 6.253 str. 8 d. nustato, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti žalą.
Ieškovo teigimu dėl atsakovo neteisėtai panaudotos savigynos patyrė 24 669,12 Lt nuostolių.
Net ir įgijęs teisę CK numatytais būdais ginti savo interesus, atsakovas privalo tai daryti, imdamasis priemonių, atitinkančių padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą (LR CK 1.139 str. 2 d.). Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kad nebūtų pažeistos skolininko – daikto savininko teisės. Kreditorius, sulaikydamas daiktą, neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių daugiau, negu šis padarytu pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises.
Ieškovui priklausantis krovinys buvo sulaikytas 2010-01-25, sekančią dieną apie krovinio sulaikymą informuotas ieškovas, atsakovas 2010-01-28 kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 28 271,55 Lt dydžio skolos išieškojimo iš ieškovo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tenkinant atsakovo prašymą, 2010-02-09 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas ieškovui priklausantis28 271,55 Lt vertės turtas. Vykdant teismo nutartį, 2010-02-11 aprašytas ieškovui priklausantis turtas, tame tarpe ir sulaikytas krovinys – 439 vnt. baldinių plokščių, saugomų atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje.
Nors įstatymo leidėjas neteikia reikšmės kreditoriaus turimo reikalavimo dydžiui ir sulaikomo daikto vertė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu, tačiau palyginus atsakovo pareikšto reikalavimo dydį ieškovui ir sulaikyto krovinio vertę, matyti, kad sulaikyto krovinio vertė atitinka reikalavimo dydį. Ieškovo krovinys sulaikytas, pasinaudojant savigynos teise, dėl teisėto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių ieškovas neginčija, atsakovo reikalavimai, sulaikant krovinį buvo pagrįsti, todėl darytina išvada, kad atsakovas, sulaikydamas krovinį, neperžengė savigynos ribų ir nėra atsakingas už ieškovui atsiradusius nuostolius.
Ieškovo krovinys buvo sulaikytas, pasinaudojant savigynos teise, atsakovas daikto sulaikymo teise gali naudotis tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas, ir skolininkui įvykdžius prievolę kreditorius privalo grąžinti sulaikytą daiktą skolininkui (CK 4.229 str. 1 d.). Jeigu atsakovas, ieškovui įvykdžius prievolę, negrąžintų sulaikyto daikto, tik tada ieškovas įgytų teisę reikalauti jam, kaip daikto savininkui, atlyginti patirtus nuostolius.
Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2011-01-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi yra panaikintos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civ. byla Nr.2-2353-569/2010), byloje nepateikta įrodymų, kad krovinys sugadintas ir nerealizuotinas, todėl ieškovui nebėra jokių kliūčių disponuoti sulaikytuoju kroviniu. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir krovinio priteisimo atsakovui netenkintinas.
Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 54120 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 49500 Lt dėl puspriekabės prastovos ir 4620 Lt nuostolių dėl užimto sandėlio ploto. Atsakovas prašo priteisti nuostolių atlyginimą tiek už laikotarpį, kai buvo naudojamasi savigyna, tiek už laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių – arešto paskyrimo.
Išlaidų, kurios patiriamos sulaikius daiktą, atlyginimą reglamentuoja CK 4.233 str. 1 d., nustatantis, kad jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo turėjo sulaikyto daikto išlaikymo išlaidų, jis gali reikalauti iš daikto savininko atlyginti šias išlaidas, išskyrus atvejus, kai savininkas įrodo, kad tos išlaidos nebuvo būtinos. Pagal minėto įstatymo nuostatas atsakovas turi teisę į pagrįstą tiesioginių nuostolių atlyginimą, todėl atsakovas turi įrodyti nuostolių atsiradimą.
Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas, protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais.
Atsakovas prašydamas priteisti nuostolius, kuriuos sudaro prastova už puspriekabę ir už užimtą sandėlio plotą, prašo negautų pajamų.. Tačiau šie nuostoliai nėra tiesiogiai susiję su sulaikyto krovinio išlaikymo išlaidomis, atsakovas nepateikia, kokios vertės ir kiek buvo realių išlaidų dėl krovinio saugojimo, todėl nuostoliai už laikotarpį, kai buvo pasinaudota savigyna atsakovui nekompensuotini.
Prašydamas priteisti nuostolius (netiesioginius) už laikotarpį nuo arešto paskyrimo, atsakovas nepateikia jokių duomenų apie realius praradimus dėl automobilio puspriekabės prastovos ar neišnuomotos sandėlio dalies. Netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t.y. negavo pajamų. Atsakovo pateikti duomenys apie galimus nuostolius, susijusius su puspriekabės prastova, nurodyta automobilio paros kaina, neįrodo, kad atsakovas realiai turėjo užsakymų šiai konkrečiai puspriekabei nurodytu laikotarpiu, kad turėjo galimybę gauti ne tikėtinas, bet realias pajamas, kad dėl puspriekabės prastovos iš tikrųjų įmonė turėjo realių nuostolių. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas areštuotą krovinį saugojo puspriekabėje. Tačiau esant dideliems nuostoliams dėl automobilio prastovos, atsakovas neprivalėjo sulaikytą krovinį saugoti puspriekabėje, galėjo krovinį iškrauti jam priklausančiame sandėlyje, tada transporto priemonę būti buvę galima naudoti pagal paskirtį ir taip išvengti galimų nuostolių dėl prastovos. Konstatuotina, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių galimiems nuostoliams sumažinti ar jų išvengti, nesivadovavo ekonomiškumo principu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovo netiesioginių nuostolių yra atsakingas ieškovas.
Pagal formuojamą teismų praktiką negautomis pajamomis laikoma reali turtinė nauda, bet dėl skolininkų veiksmų negauta. Atsakovas nurodo, kad dėl to, kad krovinys buvo sandėliuojamas jam priklausančiose patalpose patyrė 4620 Lt nuostolių dėl užimto sandėlio ploto, kaip įrodymą pateikė nuomos sutartį, iš kurios matyti numojamo sandėlio kaina. Tačiau krovinio saugojimas atsakovui priklausančiose patalpose pats savaime nuostolių atsakovui nesukėlė. Atsakovo pateikta nuomos sutartis neįrodo negautų pajamų, nes nepatvirtina, kad atsakovas siekė sandėlio užimtą plotą nuomoti ir taip gauti naudą.
Atsakovas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūdamas turto saugotoju, manydamas, kad ekonomiškai nuostolinga laikyti ieškovui priklausantį turtą atsakovo sandėliuose, turėjo imtis iniciatyvos perduoti turtą saugoti ieškovui arba antstolio paskirtam trečiajam asmeniui.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo priteisti atsakovo prašomus nuostolius nėra, nes atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtų realių nuostolių dydį, atsakovo priešieškinis atmestinas (LR CPK 178 str.).
Ieškinį atmetus, atsakovui iš dalies priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (pagal 2010-07-27 kvitą Nr.533888 ir 2010-09-16 kvitą Nr.533907, LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.