Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo K. I. nubaustas pagal ANK 417 str. 1 d., ANK 423 str. 3 d., vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., 1200 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 3 metus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. I. 2017-07-13 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30ANP-108645722-17 už tai, kad jis 2017-07-13 apie 19.26 val. Klaipėdos m., Statybininkų pr. – Taikos pr. žiedinėje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, keisdamas važiavimo kryptį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kirto siaurą ištisinę liniją ir susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais K. I. pažeidė KET 8, 9, 14 ir 101 p. reikalavimus. Tokie K. I. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 417 str. 1 d., ANK 423 str. 3 d.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 str. 3 d. numatytą pažeidimą, be kita ko, turi būti nustatyta ir tai, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y., turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (LAT nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pripažindamas K. I. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d., iš esmės rėmėsi byloje atlikto 2017-09-26 ekspertizės akto Nr. EG 1702/2017 (03) (toliau - Ekspertizės aktas) išvada, kurioje, anot teismo, konstatuota, kad 2017-07-13, 19:26 val. K. I. vairavo būdamas neblaivus, t. y., esant lengvam girtumo laipsniui. Kaip abejonių nekeliančiu K. I. neblaivumo nustatymo įrodymu teismas laikė ekspertizės akte nurodytą išvadą, tačiau toks teismo įrodymų vertinimas kelia pagrįstas abejones, kadangi tiek ekspertizės aktas, kaip visuma, tiek ekspertizę atlikusio eksperto duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigia K. I. neblaivumą eismo įvykio metu. Iš ekspertizės akte nurodytos išvados matyti, kad apskaičiavus pagal Vidmarko formulę 2017 m. liepos 13 d. 19.26 val. sustabdžius vairuotoją patikrai minimaliai jo kraujyje galėjo būti 0,19 prom. etilo alkoholio koncentracija, o maksimaliai – 0,46 prom, o tai leidžia teigti, kad sustabdymo metu K. I. vairavo būdamas neblaivus (esant lengvam girtumo laipsniui). Teigia, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas neatsižvelgė į Ekspertizės akto 2 p. (tyrimo duomenų apibendrinimas ir išvados motyvavimas), kuriame nurodoma, kad galimos alkoholio koncentracijos K. I. kraujyje 2017-07-13, 19.26 val. apskaičiavimas pagal Vidmarko formulę yra šios: 1) minimali – 0,19 prom, 2) tikėtina vidutinė – 0,27 prom, 3) maksimali – 0,46 prom. Teismo posėdyje apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, nurodė, kad apskaičiuojant galimą alkoholio koncentraciją kraujyje, naudojant E. Vidmarko formulę, tikėtina, kad pažeidėjo kraujyje suapvalinus buvo 0,27 prom. etilo alkoholio koncentracija

Teigia, jog kad Ekspertizės akto išvadą įvertinus sistemiškai, kartu su Ekspertizės akte nurodytais galimais alkoholio rodikliais pagal Vidmarko formulę ir eksperto teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, matyti, jog K. I. 2017-07-13,19:26 val. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, t. y. apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, jo kraujyje tuo metu buvo ne daugiau kaip 0,27 prom. alkoholio. Dėl šių priežasčių mano, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas neteisingai vertino byloje esantį ekspertizės aktą, nesiejo jo su kitais bylos duomenimis, įskaitant ir eksperto teismo metu duotus paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, dėl to padarė klaidingą išvadą. Be to, vertindamas ekspertizės aktą ir jame nurodytą išvadą, teismas visiškai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusio eksperto duotus paaiškinimus, nesiejo jų su ekspertizės akte nurodyta Vidmarko formule ir visiškai neatsižvelgė į itin svarbias, su asmens neblaivumo nustatymu susijusias aplinkybes, iš kurių matyti, kad K. I. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus.

Pažymi, jog Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, taikytinas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, t. y., ne asmuo turi įrodyti, jog jis yra nekaltas, o priešingai, kaltinančioji pusė turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N375-2791/2009). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akto išvada prieštarauja ekspertizę atlikusio eksperto teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams dėl atliktos ekspertizės, kuriuose jis nurodo, kad eismo įvykio metu K. I. organizme, tikėtina, buvo ne daugiau, kaip 0,27 prom. alkoholio, į ekspertizės akto 2 p. nurodytus skaičiavimus, vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, negalima laikyti, kad K. I. nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju, esant prieštaravimams, kuriais grindžiamas kaltinimas K. I., siekiant objektyviai pašalinti kilusias abejones, buvo būtina skirti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti, ar pagal Ekspertizės akte pateiktus Vidmarko formulės skaičiavimus, neblaivumo nustatymo aplinkybes eismo įvykio metu, ekspertizę atlikusio eksperto duotus paaiškinimus, galima nustatyti, kad K. I. eismo įvykio metu buvo neblaivus ir kad jo neblaivumas nekelia abejonių. Tik tokiu būdu būtų galima teigti, kad K. I. kraujyje eismo įvykio metu alkoholio kiekis viršijo leistiną 0,4 promilės ribą.

Nurodo, jog teismas išvadas dėl K. I. vairavimo esant neblaiviam taip pat grindžia eismo įvykio metu pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, kurie, anot nutarimą priėmusio teismo, nekelia abejonių. Teismas papildomai nurodo atlikęs pagal Vidmarko formulę skaičiavimus, kurie taip pat rodo, kad eismo įvykio metu K. I. pagal alkotesterio parodymus buvo neblaivus. Teigia, kad su tokia teismo pozicija taip pat negalima sutikti, nes ji nepagrįsta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017-11-23) (toliau - Metodika) 9.4. p. nurodoma, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti. Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi šios metodikos 9.3 pap. nurodyti metodai (ir šios metodikos 9.5 pap. nustatyta tvarka), išskyrus šios metodikos 9.7 pap. nurodytą atvejį. Ekspertizės akte nurodoma, kad vadovaujantis Metodikos reikalavimais, nustatant neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje (Ekspertizės akto 2 p. paskutinė pastraipa). Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti alkoholio matuoklių iškvėptame ore rezultatas nenaudojamas. Nustatant asmens neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje. Be to, priešingai negu nurodė teismas, pagal Vidmarko formulę yra skaičiuojamas alkoholio kiekis kraujyje, bet ne iškvėptame ore pagal alkotesterio rodmenis, vadinasi, teismo argumentai, kad pagal Vidmarko formulę apskaičiavus, kokia didžiausia alkoholio koncentracija galėjo būti K. I. kraujyje tikrinimo alkotesterio metu iki kraujo ėminio paėmimo, taip pat viršija leistiną 0,4 prom. neblaivumo laipsnį, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl nurodytų priežasčių mano, jog remtis policijos pareigūnų eismo įvykio metu naudoto alkotesterio parodymais ar laikyti juos patikimais ir grįsti šiais parodymais K. I. neblaivumą eismo įvykio metu šiuo atveju nebuvo galima, nes tiek teisės aktai, tiek didžiulę ekspertinę patirtį turintys teismo medicinos ekspertai nurodo, kad lemiamą reikšmę nustatant asmens neblaivumą turi kraujo tyrimai ir kraujyje fiksuojamas alkoholio kiekis. Atkreipia dėmesį, kad 2017-07-13, 21.15 val. paėmus kraujo ėminį, K. I. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Tuo tarpu 2017-07-13, 21.16 val., jau po kraujo ėminio paėmimo, alkotesteriu LION ALCOMETER 500 (metrologinės patikros data 2017-05-04) iškvėptame ore K. I. nustatyta 0,12 prom. alkoholio. Teigia, jog tai akivaizdžiai parodo kraujyje ir iškvėptame ore esančius alkoholio promilių nustatymo neatitikimus, t. y., alkotesterio rodmenimis K. I. iškvėptame ore fiksuota 0,12 prom. alkoholio, kai tuo metu jo kraujyje alkoholio iš viso nerasta. Mano, jog tai tik dar kartą patvirtina, kad sprendžiant dėl asmens neblaivumo, alkotesterio parodymais remtis negalima, nes jie yra netikslūs, o skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, kurie gali būti laikomi tik kaip orientaciniai, bet ne įrodomieji. Mano, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, visiškai netyrė ir neanalizavo itin svarbių su neblaivumo nustatymu eismo įvykio metu ir po jo susijusių aplinkybių.

ANK 567 str. 1 d. įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nustatant asmens neblaivumą, kiekvienu atveju turi būti vadovaujamasi minėta Metodika. Metodikos 9.3 pap. nurodoma, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ar kitais specifinę medžiagą identifikuojančiais metodais. Metodikos 9.5 pap. nustatyta, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais šios metodikos 9.3 pap. nurodytais metodais arba tiriamąją medžiagą ištirti vienu šios metodikos 9.3 pap. nurodytu metodu du kartus. Teigia, jog šiuo atveju K. I., prieš policijos pareigūnams jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, prašė pastarųjų leisti alkoholio matuokliu pakartotinai patikrinti jo blaivumą, tačiau pareigūnai atsisakė tai padaryti. Tuomet K. I. paprašė policijos pareigūnų nuvežti jį į ligoninę, kad iš jo būtų paimtas kraujo mėginys, tačiau ir tai padaryti buvo atsisakyta. Nepaisant to, 2017-07-13, 20.40 val., surašius administracinio nusižengimo protokolą, praėjus 30 minučių, t. y. 2017-07-13, 21.10 val. K. I. savarankiškai atvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, kur 2017-07-13, 21.15 val. kraujo tyrimui buvo paimtas kraujo ėminys, o gauti rezultatai, parodė, kad alkoholio kraujyje nerasta.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017-06-13) (toliau - Taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos įstaigą prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Šios aplinkybės, tai yra pareigūnų atsisakymas patikrinti pakartotinai K. I. neblaivumą alkotesteriu, taip pat atsisakymas pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į ligoninę kraujo paėmimui tyrimams yra lemiamos nustatant asmens neblaivumą eismo įvykio metu, kadangi pareigūnų abejingumas ir neveikimas lėmė tai, kad į medicinos įstaigą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atvyko praėjus 1 val. 43 min. po pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Teigia, kad teismas netyrė ir neįvertino šių aplinkybių. Kaip minėta, alkoholio neblaivumo nustatymui lemiamą reikšmę turi kraujo tyrimai. Alkotesteriu gauti duomenys gali būti tik orientaciniai. Metodikoje nustatyta tvarka, pagal kurią psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais šios metodikos 9.3 pap. nurodytais metodais arba tiriamąją medžiagą ištirti vienu šios metodikos 9.3 pap. nurodytu metodu du kartus (metodikos 9.5 p.). Šiuo atveju policijos pareigūnai atsisakė leisti K. I. pakartotinai alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, taip pat atsisakė nuvežti jį į ligoninę, kad iš jo būtų paimtas kraujo mėginys. Taigi šios aplinkybės rodo, kad eismo įvykio metu, nustatant K. I. neblaivumą, nebuvo laikytasi Metodikoje įtvirtintų reikalavimų, asmens, kurio atžvilgiu pradėta teisena, prašymai be pateisinamo pagrindo buvo atmetami, tokiu būdu, laiko tarpas, per kurį buvo uždelsta vykdyti kraujo tyrimus pagal Taisyklių 29 p., o tai galbūt turėjo neigiamas pasekmes neblaivumo nustatymui, kilo ne nuo K. I. valios priklausančių aplinkybių, t. y., kilo dėl policijos pareigūnų abejingumo ir neveikimo, siekiant objektyviai nustatyti K. I. organizme esantį alkoholio kiekį.

Dėl šių priežasčių, vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, visos byloje esančios ir nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tai padaryta nebuvo, o teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, teigia, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių K. I. neblaivumui nustatyti duomenų. Teismo nurodyti duomenys, kuriais buvo grindžiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas, yra prieštaringi, ekspertizės akto išvada prieštarauja eksperto, atlikusio ekspertizę, duotiems paaiškinimams ir pačios ekspertizės akte nustatytiems duomenims. Alkotesterio parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu, nekeliančiu abejonių asmens neblaivumo nustatymui, nes lemiamą reikšmę turi kraujo tyrimai. Laiko tarpas, dėl kurio buvo uždelsta vykti į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui, įvyko ne nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios priklausančių priežasčių, o dėl policijos pareigūnų abejingumo ir neveikimo. Dėl šių priežasčių K. I. negali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK423 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neigia, kad jis vairavo neblaivus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo dėl šio administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad K. I. transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. I. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2017-07-13, po eismo įvykio 19.26 val. patikrinus K. I. blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARKA-0016, buvo nustatytas lengvas (0,43 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 3, 9). Po to, 2017-07-13 K. I. 21.10 val. atvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 21.15 val. buvo pradėta jo apžiūra, 21.15 val. šioje ligoninėje buvo paimtas K. I. kraujas, ištyrus šį kraują, 2017-07-27 buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 7302/2017(01), kurioje nustatyta, kad K. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17). Minėtoje ligoninėje 21.16 val. patikrinus K. I. blaivumą alkotesteriu, nustatyta 0,12 prom. alkoholio koncentracija kraujyje, pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkotesteriu 21.30 val., alkoholio kraujyje nebenustatyta.

Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju K. I. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7302/2017(01) (b. l. 31) nustatyta, kad K. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Apygardos teismo vertinimu, nustatinėjant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu ir laboratoriniu kraujo tyrimu tikrinant asmens blaivumą, o remiantis moksliniais skaičiavimais ir vertinant pirminius alkotesterio parodymus, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Visų pirma, pažymėtina, kad iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto matyti, jog K. I. apžiūra VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasidėjo 2017-07-13 21.15 val., ir lygiai tuo pačiu metu paimtas K. I. biologinės terpės bandinys (apžiūros akto 21 p.), taip nesilaikant metodikos 2 p. nustatyto eiliškumo, kuriame nurodoma, jog tiriamųjų medžiagų paėmimas seka po bendro būklės vertinimo, kuris atliekamas pirmiausia. Pastebėtina, jog net šio asmens pirmasis tyrimas alkotesteriu atliktas 21.16 val. (apžiūros akto 20 p.), t. y., jau paėmus kraujo mėginį, nors jis turi būti atliekamas anksčiau – tiriant asmens kvėpavimą ir pildant apžiūros akto 3 p. „Kvėpavimas“. Be to, abejonių, ar nuosekliai ir tinkamai buvo užpildytas K. I. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui aktas, kelia ir tai, jog visas aktas užpildytas juodos spalvos rašymo priemone, tačiau tyrimui panaudoto alkotesterio, jo modelio ir metrologinės patikros data užrašyti mėlynos spalvos rašymo priemone (b. l. 31).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiriamojo asmens išoriniai požymiai apžiūros akte aprašyti itin lakoniškai, daugiausia vienu žodžiu ir išsamiai nenurodant visų apžiūros akte prašomų nurodyti duomenų. Pavyzdžiui, akto 3 p. „Kvėpavimas“ nurodomi tik įkvėpimai per minutę, tačiau nepateikiami kiti prašomi duomenys (ar kvėpavimas paviršutinis, sulėtėjęs, padažnėjęs, ar kosėjama); akto 9 p. „Nistagmas“ nurodyta, jog jis nestebimas, nors akto forma prašo nurodyti Tašeno mėginio (penkis kartus apsisukus žiūrėti tiesiai) trukmę sekundėmis; akto 18 p. „Kalba“ nurodoma, jog ji rišli, tačiau nenurodomas nei kalbos garsumas, nei jos tempas ar artikuliacija, kaip to prašoma akto formoje. Akto 20 p. visų pirma reikia nurodyti iš uoslės uodžiamą alkoholio kvapą, tačiau ši grafa palikta tuščia ir neužpildyta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nuo K. I. asmens apžiūros metu sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina ir tai, jog Metodikos 8.2 punkte numatyta, kad iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Tuo tarpu iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 21 p. matyti, kad jame net nenurodoma, kiek kraujo buvo paimta. Be to, Metodikos 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“. Metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“. Tuo tarpu byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos, išvadoje taip pat nurodyta, kad siuntime atlikti tyrimą nebuvo nurodytas gydytojo vardas ir pavardė, nors Metodikos 8.8 p. nustatyta, jog „siuntimą pasirašo gydytojas ir slaugytojas (klinikos laborantas)”. Metodikos 8.9 p. nurodyta, kad „tiriamosios medžiagos, siunčiamosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo”, tačiau iš specialisto išvados 5 p. matyti, kad kraują paėmus 2017-07-13, jis gautas (pristatytas) tik 2017-07-19, t. y. pažeidus metodikoje nurodytą terminą. Metodikos 11 p. detaliai aprašomas svarbus medicininės apžiūros etapas – išvados formulavimas, joje nurodoma, kad gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ (metodikos 11.1. p), skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys (metodikos 11.2. p.), skiltyje „Išvada“ nurodoma – asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs (metodikos 11.3. p.). Iš analizuojamo K. I. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto matyti, jog skiltyje „Tyrimo rezultatas“ nenurodytas tyrimo rezultatas ir nepateikiami konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, kaip to reikalaujama metodikos 11.2. p. Be to, Išvadoje nurodyta, kad „remiantis alkotesterio parodymais – blaivas, tikslesnis atsakymas po kraujo toksikologinio tyrimo atsakymo“, tačiau nenurodyta, kokia išvada padaryta remiantis toksikologinio tyrimo išvada. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog K. I. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto eilutėje, kurioje turi būti nurodyta galutinė išvada, ar asmuo gali, ar negali vairuoti, apskritai niekas neparašyta ir ji yra palikta tuščia. Be to, medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto pabaigoje nenurodytas tikslus laikas (data, val., min.), kada baigta asmens apžiūra

Aptarti duomenys atskleidžia, jog atliekant K. I. medicininę apžiūrą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, bendras asmens būklės vertinimas atliktas tik paėmus asmens biologinės terpės bandinį, t. y., nesilaikant eiliškumo, asmens būklės vertinimas atliktas paviršutiniškai, išsamiai neatsakant į akte nurodytus klausimus apie asmens būklę, alkotesteris, naudotas alkoholio nustatymui iškvėptame ore, tikėtina, įrašytas vėliau, nenurodyta, koks kiekis kraujo paimtas laboratoriniam tyrimui. K. I. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akte nenurodytas tyrimo rezultatas, tinkamai nesuformuluota išvada (pateikta pirminė išvada, remiantis alkotesterio parodymais) ir nenurodyta, ar K. I. gali, ar negali vairuoti, be to, K. I. kraujo mėginys į toksikologijos laboratoriją pristatytas pažeidus metodikoje nurodytą terminą, o siuntimas atlikti tyrimą net nepasirašytas. Šios aplinkybės ir padaryti Metodikos reikalavimų pažeidimai kelia pagrįstą abejonę, ar K. I. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui metu nustatyti duomenys yra tikslūs ir patikimi.

Siekdamas pašalinti abejones dėl skirtingų K. I. blaivumo nustatymo rezultatų, pirmosios instancijos teismas paskyrė narkologinę teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 42-43). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1702/2017(03), atsakant į klausimą, ar atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius K. I. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2017-07-13, 19.26 val. automobilį vairavo blaivus, nurodoma, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. E. Vidmarkas įrodė, kad suaugusio vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Pagal Vidmarko formulę oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, lygus 0,15 promilės, o per 1 min. – 0,0025 promilės (0,15 prom. per 60 min.). Minimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,1 promilės etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom. etilo alkoholio). Maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0042 prom. etilo alkoholio). Nuo vairuotojo K. I. nusižengimo padarymo (2017-07-13 19.26 val.) iki kraujo ėminio paėmimo (2017-07-13 21.15 val.) praėjo 1 val. 49 min. K. I. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta. Galimos alkoholio koncentracijos K. I. kraujyje 2017-07-13 19.26 val. apskaičiavimas, naudojant Vidmarko formulę: minimali AKK = 109 (min.) x 0,0017 prom. = 0,1853 prom., suapvalinus – 0,19 promilės; tikėtina vidutinė AKK = 109 (min.) x 0,0025 prom. = 0,2725 prom., suapvalinus – 0,27 promilės; maksimali AKK = 109 (min.) x 0,0042 prom. = 0,4576 prom., suapvalinus – 0,46 prom. Išvada: K. I. vairavo būdamas neblaivus, t. y., esant lengvam girtumo laipsniui (b. l. 45-46). Taigi ekspertizes aktu iš esmės nustatyta, jog moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu – vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Be to, padaryta išvada, jog remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo būklės, 2017-07-13 19.26 val. K. I. kraujyje galėjo būti nuo 0,19 prom. iki 0,46 prom. etilo alkoholio, praėjus 1 val. 49 min. (109 min.) nuo jo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo ėminio paėmimo (b. l. 45–46). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, atlikęs ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, R. P. P., kuris nurodė, kad etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti alkoholio matuoklių iškvėptame ore rezultatas nenaudojamas. Nustatant asmens neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje. Apskaičiuojant galimą alkoholio koncentraciją kraujyje, naudojant E. Vidmarko (E. Widmark) formulę, tikėtina, kad pažeidėjo kraujyje, suapvalinus, buvo 0,27 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 59).

Akivaizdu, jog ši ekspertizės akto išvada dėl K. I. neblaivumo 2017-07-13 19.26 val., t. y., kad tuo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,19 prom. iki 0,46 prom. etilo alkoholio, nėra kategoriška, o pateikiama kaip labiausiai tikėtina tikimybė. Tai patvirtina ir eksperto parodymai teisme, kur jis nurodė, jog tik labiausiai tikėtina, kad asmens kraujyje buvo 0,27 promilės etilo alkoholio koncentracija, tačiau ji galėjo ir 0,19 prom., ir 0,46 prom. Nėra abejonės, jog 2017-07-13 21.15 val. paimtame K. I. kraujyje neaptikus alkoholio, neatsižvelgiant į 2017-07-13 19.26 val. atliktą patikrinimą alkotesteriu, būtų galima daryti prielaidą, jog 2017-07-13 19.26 val. K. I. apskritai buvo blaivus. Tačiau šiuo atveju reikia paaiškinti prieštaravimus tarp dviejų skirtingais metodais 19.26 val. ir 21.15 val. atliktų neblaivumo testų ir nustatyti, ar tokių neatitikimų galėjo atsirasti objektyviai dėl tarp patikrinimų užgaišto laiko. Visų pirma, pastebėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad K. I. kraujyje 2017-07-13 19.26 val. galėjo būti nuo 0,19 prom. iki 0,46 prom. etilo alkoholio, o tai neprieštarauja 2017-07-13 19.26 val. alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatams. Be to, nors K. I. 2017-07-13 19.26 val. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas, tačiau alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad šio alkotesterio paklaida – 0,017 prom, taigi atmetus alkotesterio paklaidą, K. I. 2017-07-13 19.26 val. alkotesteriu nustatytas 0,41 prom. neblaivumas, o tai dar labiau artina K. I. patikros rezultatą prie vidutinės labiausiai tikėtinos alkoholio koncentracijos kraujyje. Taigi, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis ir 2017-07-13 21.15 val. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatus skaičiuojant galimą K. I. apsvaigimo lygį vairavimo metu, t. y. 2017-07-13 21.15 val., ir jį lyginant su 2017-07-13 19.26 val. atlikto patikrinimo alkotesteriu gautais duomenimis, matyti, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, nes pagal skaičiavimus K. I. organizme 2017-07-13 19.26 val. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti nuo 0,19 prom. iki 0,46 prom., o tuo metu atliktas patikrinimas alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį, patenkantį į šias ribas – 0,43 prom. (0,41 prom. pritaikius paklaidą). Aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tarp atliktų matavimų prieštaravimų nėra, o kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos alkotesteriu užfiksuotų duomenų.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog alkoholis K. I. organizme alkotesteriu buvo nustatytas ne tik 2017-07-13 19.26 val. jį tikrinant policijai, tačiau ir 2017-07-13 21.16 val. medicininės apžiūros metu – tada (praėjus 1 val. 50 min. (110 minučių) po policijos patikrinimo) alkotesteris parodė, jog K. I. organizme esančio alkoholio koncentracija yra lygi 0,12 prom. Be to, tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinant K. I. po 14 minučių – 21 val. 30 min., jo organizme alkoholio jau nenustatyta, taigi per 15 minučių tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinama alkoholio koncentracija K. I. organizme sumažėjo net 0,12 prom. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo K. I. organizme prieš beveik dvi valandas alkoholio koncentracija galėjo būti 0,43 prom. (0,41 prom. pritaikius paklaidą), t. y. tokia, kokia ir buvo nustatyta policijos pareigūnų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš policijos pareigūnės A. G. 2017-07-13 tarnybinio pranešimo matyti, jog K. I. prieš jį tikrinant alkotesteriu nurodė, kad prieš 20 minučių gėrė alaus (b. l. 5). Iš byloje esančio asmens, kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, E. B. paaiškinimo matyti, jog po eismo įvykio pildant deklaraciją jis užuodė nuo K. I. sklindantį alkoholio kvapą, dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 8). Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno M. U. 2017-07-13 tarnybiniame pranešime pateikiami duomenys (b. l. 13). Pažymėtina ir tai, jog byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta, kad „prieš 3 valandas išgėrė du butelius alkoholinio alaus“. Šios aplinkybės atskleidžia, jog tyrimo metu K. I. nustatytas 0,43 prom. (0,41 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo nulemtas jo neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog uždelsimas buvo nulemtas pačių policijos pareigūnų netinkamų veiksmų, t. y. jų atsisakymas patikrinti pakartotinai K. I. neblaivumą alkotesteriu, taip pat atsisakymas pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į ligoninę kraujo paėmimui tyrimams yra lemiami, nustatant asmens neblaivumą eismo įvykio metu, kadangi pareigūnų abejingumas ir neveikimas lėmė tai, kad į medicinos įstaigą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atvyko praėjus 1 val. 43 min. po pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 2.3 p. inter alia nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 p. inter alia numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 p., inter alia, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš šio teisės akto reglamentavimo matyti, jog policija asmens į konkrečią sveikatos priežiūros įstaigą neveža (asmuo pristatomas tik tuomet, kai nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, asmuo vengia tikrinimo arba patikrinti alkotesteriu nėra įmanoma), medicinos įstaigą pasirenka ir į ją vyksta pats asmuo, taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo pareigą K. I. pristatyti į medicinos įstaigą. Nors apeliantas nurodo, kad pareigūnai nevykdė jo prašymo dėl pakartotinio tikrinimo alkotesteriu, tačiau apygardos teismas pažymi, jog pareigūnams nėra numatytos pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, juolab nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas. Iš teismų praktikos matyti, jog kitoks policijos pareigūnų elgesys, t. y., pakartotinis blaivumo tikrinimas nustačius asmens blaivumą ir nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas (gautas rezultatas neobjektyvus), netgi gali būti laikomas netinkamu policijos pareigūno pareigų imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašant protokolą, vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A-3769-492/2016). Aptarti duomenys atskleidžia, jog pareigūnai neturi pareigos asmenį tikrinti alkotesteriu tol, kol gaunami tikrinimo rezultatai tenkins pažeidėją, o su patikrinimo alkotesteriu rezultatais nesutinkantis asmuo gali pats nuspręsti nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, ir tik jo paties rūpestis yra į ją nuvykti laiku, nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo taisyklių 29 p. numatyto vienos valandos termino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Metodikos 10.4 p. nurodoma, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti. Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi šios metodikos 9.3 p. nurodyti metodai (ir šios metodikos 9.5 p. nustatyta tvarka), išskyrus šios metodikos 9.7 p. nurodytą atvejį. Apygardos teismas pažymi, jog šios Metodikos 1 p. inter alia nurodyta, jog medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taigi ji nenustato policijos pareigūnų kelyje atliekamo neblaivumo tikrinimo tvarkos ir nenurodo, kokiomis priemonėmis policijos pareigūnai turi tikrinti blaivumą ir kokią įrodomąją reikšmę šie matavimo rezultatai turi. Kaip jau minėta, taisyklę, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu naudoja būtent metrologiškai patikrintas specialiąsias technines priemones, nustatančias girtumą pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (alkotesteris), įtvirtina Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 p. Dėl aptartų duomenų ir egzistuojančio teisinio reglamentavimo nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, jog etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti alkoholio matuoklių iškvėptame ore rezultatas nenaudojamas, ir jo neblaivumą gali parodyti tik kraujo mėginys, kurį ištyrus, nustatyta, jog jis yra blaivus.

1) kad tinkamai sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARKA-0016, atlikus blaivumo testą 2017-07-13 19.26 val., K. I. iškvėptame ore nustatyta 0,43 prom. (0,41 prom. pritaikius paklaidą) etilo alkoholio;

2) kad specialisto išvada Nr. T-A 7302/2017(01), kuria buvo tirtas K. I. kraujas, duota ištyrus kraujo mėginį, paimtą preciziškai nesilaikant nustatytos metodikos ir padarius procedūrinius pažeidimus;

3) kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 1702/2017(03) ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais teisme nustatyta, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp alkotesteriu atlikto K. I. blaivumo testo parodymų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7302/2017(01) (kaip minėta, pirminiame ir vėlesniame K. I. girtumo patikrinime buvo tiriama alkoholio koncentracija skirtingose terpėse, ir teoriškai apskaičiuota galima alkoholio koncentracija kraujyje, atsižvelgiant į bandinių paėmimo laiką ir kraujo bandinio paėmimo procedūrų nesilaikymą, nepaneigia pirminio tikrinimo rezultatų);

4) kad įvykio liudininkai nurodė po eismo įvykio užuodę nuo K. I. sklidusį alkoholio kvapą, o pats K. I. neneigia prieš įvykį vartojęs alkoholį;

skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog K. I. 2017-07-13 apie 19.26 val. Klaipėdos m., Statybininkų pr. – Taikos pr. žiedinėje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog K. I. kaltė, padarius jam inkriminuotą ANK 423 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta.

Kita vertus, apygardos teismas negali sutikti su K. I. veiksmų kvalifikavimu ir jo nubaudimu pagal ANK 417 str. 1 d. Šis straipsnis numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Visų pirma, pažymėtina, jog atsakomybė už specialiojoje KET dalyje numatyto K. I. inkriminuoto KET 101 p. pažeidimo (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) padarymą yra įtvirtina ne ANK 417 str. 1 d., o ANK 417 str. 3 d., numatančiame atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Kita vertus, K. I. yra pripažintas kaltu padaręs ANK 423 str. 3 d. numatytą pažeidimą, kuris inter alia numato atsakomybę už neblaivių asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Baudžiamojoje teisėje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Analogiškos situacijos susiklosto ir asmenims viena veika tuo pačiu metu padarius du ar daugiau administracinių nusižengimų. K. I. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau, taikant analogiją su baudžiamąja teise, idealioji administracinių nusižengimų sutaptis yra tada, kai viena administracinių nusižengimų kodekso norma padarytų veikų neaprėpia. Nagrinėjamoje byloje situacija kita: K. I. veika, kvalifikuota pagal ANK 417 str. 1 d., lygiai kaip ir ANK 422 str. 5 d. požymius atitinkanti veika dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kuri nėra atskirai kvalifikuota, yra veikos, kvalifikuotos pagal ANK 423 str. 3 d., sudėtinės dalys. Šiuo atveju yra ne idealioji administracinių nusižengimų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra ANK 423 str. 3 d., o dalys – ANK 417 str. 1 d. ir ANK 422 str. 5 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Taikant analogiją su baudžiamąja teise, matyti, jog ANK 423 str. 3 d. – neblaivaus vairuotojo padarytas KET pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį (visuma) yra pavojingesnė veika nei ANK 422 str. 5 d. – neblaivaus vairuotojo vairavimas ar ANK 417 str. 1 d. – kelių eismo taisyklių pažeidimas (dalys), todėl K. I. veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal ANK 423 str. 3 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal ANK 417 str. 1 d. yra perteklinis.

Apeliaciniu skundu K. I. nesutinka su jam už ANK 423 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu - ir prašo jos neskirti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas K. I. nuobaudą, pažymėjo, jog pažeidėjas savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė aplinkybę, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas nurodė, kad, nors galiojančių administracinių nuobaudų K. I. neturi ir už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, tačiau 2015-03-12 buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą (greičio viršijimą). Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl K. I. padaryto nusižengimo kilo neigiami padariniai (buvo sugadintas svetimas turtas), byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir padarė išvadą, kad K. I. nėra pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, ir už ANK 423 str. 3 d. pažeidimo padarymą K. I. skyrė administracinio poveikio priemonę: specialiosios teisės atėmimą minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam 3 metų laikotarpiui. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Nors apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad K. I. padarytas pažeidimų yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, lėmęs svetimo turto sugadinimą, tačiau negalima sutikti su tuo, jog K. I. padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumas neleidžia taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatų ir pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam laikui. Visų pirma, pastebėtina, kad K. I. nustatytas neblaivumas – 0,41 prom. (pritaikius alkotesterio paklaidą) yra mažiausias galimas asmens apsvaigimas, kuomet vairuotojui taikoma atsakomybė pagal ANK 423 str. 3 d. (neblaiviu laikomas asmuo, kurio kraujyje nustatoma alkoholio daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) Akivaizdu, jog toks asmens apsvaigimas (0,41 prom.), nors ir yra pavojingas dėl pradėjusios lėtėti vairuotojo reakcijos, tačiau itin mažai skiriasi nuo to, kuriam esant asmuo dar gali vairuoti (0,40 prom.), ir atsižvelgus į kitas nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes, gali būti laikomas išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Apygardos teismas pažymi, jog analizuojant K. I. sukeltą eismo įvykį nėra pagrindo teigti, jog jis sukeltas dėl pažeidėjo apsvaigimo, o ne dėl jo nepakankamai atidaus elgesio kelyje, žiedinėje sankryžoje keičiant vairavimo kryptį nepastebėjus šalia važiavusio automobilio. Tai, jog K. I. ne manevravo kelyje pavojingai, blaškydamasis nuo kelkraščio iki kelkraščio, o tiesiog, atlikdamas manevrą, žiede nepastebėjo šalia buvusio automobilio, patvirtina ir apgadinto automobilio vairuotojo E. B. paaiškinimas (b. l. 8), jog tai, kad K. I. gali būti neblaivus jis suprato tik tuomet, kai pildant deklaraciją užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Šiame kontekste paminėtina, kad nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vertinant ANK 34 str. 5 d. taikymo galimybę, reikia atsižvelgti, jog dėl K. I. padaryto nusižengimo kilo neigiami padariniai (buvo sugadintas svetimas turtas), nes turto apgadinimas yra ANK 423 str. 3 d. numatyto nusižengimo požymis, ir jei svetimas turtas nebūtų apgadintas, šio pažeidimo padarymas jam apskritai nebūtų inkriminuotas. Kita vertus, matyti, jog iš karto po eismo įvykio K. I. pripažino savo kaltę dėl jo sukėlimo, o E. B. turtas apgadintas nežymiai – Audi A6 automobiliui apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės sparnas, durys ir veidrodėlis (b. l. 11), be to, automobilio susidūrimas buvo transporto priemonėms judant ta pačia kryptimi, nedideliu greičiu, dėl to nei vieno eismo įvykio dalyvio sveikata nebuvo sutrikdyta.

Analizuojant K. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, jog jis praeityje nėra teistas, pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti (b. l. 18-21), jog K. I. praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam, yra padaręs tik nešiurkščius KET pažeidimus: važiavo be šviesų (2012-06-02), netinkamai pastatė automobilį (2012-10-29, 2016-10-27), viršijo greitį (25 km/h - 2015-01-05), o tai leidžia pagrįstai manyti, jog automobilio vairavimas būnant neblaiviam buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, kuris neleidžia teigti, jog tik itin griežtos administracinės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad K. I. ateityje nedarytų analogiškų šiurkščių administracinių nusižengimų. Šiame kontekste pastebėtina, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. I. 2015-01-05 padarytas greičio viršijimas (25 km/h), už kurį jam buvo paskirta 14 Eur nuobauda, yra šiurkštus KET pažeidimas, leidžiantis daryti išvadą, jog šiurkščių pažeidimų darymas K. I. yra įprastas. Vertinant K. I. asmenybę, pastebėtina ir tai, jog jis iš esmės neginčijo ne tik eismo įvykio sukėlimo, tačiau ir fakto, jog automobilį vairuoja išgėręs alaus (tai jis patvirtino tiek policijos pareigūnui, tiek ir jo medicininės apžiūros metu), tačiau nesutiko tik su tuo, jog jo neblaivumo laipsnis buvo neleistinas (kaip minėta, jam nustatytas itin nežymiai (0,01 prom.) leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje viršijantis 0,41 prom. neblaivumas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

ANK 22 str. 2 d. numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju, už ANK 423 str. 3 d. padarymą numatyta minimali administracinio poveikio priemonė yra specialiosios teisės vairuoti atėmimas 3 metams, kai tuo tarpu už analogiško neblaivumo asmens vairavimą, nepažeidžiant kitų KET reikalavimų, asmeniui specialioji teisė atimama minimaliam 1 metų laikotarpiui (ANK 422 str. 5 d.). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į K. I. padaryto pažeidimo pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog nėra pagrindo teigti, jog eismo įvykis buvo sukeltas pažeidėjo neblaivumo, į tai, jog įvykio metu niekas nebuvo sužeistas, o K. I. neblaivumas minimaliai viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, į tai, kad K. I. už pažeidimo padarymą paskirta pakankamai ženkli 1200 Eur bauda, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 str. 5 d ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir pažeidėjui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - 3 metų terminą sutrumpinti iki 1 metų. Apygardos teismo manymu, vien administracinės nuobaudos – baudos - be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas pažeidėjui K. I., kaip to pageidauja apeliantas, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Vairuodamas išgėręs alaus, K. I. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir bus geriausiai įgyvendinti nustatant trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą negu numatytas jos minimumas ANK 423 straipsnio 4 dalyje, t. y., 1 metus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti.

K. I. veiką perkvalifikuoti iš ANK 423 str. 3 d. ir 417 str. 1 d. į ANK 423 str. 3 d. ir, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d., paskirti jam administracinę nuobaudą - 1200 eurų baudą, bei administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 metams.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo dalį dėl subendrintos administracinės nuobaudos skyrimo ANK 38 str. nustatyta tvarka.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.