Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1091-264/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-18
Bylos Nr.: 2A-1091-264/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13409-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: J. Š.
Trečiasis asmuo: AB „Lesto“

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1091-264-2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13409-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 30.12.2; 121.15; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantui (ieškovui) J. Š. ir jo atstovei advokatei R. G., atsakovui A. Š. ir jo atstovui advokatui G. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-813/2014 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo AB „Lesto“, dėl pažeistų teisių gynimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą išmontuoti elektros energijos apskaitos skydelį ir 0,4 kV elektros kabelius, įrengtus pagal AB „VST“ technines sąlygas Nr. TS-07-01-4446 ir G. V. parengtą įvadinio apskaitos skydelio prijungimo schemą-planą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka. Tačiau tarp šalių nusistovėjo praktika, kad namo savo ½ dalimi naudojasi kiekvienas bendrasavininkis, o viena patalpa (trečiajame aukšte esančiu prieškambariu) naudojasi bendrai. Atsakovas suklastojo ieškovo parašą ant sutikimo šalių bendram namui elektros energijos tiekimui bei prietaisams projektuoti ir įrengti, kurį pateikė AB „VST“ su paraiška, ko pasėkoje buvo išduotos techninės sąlygos. Atsakovo lėšomis buvo sumontuotas elektros apskaitos skydelis ir nuteisti elektros kabeliai, o tarp AB „VST“ ir atsakovo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovo įsirengtame elektros skydelyje sumontuotas elektros skaitiklis. Skydelis ir kabeliai pravesti ir sumontuoti ieškovui paskirtoje naudotis gyvenamojo namo dalyje, todėl projektas ir techninės sąlygos turėjo būti suderintos su ieškovu, o tai nebuvo padaryta, nes įmonei AB „VST“ su paraiška pateiktas ieškovo sutikimas buvo suklastotas, ką patvirtina prokuroro 2013-01-31 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007-12-06 sutikime ieškovo parašo neklastojo. Atsakovas pats surašė sutikimo tekstą ir jį pasirašymui perdavė ieškovui, kuris pasakė, kad grąžins jį pasirašytą vėliau. Tą pačią dieną sutikimą su parašu atsakovas rado paliktą bendro naudojimo patalpoje namuose. Ieškovas prašo išmontuoti elektros prietaisus, o tam atsakovas neturi kvalifikacijos ir priemonių. Ieškovo teisės niekaip nėra pažeistos, nes abi šalys nuosavybės teise turi po ½ namo dalį, kas suteikia nevaržomai naudotis ir valdyti turto dalį kiekvienam iš bendrasavininkių be ieškovo sutikimo, tame tarpe ir gauti elektros energiją be ieškovo sutikimo. Pats ieškovas dar 2008-02-19 savavališkai ir neteisėtai atjungė elektros energiją į atsakovo naudojamą namo dalį, pats pasiūlė įsirengti atskirą elektros energijos įvadą ir apskaitą, kas ir buvo padaryta. AB „VST“ išduotos techninės sąlygos, apskaitos skydelio planas-schema yra teisėti ir galiojantys dokumentai, kurių ieškovas neginčija. Ieškovas ieškiniu siekia neteisėtų pasekmių, kad atsakovo naudojama namo dalis liktų be elektros, o tai yra piktnaudžiavimas teise, dėl ko nesąžiningos šalies interesai teisme neturi būti ginami.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. Š. 700 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. Š. bei 37,92 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, kiekvienas turi po ½ jo nuosavybės dalį. Tarp šalių nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistruota 1996-06-28 dovanojimo sutarties pagrindu ir galioja nuo 1996-09-27. Atsakovas įmonei AB „VST“ 2007-12-06 pateikė paraišką dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų. Prie paraiškos A. Š. pateikė 2007-12-06 J. Š. sutikimą, kad A. Š. turėtų elektros įvadą ir apskaitą. AB „VST“ 2007-12-17 parengė technines sąlygas Nr. TS-07-01-4446 dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ elektros tinklų. Atsakovas A. Š. savo jėgomis parengė elektros įrenginių prijungimo projektą. AB „VST“, gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, kad namo vidaus elektros tinklai atitinka techninę saugą reglamentuojančių aktų reikalavimus, A. Š. įrengtame skydelyje 2008-03-12 sumontavo elektros skaitiklį, 2008-03-06 sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį bei pasirašė 2008-06-06 elektros tinklo nuosavybės ribų aktą Nr. RA-07-01-4446. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarimu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog J. Š. vardu 2007-12-06 sutikimą surašė A. Š., tačiau nenustatyta, kas šiame dokumente pasirašė J. Š. vardu.

Teismas nustatė, kad 1996-06-28 dovanojimo sutartimi, Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas A. Š. naudosis šio nebaigto statyti gyvenamojo namo patalpomis 1-2/22,15 kv. m., 1-1/16,30 kv. m., 1-3/17,62 kv. m., 1-4/5,20 kv. m., 1-5/16,66 kv. m., 1-12/27,27, rūsio patalpomis R-3/18,80 kv. m„ R-2/12,52 kv. m., ir pusrūsio patalpomis P-3/17,59 kv. m., P-2/17,07 kv. m., P-1/1,05 kv. m., bendrai naudosis patalpa 1-11/7,41 kv. m. Likusi statinio dalis liko ieškovo J. Š.. Ši sutartis ir joje nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis patvirtinta notaro ir sutarties pagrindu 1996-09-27 nekilnojamojo turto registre namo savininkais įregistruoti Jonas ir A. Š..

Teismas konstatavo, kad pareigos bendraturčiui informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį bei tam atlikti reikalingus projektavimo ir derinimo veiksmus, įstatyme nenustatyta. Nors namas nėra atidalintas, tačiau tarp bendrasavininkų nustatyta, patvirtinta ir nustatyta tvarka įregistruota naudojimosi juo tvarka, kuri atitinka faktinį patalpų naudojimąsi, įrodymų, kad ją pažeistų atsakovas A. Š. nėra, todėl ieškovo teiginys, jog su juo turėjo būti derinamos projekto ir elektros įrenginių pajungimo į atsakovo naudojamą namo dalį techninės sąlygos, atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs paties ieškovo netinkamą elgesį savavališkai ir neteisėtai 2008-02-19 atjungiant elektros energiją į atsakovo naudojamą namo dalį, pasiūlant atsakovui pačiam įsirenti savo atskirą elektros energijos įvadą ir apskaitą, konstatavo, kad pats ieškovas aktyviais veiksmais siekė, jog atskiras įvadas ir apskaita būtų įrengti, todėl vien tik suklastoto ieškovo parašo buvimas sutikime, kurio net nebuvo privalu pateikti įmonei AB „VST“ prie paraiškos techninėms sąlygoms gauti, nedaro elektros energijos įrengto įvado ir apskaitos tapimo neteisėtu. Be to, nenustatyta, kas už ieškovą sutikime pasirašė, tad neatmetama tikimybė, jog paties ieškovo pavedimu tai galėjo padaryti kitas asmuo. Pats ieškovas neginčijo nei gyvenamojo namo dalies elektros įrenginių pajungimo projekto, t. y. plano-schemos, nei įmonės AB „Lesto“ jo suderinimo, nei šios įmonės parengtų techninių sąlygų, nei tarp AB „VST“ ir atsakovo sudarytos elektros energijos pirkimo–padavimo sutarties, šie dokumentai yra galiojantys ir teisėtai egzistuojantys teisinėje apyvartoje. Vien tik prokuroro nustatytas sutikime esančio parašo nenustatyto asmens suklastojimas nėra pagrindas ieškiniui tenkinti.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos, nedetalizavo kokios jo kaip bendrasavininkio subjektinės teisės buvo neva panaikintos ar apribotos ir kokiu mastu, ar dėl to kilo nuostoliai ir pan. Priešingai, atsakovas teisme įrodė, jog jis atskirą elektros energijos įvadą ir apskaitą įrengė teisėtai, saugiai, o svarbiausia – su paties ieškovo žinia ir aiškiai išreikšta valia. Ieškovas, ieškiniu siekdamas išmontuoti atsakovo įrengtus elektros įrenginius, operatoriui turėjo pateikti paraišką, operatoriaus išduotas tam technines sąlygas, projektą ir sąmatą, tačiau šių privalomų veiksmų neatliko.

Teismas konstatavo, jog toks ieškovo elgesys, kuomet jis aktyviais veiksmais siekė, jog atsakovas įsirengtų atskirą elektros energijos įvadą ir apskaitą, o tai atsakovui įsirengus – kad šį įvadą ir apskaitą išmontuotų, yra piktnaudžiavimas savo procesine teise, o tuo pačiu ir nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas. Tai sukelia atsisakymo ginti tariamai pažeistas ieškovo teises pasekmes. Dar daugiau, teismo nuomone, byloje būtų ne tik formalus, bet ir pagrįstas pagrindas nesąžiningam ieškovui taikyti CPK 95 str. 2 d. numatytas ekonomines sankcijas, tačiau atsižvelgdamas į šalių artimos giminystės santykį (broliai dvyniai), į tokiomis sankcijomis kilsiančias neigiamas tarpusavio šalių socialines pasekmes, siekdamas išvengti įtampos tarp šalių didinimo, teismas nesąžiningam savo ieškinio pareiškimo teise piktnaudžiaujančiam ieškovui baudos neskyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas J. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 90-97) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie civilinės bylos prašomus dokumentus. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas gynė vien atsakovo teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas CPK 6 str. įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei LR Konstitucijos 29 straipsnis. Teismas sprendime nurodo, kad trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, tačiau iš tiesų trečiasis asmuo AB „Lesto“ savo atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog, kadangi jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, kas nereiškia nesutikimo su pareikštu ieškiniu, todėl akivaizdu, jog sprendimas yra surašytas ydingai, yra nepagrįstas ir naikintinas.

2. Teismo argumentai, kad apelianto sutikimas atsakovui nebuvo reikalingas yra nepagrįsti ir prieštaraujantys AB „Lesto“ reikalavimams, dėl ko akivaizdu, kad teismas priėmė skubotą sprendimą ir išvadas padarė tinkamai neišanalizavęs trečiojo asmens reikalavimų siekiant pajungti naują vartotoją ir/ar sudaryti su juo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nors su apeliantu derinti projekto ir elektros įrenginių pajungimo į atsakovo naudojamą namo dalį techninių sąlygų atsakovas neprivalėjo, tačiau apelianto sutikimą pateikti AB „Lesto“ atsakovas turėjo norėdamas sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ką būtent ir nurodė tretysis asmuo savo atsiliepime į ieškinį.

3. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog apeliantas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos ir nedetalizavo, kokios jo subjektinės bendrasavininkio teisės buvo panaikintos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas apeliantui nieko nežinant, suklastojęs jo sutikimą ir išvengęs už tai baudžiamosios atsakomybės, įsivedė elektros įvadą vadovaudamasis kadastrinių matavimų bylos neatitinkančiu projektu, šio projekto netgi nepaisydamas ir nesilaikydamas, kabelius nutiesė per apelianto naudojimui priskirtas patalpas P-5, P-6 ir jam priskirtą laiptinę, vedančią nuo pusrūsio iki mansardos. Ko pasėkoje susiklostė tokia situacija, kad teismas suteikė galimybę atsakovui ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis ir neigti apelianto nuosavybės teises.

4. Teismas, įvertinęs prokuratūros nutarimą, padarė visiškai nesuprantamą ir nesuvokiamą išvadą, neva apelianto pavedimu sutikime, kurį atsakovas pateikė valstybinėms institucijoms, galėjo pasirašyti kitas asmuo ir tokiu būdu šį dokumentą suklastoti. Tokie teismo argumentai ne tik kad prieštarauja civilinės bylos medžiagai, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, tačiau jie apeliantą žeidžia kaip asmenį bei rodo jam akivaizdžią nepagarbą. Nutarimas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. Š. vardu sutikima surašė A. Š., tačiau jis neigia šį dokumentą pasirašęs, o atliktas specialisto tyrimas nenustatė, kas šiame dokumente pasirašė J. Š. vardu. Dėl to laikytina, kad šis dokumentas yra suklastotas, nes neatitinka tikrovės. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas suėjus senaties terminui.

5. Teismas visiškai nepaisė negatorinio ieškinio esminių sąlygų ir esant tokio pobūdžio ieškiniui šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, netinkamai taikė teisės aktus, t. y. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarkos aprašą, kadangi šioje civilinėje byloje apeliantas turėjo įrodyti tik dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo sprendime minimas Energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarkos aprašas ginčo laikotarpiu negaliojo. Teismas nepagrįstai netaikė Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ nuostatų.

6. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeidžiamos apelianto procesinės teisės, kadangi parengiamojo teismo posėdžio metu jo nei vieno prašymo teismas netenkino, teismas turėjo išankstinę susiformavusią nuomonę, kad būtent jis šioje byloje piktnaudžiauju procesu, teismo posėdžio metu iš jo buvo šaipomasi, o bylą teismas išsprendė per vieną posėdį apie kurį apeliantas nebuvau informuotas tinkamai ir sužinojo atsitiktinai pats. Teismas netenkino prašymo iškviesti liudyti projektą parengusį asmenį G. V., neatidėjo teismo posėdžio ir apeliantui nesuteikė teisės turėti byloje atstovą, o atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Kadangi teismas bylą išnagrinėjo per vieną posėdį ir nesudarė galimybių apeliantui pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie šios civilinės bylos jo teikiamus dokumentus.

7. Apeliantui ir atsakovui priklausančiam namui trečiojo asmens bendrovė tiekia elektros energiją per sublokuotų gyvenamųjų namų bendrijai priklausantį vidaus elektros tinklą, prijungtą prie AB „Lesto“ priklausančios transformatorinės TR-1237. Tačiau sublokuotų gyvenamųjų namų bendrija į bylą nebuvo įtraukta dalyvauti, nors tiek apelianto, tiek atsakovo nuomone, kurią atsakovas išreiškė atsiliepime į ieškinį, sprendimas šioje civilinėje byloje gali turėti įtakos Gyvenamųjų namų bendrijos Nr. 81 teisėms. Tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme, todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114-115) prašo neprijungti prie bylos apelianto pateikiamų naujų rašytinių įrodymų, apeliacini skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens pozicija šioje byloje reiškia, kad tretysis asmuo neturi pretenzijų atsakovui dėl elektros įvado įrengimo, arba neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. 2007-12-06 ieškovas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Atsakovas jį informavo, kad pradėtos procedūros dėl atskiro įvado ir apskaitos, ieškovas su tuo sutiko ir liepė parašyti tekstą, kaip sutikimas turi atrodyti. Sutikimą atsakovas surašė ir padavė ieškovui pasirašyti. Ieškovas pasakė, kad grąžins pasirašą sutikimą vėliau, tą pačią dieną sutikimą su parašu rado paliktą bendro naudojimo patalpoje namuose. 2008 m. vasario mėnesio 19 d. ieškovas neteisėtai atjungė elektros energijos tiekimą į atsakovo naudojamą namo dalį per bendrą įvadą nors savarankiškas įvadas dar nebuvo įrengtas. Atsakovas name gyvena su nepilnamečiais vaikais, buvo žiemos laikotarpis, be elektros energijos buvo neįmanomas atsakovo naudojamos namo dalies šildymas, būtų sugadinti name esantys daiktai dėl jų peršalimo, kaimynai laikinai leido naudoti jiems teikiamos elektros energijos dalį. Elektros įvadas ir apskaita įrengti 2008 m. Penkis metus ieškovas dėl apskaitos nereiškė jokių pretenzijų, tačiau po to, kai tarp šalių kilo konfliktai, kurie persikėlė į teismus, ieškovas matomai žinodamas, kad jo paliktą pareiškimą pasirašė galimai ne jis pats, ėmė reikšti pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas pripažįsta, kad jis pats atjungė elektros energijos tiekimą į atsakovo naudojamą namo dalį, akivaizdu, kad jis siekė, kad name būtų įrengta suvartotos elektros energijos apskaita kiekvienam vartotojui atskirai. Apelianto nurodoma AB Lesto sutarčių sudarymo tvarka galiojanti šiuo metu, neaktuali įrengiant savarankišką įvadą 2008 metais. Ir AB „VST" techninės sąlygos Nr. TS-07-01-4446 ir G. V. parengta įvadinio apskaitos skydelio prijungimo schema - planas yra teisėti ir galiojantys, apelianto nėra ginčijami. Techninės sąlygos išduotos pagal atsakovo paraišką, o prijungimo schema - planas atitinka techninių sąlygų reikalavimus. Kadangi atsakovui šeimos interesais reikalingas energijos tiekimas, per bendrą su ieškovu įvadą neteisėtai buvo nuolat ribojamas, ir buvo galima prognozuoti, kad vidinių problemų kamuojamas ieškovas yra neadekvatus ir gali atjungti elektros energijos tiekimą, atsakovas, pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise, teisėtai išreiškė pageidavimą VST dėl individualaus įvado ir apskaitos prietaiso įrengimo. Jo pagalba elektros energija atsakovui tiekiama iki šiol ir ieškovo teisių nepažeidžia. Pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pagal galiojančias teisės normas tiesiogiai nėra numatyta, kad reikalingas bendraturčio sutikimas, tačiau nurodo, kad tretysis asmuo jo reikalauja. Kadangi ieškovo sutikimas nėra privalomas, todėl tai, kad ieškovas jo formaliai ir nėra davęs, nereiškia, kad įvadas ir apskaita įrengti neteisėtai. Ieškovas nurodo, kad schema neatitinka kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų, tačiau kadastrinių matavimų byla nėra registro duomenų sudėtine dalimi ir ieškovo motyvus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, ieškovas nurodo, kad elektros įvadas įrengtas jo naudojamų patalpų lubomis, tačiau toks teiginys prieštarauja registro duomenims – šalys nėra susitarę, kad ieškovas naudosis patalpomis P5 ir P6. Be to, minėtose patalpose nuo namo statybos pradžios yra nutiestas visos namų bendrijos bendras elektros kabelis, ateinantis iš gretimų namų kiekvienam sekančiam vartotojui ir yra teisėtas. Atsakovas visuomet gyveno ir dabar gyvena name. Ieškovas niekuomet šiame name negyveno ir negyvena. Be to, ieškovas nuolat piktnaudžiauja savo teise, savavališkai ir neteisėtai atjungė elektros tiekimą į atsakovo namo dalį ir tiekimo neatnaujino. Pateikdamas ieškinį ieškovas siekė neteisėtų pasekmių, t.y. kad atsakovo naudojamo namo dalis liktų be elektros energijos. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, tačiau atstovavimo sutartis dar nesudaryta. Apeliantas atvyko į teismo posėdį, tačiau bylos nagrinėjimo metu neprašė jos atidėti dėl advokato nedalyvavimo, nepateikė atstovavimo sutarties. Pirmosios instancijos sprendime nėra pasisakyta dėl kitų, nei byloje dalyvaujančių asmenų teisių. Apeliantas nenurodo, kodėl jis pateikiamų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, ką pateikiamais įrodymais jis įrodinės, kokią reikšmę skundžiamo sprendimo teisėtumui turi pateikiami įrodymai, kaip jie paneigia byloje įvertintus įrodymus, todėl pateikiami įrodymai neprijungtini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliaciniu skundu akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl to nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė nurodomų jo teisių pažeidimo.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.

Apeliantas (ieškovas) teigia, kad jo ieškinyje pareikštas reikalavimas išmontuoti atsakovui gyvenamojo namo bendraturčiui, elektros energijos apskaitos skydelį ir 0,4 kV elektros kabelius, įrengtus pagal AB „VST“ technines sąlygas Nr. TS-07-01-4446 ir G. V. parengtą įvadinio apskaitos skydelio prijungimo schemą-planą gyvenamajame name, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises–savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma visa nuosavybės teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu, sprendžiant tokį ginčą būtina įrodyti, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys yra nekilnojamojo turto bendraturčiai, kiekvienam nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

Apeliantas (ieškovas) savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad atsakovas be ieškovo sutikimo įsirengė atskirą elektros energijos apskaitos skydelį ir pravedė elektros kabelį per apelianto naudojimui priskirtas patalpas P-5, P-6 ir jam priskirtą laiptinę, vedančią nuo pusrūsio iki mansardos, tuo trukdydamas naudotis patalpomis. Apelianto teigimu, tai atsakovas padarė apeliantui nieko nežinant, suklastojęs jo sutikimą ir išvengęs už tai baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepakankami konstatuoti esminį apelianto teisių pažeidimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovas neginčijo nei gyvenamojo namo dalies elektros įrenginių pajungimo projekto, t. y. plano-schemos, nei įmonės AB „Lesto“ jo suderinimo, nei šios įmonės parengtų techninių sąlygų, nei tarp AB „VST“ ir atsakovo sudarytos elektros energijos pirkimo–padavimo sutarties, šie dokumentai yra galiojantys ir teisėtai egzistuojantys teisinėje apyvartoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginiai, kad apelianto vardu 2007-12-06 sutikimą suklastojo atsakovas už jį pasirašydamas, nepakankami spręsti, jog šį sutikimą pasirašė apelianto vardu būtent atsakovas. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarime nėra konstatuota, kad už ieškovą pasirašė atsakovas, kad pastarasis turėjo tikslą jį suklastoti, atsakovui A. Š. jokie įtarimai dėl suklastojimo nebuvo pareikšti. Apeliantas neginčija byloje nustatyto fakto, kad ieškovas nuo 2008-02-19 neteisėtai nutraukė atsakovui A. Š. (į jo naudojamą ½ namo dalį) elektros energiją, ir toks nutraukimas prieštaravo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, patvirtintoms Ūkio ministro 2005-11-07 įsakymu Nr. 4-350. Iš prie apeliacinio skundo pateiktos skundo prokuratūrai kopijos (b. l. 98-99) matyti, kad ieškovas su skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į prokuratūrą daugiau nei po 4 metų, į teismą su ieškiniu daugiau nei po 6 metų, nors elektros kabeliai nutiesti, įrengtas atskiras įvadas pagal 2007-12-17 parengtas technines sąlygas - 2008-03-12, o su atsakovu sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis - 2008-03-12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiški. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovo vardu 2007-12-06 surašytame sutikime nenustatyto asmens parašas už ieškovą atsirado paties ieškovo valia atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo sprendime, apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia jo teisių pažeidimas atsakovui pravedus kabelius per apelianto naudojamas patalpas P-5, P-6 ir jam priskirtą laiptinę, vedančią nuo pusrūsio iki mansardos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad jo teisės pažeidžiamos tuo, kad kabelis yra nesaugus, nuvestas per patalpų lubas, tuo prastina patalpų estetinį vaizdą, o elektros skydinė sumontuota ant išorinės namo sienos, trukdo pilnai atidaryti garažo duris ir taip apsunkina ieškovui automobiliu įvažiuoti į garažą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo lėšomis įvestas ir prijungtas prie AB „VST“ elektros tinklų atskiras elektros įvadas į atsakovo naudojimas patalpas pagal AB „VST“ 2007-12-17 parengtas technines sąlygas Nr. TS-07-01-4446 ir parengtą projektą, gavus Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, kad namo vidaus elektros tinklai atitinka techninę saugą reglamentuojančių aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neatitikimo nustatytiems reikalavimams. Iš prie apeliacinio skundo pateiktos 1996-06-28 dovanojimo sutarties kopijos, pastato dalių paskaičiavimo, atlikto 1996-06-26 matyti, kad dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovui ½ dalį nebaigto statyti 218, 51 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo ir nustatė patalpų naudojimosi tvarką, kuri galioja iki šiol (b. l. 101, 102). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre 2006-02-08, 1996-06-28 dovanojimo sutarties ir 2002-06-30 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu (kai namo bendras plotas - 367, 49 kv. m., naudingas plotas - 243,83 kv. m.) (b. l. 7-8). Iš apeliacinės instancijos teisme atsakovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų: nekilnojamojo turto kadastro registro bylos kopijos matyti, kad 1996 03 08 atlikti kadastriniai matavimai buvo keičiami ir pakitimai užfiksuoti 2002 01 02, pagal kuriuos patalpa P-6 (3, 35 kv. m) 1996 m. pusrūsio plane buvo pažymėta kaip laiptų erdvė iki mansardos, o P-5 (5, 48 kv. m.) taip pat yra namo pusrūsyje ir plane pažymėta tik 1997 m. (b. l. 142-146 ). Apeliantas teigia, kad pusrūsio patalpos P-5 ir P-6 bei laiptinė yra priskirta tik jo vieno naudojimui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ir jis naudojasi namo laiptine ir pusrūsio patalpa P-5, nes kito įėjimo į namą ir kitos laiptinės nėra, šių aplinkybių apeliantas nepaneigė. 1996 m. dovanojimo sutartyje šių patalpų, laiptinės naudojimosi tvarka nebuvo aptarta, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, spręstina, kad elektros kabelis nutiestas per pusrūsio patalpą P-5, laiptinę, kuriomis šalys faktiškai naudojasi bendrai. Iš pateiktos elektros energijos tiekimo schemos (b. l. 160) matyti, kad elektros apskaitos skydelis ant namo Nr. 41 lauko sienos ties kampu, apie 4 m. atstumu nuo garažo, kurio durų pilnam atidarymui reikalingas tik 2, 80 m atstumas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tuo apsunkintas ieškovo patekimas į jo garažą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad elektros skaitikliai turi būti įrengti lauke, kad įrengus elektros skaitiklį iš kiemo pusės, būtų apsunkintas VST darbuotojų patekimas jo patikrinimui.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, jog šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-272/2007).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Kaip jau minėta tarp šalių (brolių dvynių) santykiai yra konfliktiški, byloje nustatytas faktas, kad ieškovas nuo 2008-02-19 neteisėtai nutraukė atsakovui A. Š. (į jo naudojamą namo dalį) elektros energiją, ir toks nutraukimas prieštaravo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, patvirtintoms Ūkio ministro 2005-11-07 įsakymu Nr. 4-350, todėl pats apeliantas (ieškovas) atliko veiksmus priešingus kito bendraturčio teisėtiems interesams. Kolegijos vertinimu, ieškovo nesutikimo priežastys paremtos tik nepagrįstomis prielaidomis. Ieškovas prieštaraudamas atsakovo atliktiems darbams nepateikė jokių specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, pagrindžiančių esminį jo kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeitimą bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki minėtų darbų atlikimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino abiejų ginčo šalių interesus.

Apeliacinio skundo argumentai dėl Gyvenamųjų namų bendrijos Nr. 81 neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu, kadangi skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl bendrijos materialiųjų teisių ir pareigų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija nepasisako.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti byloje esančius įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai, jog ieškovas ieškinio neįrodė, teismo sprendimas iš esmės teisingas, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos. Atsakovui jo prašymu priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 600 Lt išlaidos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą kaip kitos pagrįstos išlaidos (b. l. 113-117), ir 423, 50 Lt advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 55, 161, 162 )(CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1023,50 Lt (296, 43 Eur) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė