Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16060591258, kurioje G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2016 m. liepos 7 d., apie 12.40 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 222 punktų reikalavimus ties Naugarduko g. 91, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

G. P. Teismo posėdyje sakė, kad suprato kuo yra kaltinama, kaltę pripažįstą iš dalies. Ji sakė, kad liepos mėnesį važiavo Naugarduko gatve link Savanorių gatvės, ten buvo taisomas kelias, daug duobių, nuolat būna daug mašinų. Važiavo nedideliu greičiu, užvažiavo ant duobės išgirdo kažkokį garsą, nesuprato, ar tai nuo jos mašinos, ar nuo duobės. Todėl persirikiavo į pirmą juostą, sustojo, įjungė avarinę šviesos signalizaciją, pastovėjo apie 1 minutę, kad pažiūrėti, ar apgadino kokią nors mašiną. Pažiūrėjo, kad niekas iš kitos mašinos neišlipo. Per veidrodėlį pažiūrėjo, kad jos mašinos apgadinimų nesimato ir nuvažiavo toliau. Kai buvo automobilių sugretinimas matė, kad automobilių apgadinimų aukščiai atitiko. Ji sutiko su automobilių sugretinimo išvada.

Nukentėjusysis P. D. Teismo posėdyje sakė, kad stovėjo kamštyje, automobilio Opel vairuotoja rikiavosi į kitą eismo juostą, galbūt bandė tai padaryti greičiau ir nubraukė jo automobilio šoną. Smūgį pajuto nes sujudėjo mašina, smūgis tikrai buvo nedidelis. Pavažiavusi porą metrų Opel vairuotoja sustojo kitoje juostoje toliau. Tarp jų buvo apie 4 metrų tarpas. Vairuotoja įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Jis irgi jau buvau įjungęs avarinę, galvojo, kad išlips ir viską sutvarkys, tačiau vairuotoja išjungė avarinę šviesos signalizaciją ir nuvažiavo.

Nukentėjusysis P. D. Teismo posėdyje sakė, kad automobilio Opel vairuotoja pastovėjo iki 10 sekundžių, ne ilgiau. Galvojo, kad vairuotoja sustos ir išlips, tada ir jis būtų išlipęs. Tačiau per tokį trumpą laiką nespėjo išlipti, nes ten vyko eismas. Galvojo, galbūt vairuotoja nuvažiavo į aikštelę ir ten sustojo. Iškvietė pareigūnus, policijos laukė apie 1 valandą, dar buvo laiko vairuotojai apsisukti ir grįžti. Pirma kilusi mintis buvo užsirašyti automobilio numerius. Pareigūnai pamatavo atstūmus, jam pasakė surašyti paaiškinimą, nurodyti visas aplinkybes, laiką, oro sąlygas. Savo automobilio apgadinimus matė, automobilio Opel apgadinimus matė, kai buvo atvažiavę į policiją.

Nukentėjusysis P. D. Teismo posėdyje sakė, kad galbūt automobilio Opel vairuotoja ir galėjo nepajusti, kad užkabino jo automobilį, vis tiek važiavo, spaudė akceleratorių, mašina kažkiek ūžė, o jo automobilis stovėjo vietoje, mašina tyliai dirbo, todėl jis pajautė smūgį. Kelyje jokio remonto nebuvo, tiesiog toje gatvėje prie šviesoforo dažnai susidaro kamštis.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško G. P. prisipažinimo, jos kaltė padarius protokole aprašytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; P. D. paaiškinimu; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis kairės pusės bamperis, o automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis sparnas, dešinės pusės bamperis. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinai ant automobilio Toyota Avensis atsirado po kontakto su automobiliu Opel Vectra; fotolentele bei kita bylos medžiaga.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone daro išvadą, kad G. P. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes ji apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Taip pat teismas pastebi, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t.y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismas pastebi, kad nežymūs automobilių apgadinimai rodo, kad smūgio būta labai nestipraus, G. P. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji eismo įvykio metu buvo blaivi. Taip pat teismas vertina G. P. ir P. D. parodymus, kad G. P. galėjo nepajausit smūgio. Todėl teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą ir surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. P. nestipriai apgadindama automobilį Toyota Avensis, galėjo nepajausti eismo įvykio ir nesuvokti, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad G. P. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad G. P. administracine tvarka nebausta. Todėl G. P. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.