Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) E. R. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-24 teisme gautas skundo papildymas, kuriuo prašo sumažinti išieškojimą iki 20 proc., nurodydamas, jog sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA, be to skola atsirado dėl autoįvykio, kurio metu žmonės nenukentėjo.

2016-02-06 patvarkymu Nr. 50 241 2016 02 06 1869/15-2 antstolis Dalius Traigys atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad CPK vykdymo proceso nuostatos nenumato skolos mokėjimo išdėstymo, nesiimant CPK 624 str. nuostatų priverstinio vykdymo priemonių, todėl 2016-01-07 patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti skolininko prašymą dėl skolos išieškojimo atidėjimo ir mokėjimo dalimis bei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Nurodė, jog atsižvelgiant į skolininko įgaliotinės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą skolininkui buvo palikta teisė disponuoti ½ piniginių lėšų dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdomosios bylos Nr. 0241/15/01869 duomenimis nustatyta, kad antstoliui Dariui Traigiui vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-14868-868/2015 dėl 602,89 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 587,89 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 eilės išieškotojo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, naudai (v. b. l. l. 2). 2015-12-17 skolininkui išsiųstas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. 3 241 2015 12 17 1869 (v. b. l. 14). 2015-12-29 antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir mokėjimo dalimis (v. b. l. 19), kurį 2016-01-07 patvarkymu antstolis tenkinti atsisakė, nurodydamas, jog vykdymo proceso normos nenumato skolos mokėjimo išdėstymo, nesiimant CPK 624 straipsnyje nustatytų priverstinių vykdymo priemonių (v. b. l. 24). Per raginime nustatytą terminą skola sumokėta nebuvo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, t. y. areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, kelių transporto priemonės ir išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 26-38). 2016-02-04 priimtas Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2016 02 04 1869, kuriuo areštuotos skolininkui E. R. priklausančios ir Vilniaus pataisos namų sąskaitoje esančios lėšos bei, atsižvelgiant į skolininko E. R. įgaliotinės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą, skolininkui palikta teisė disponuoti ½ gaunamų piniginių lėšų suma (v. b. l. 60). Su šiuo patvarkymu skolininkas nesutinka ir prašo, atsižvelgiant į jo interesus, priimti naują patvarkymą bei peržiūrėti sutartį dėl reguliarių mėnesinių įmokų mokėjimo.

Dėl skolos išdėstymo.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką, tačiau dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, skolininkas gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą. Vadovaujantis CPK 284 straipsniu, teisę sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti bei pakeisti sprendimo vykdymo tvarką gali tik teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva. Todėl darytina neabejotina išvada, kad antstolis pagrįstai netenkino skolininko prašymo. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas gali sudaryti taikos sutartį, todėl skolininkas dėl skolos mokėjimo išdėstymo galėjo kreiptis ne į antstolį, o į išieškotoją, tačiau šia galimybe nepasinaudojo (CPK 595 str.).

Dėl priimto patvarkymo.

Kaip jau buvo minėta 2016-02-04 Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2016 02 04 1869, skolininkui palikta teisė disponuoti ½ gaunamų piniginių lėšų suma (v. b. l. 60). Skolininkas su šiuo patvarkymu nesutinka ir prašo sumažinti išieškojimą iki 20 proc., nurodydamas, jog sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA, be to skola atsirado dėl autoįvykio, kurio metu žmonės nenukentėjo.

CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju antstolis nurodo, jog skolininkui palikta teisė disponuoti ½ gaunamų piniginių lėšų suma atsižvelgiant į jo įgaliotinės L. R. prašymą, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei teismui toks prašymas nėra pateiktas, o pats skolininkas su tokiu antstolio vykdomu išskaitymu nesutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolis Dalius Traigys, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, nesilaikė pirmiau išvardintų išskaitų ribojimą nustatančių įstatymo nuostatų, todėl 2016-02-04 Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2016 02 04 1869, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. R. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

2016-02-04 Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2016 02 04 1869, panaikinti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0241/15/01869 grąžinti antstoliui Daliui Traigiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.