- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2-1946-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01710-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Juventuras“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juventuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria minėtai atsakovei iškelta bankroto byla pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės UAB ,,Juventuras“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2017 m. gegužės 16 d. duomenimis sudarė 3 942,11 Eur, priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo neveiksmingi, paskutinį kartą skolos dalis (481,91 Eur) nurašyta 2016 m. rugsėjo 8 d., nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė UAB ,,Juventuras“ prašė netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pagal atsakovės 2017 m. rugsėjo 25 d. balansą įmonės turto vertė siekia 36 214 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 23 886 Eur, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršija į balansą įrašyto turto vertę. Nurodė, kad įmonė patiria nuostolius, tačiau toliau vykdo veiklą. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovės vadovas teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB ,,Juventuras“ bankroto bylą. Iš UAB „Juventuras“ 2016 m. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė sudaro 44 311 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 22 271 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. įmonė patyrė 6 419 Eur nuostolių, skola VSDF biudžetui atsirado nuo 2016 m., ji nuolat didėja ir šiuo metu sudaro 3 942,11 Eur. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad įmonė registruotino nekilnojamojo turto neturi, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra, todėl sprendė, kad įmonė veiklos nevykdo. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės balansą, įmonės pradelsti kreditorių įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės kriterijų ir šiuo pagrindu iškėlė jai bankroto byla.Pasisakydamas dėl atsakovės vadovo pateikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas nurodė, kad, vadovaujantis teismų praktika, kai atsakovo atžvilgiu yra inicijuotas bankroto procesas ir bankroto byla yra nagrinėjama teisme, ieškinio padavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra galimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-24 nutartis c. b. Nr. 2-1918/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 nutartis c. b. Nr. eB2-3794-781/2017). Nurodė, jog restruktūrizavimo byla pagal vėlesnį pareiškimą įmonei nebegali būti keliama, kai yra priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, pirma, priėmus teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, pradeda galioti teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.), antra, nutartimi iškelti bankroto bylą konstatuojamas įmonės nemokumas, kuris kliudo kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 1 str. 2 d., 4 str. 3 p.). Teismas, konstatavęs, jog įmonė nevykdo veiklos ir yra nemoki, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos. Be to, pasak teismo, kadangi atsakovės atžvilgiu inicijuotas bankroto procesas, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas nenagrinėjamas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Juventuras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo kriterijus. Pagal 2016 m. atsakovės balanso duomenis atsakovės turimo turto vertė sudarė 44 311 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 22 271 Eur, tai reiškia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės itin nežymiai, t. y. 115,50 Eur suma. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl, atsižvelgiant į tai, įmonė nėra nemoki. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė valdytų kokį nors turtą, nes 2016 m. atsakovė turėjo turto net už 44 311 Eur sumą, o 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės balanso duomenimis atsakovė turi trumpalaikio turto už 36 214 Eur. Be to, teismas, nors turėjo teisę išreikalauti papildomus įrodymus, šia teise nepasinaudojo. Atsakovės vadovas pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismas nagrinėjo tik bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą. Teismas remiasi ydinga teismų praktika ir teismų praktika, suformuota iki 2016 m. Nuo 2016 m. atlikti ĮBĮ pakeitimai ir nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 str. 4 d.). Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą ir gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalėjo jas sujungti ir nagrinėti kartu, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad teismas padarė procesinį pažeidimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VSDFV prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pagal įmonės 2016 m. balanso duomenis įmonės visas turtas nurodytas kaip kitas trumpalaikis turtas, kurio vertė nedetalizuota, įmonė jokio materialaus ilgalaikio turto neturi. Visi įsipareigojimai yra per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, per 2016 m. įmonė patyrė 6 419 Eur nuostolį, per 2015 m. – 11 993 Eur nuostolį. Šie rodikliai patvirtina, kad įmonės sunkumai nėra laikini. Pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pats atsakovės vadovas teigia, kad pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. balanso duomenis įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas už 36 214 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 23 886 Eur ir pripažino, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė nurodo, kad vykdo veiklą, tačiau VSDFV 2017 m. spalio 17 d. duomenimis įmonė neturi nė vieno apdraustojo, nustatyta tvarka konstatuotas įmonės veiklos nevykdymas. 2017 m. spalio 17 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas ieškovei VSDFV sudaro 3 997,39 Eur, kuris susidaręs nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. ir iki šiol nesumokėtas. Paskutinį kartą lėšos skolos padengimui iš atsakovės gautos 2016 m. rugsėjo 8 d. pagal debeto mokėjimo nurodymus, nuo šios datos atsakovė privalomų draudimo įmokų visiškai nebemoka. Atskirajame skunde atsakovė nenurodė jokių realių aplinkybių, kurios paneigtų jos nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės nemokumo
Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovės bankroto bylą, konstatavęs jos nemokumą, t. y. nustatęs, kad atsakovė turi turto už 44 331 Eur, o jos pradelsti įsiskolinimai – 22 721 Eur (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).Pati atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde pripažįsta, kad jos pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau nesutikimą su bankroto bylos iškėlimu grindžia tuo, kad įmonė vykdo veiklą, sudarinėja ilgalaikius didelės vertės sandorius, taip pat pažymėdama, kad jos pradelsti įsiskolinimai nežymiai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad įmonė tik formaliai atitinka nemokios įmonės būseną.Įmonės (atsakovės) sunkią finansinę padėtį patvirtina toliau nurodomos aplinkybės. Pirma, nors atsakovė teigia, kad tęsia veiklą ir siekia išsaugoti sukurtas darbo vietas, VSDFV sprendimu konstatuotas įmonės veiklos nevykdymas, įmonėje apdraustų darbuotojų nėra. Antra, nurodydama, kad sudarinėja ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Trečia, atsakovė nuo ieškinio pateikimo neturėjo galimybių sumokėti net palyginus nedidelio 3 942,11 Eur įsiskolinimo ieškovei VSDFV, nors tai būtų sudarę pagrindą atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.). Be to, įsiskolinimas VSDFV bylos nagrinėjimo metu padidėjo nuo 3 942,11 Eur 2017 m. gegužės 16 d. duomenimis iki 4 005,95 Eur 2017 m. lapkričio 24 d. duomenimis, kas patvirtina, kad atsakovė neturi galimybių ne tik padengti susidariusio įsiskolinimo, bet ir mokėti nedidelių einamųjų įmokų. Ketvirta, priverstinio išieškojimo veiksmai iš atsakovės turto nebuvo neveiksmingi. Pagal atsakovės balansą už 2016 m. visą jos turtą sudaro trumpalaikis turtas, kurio balansinė vertė 44 311 Eur. Dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti šio turto sudėtį, atsakovė nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė turėtų kokį nors materialųjį turtą. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos turimą turtą patvirtina balansas. Tačiau pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Pareiga pateikti dokumentus, patvirtinančius turto sudėtį ir vertę, priešingai nei įrodinėja atsakovė, tenka jai, o ne teismui, nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad tokia pareiga atsakovės vadovui buvo išaiškinta ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, tačiau jis jos neįvykdė. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, nors apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, be to, jau žinojo apie pirmosios instancijos teismo abejones dėl atsakovės turimo realaus turto vertės. Be to, kaip nurodo pati atsakovė, pagal vėlesnį – 2017 m. rugsėjo 25 d. balansą – jos įsiskolinimai ne sumažėjo, bet padidėjo (23 886 Eur), tai reiškia, kad atsakovė nurodomu turtu nepadengė įsiskolinimų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė neturi pakankamai realaus turto ir pajamų, kad galėtų padengti ar reikšmingai sumažinti turimus įsiskolinimus.Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nėra pajėgi tęsti savo veiklos ir kad atsakovei pagrįstai iškelta bankroto byla.
Dėl atsakovės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
Vienas iš atsakovės atskirojo skundo argumentų yra tas, kad atsakovės vadovas 2016 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl, atsakovės teigimu, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėjo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 str. 4 d.). Kadangi tai nebuvo padaryta, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal ĮRĮ vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – konstatavimas, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ prasme (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Anksčiau šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nemokia įmone ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ar ne, konstatavus atsakovės nemokumą jai negalėjo būti iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Todėl jokios atsakovės teisės dėl to, kad šie pareiškimai nebuvo nagrinėjami kartu, nebuvo pažeistos. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 27 d.), pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (teisme gauto 2017 m. rugsėjo 26 d.) priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas (ĮRĮ 7 str. 2 d.). Todėl šioje stadijoje ir neturėjo būti sprendžiamas šių civilinių bylų nagrinėjimo kartu klausimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.