Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro l. e. viršininko pareigas Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25d. nutarimo, kuriuo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. ir nubaustas pagal LR ATPK 129 str. 4000 Lt dydžio bauda, pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt dydžio bauda, pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt dydžio bauda, pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 100 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta nuobauda paskirta 4000 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde l. e. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko pareigas M. Džermeika nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu ir prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas teigia, kad neįregistruota transporto priemonė labai apsunkina Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių tyrimus, nes sunku nustatyti transporto priemonės savininką ir vairuotoją, o neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę asmens dalyvavimas viešajame eisme yra itin pavojingas. Apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmens komfortu.

Laikinai einantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko pareigas M. Džermeika prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – M. L. paskirti 4000 Lt dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Apygardos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neišsiaiškinta, kam priklauso transporto priemonė, kurią vairavo M. L.. Šie duomenys yra būtini, kadangi ATPK 129 str. kartu su bauda numato nuobaudą – galimą transporto priemonės konfiskavimą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo M. L., konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas buvo nustatytas, nėra. Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl transporto priemonės konfiskavimo, neužtikrintas asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. Transporto priemonės savininkui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl, nepranešus transporto priemonės savininkui apie šios bylos nagrinėjimą, nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas, o nusprendus transporto priemonę konfiskuoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų pažeista savininko teisių gynyba.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikus galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę dėl jo nuosavybės panaudojimo pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visiškai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.