Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-09-20 apie 23.50 val. prie restorano (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė delnu į veidą savo sutuoktinei B. P., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su žmona kartu nebegyvena apie 3 mėnesius, kur šiuo metu ji gyvena, nežino. Jis dirba taksistu, 2018-09-20, apie 22.23 val., atvežė klientus į Konstitucijos pr. 21, Vilniuje, kur prie šalia esančio restorano (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo žmonos B. automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Norėdamas išsiaiškinti su žmona, kiek laiko ji jau turi meilužį, palaukė, kol ši išeis iš darbo. Jai išėjus, pakvietė prie savo automobilio, tačiau ji atsisakė prieiti. Jis priėjo prie žmonos, tuo metu atidarinėjančios savo automobilio dureles, ir paklausė, ar jam papasakos apie savo meilužį. Žmona pradėjo neigti, kad turi meilužį. Susinervinęs bei supykęs, kad ji meluoja, ranka jai sudavė kelis kartus per veidą ir išvažiavo. 2018-09-21 atvažiavo prie žmonos draugės daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilį paliko prie „Rimi“ parduotuvės, nes prie daugiabučio nebuvo vietos, ir, eidamas link namo, atsisukęs pamatė, kad žmona eina link jo kartu su policija. Jis tik norėjo susitikti kitą dieną su B. ir atsiprašyti jos už tai, kad 2018-09-20 sudavė jai per veidą. Dėl įvykdyto labai gailisi. (29 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis numato specialųjį subjektą, tai yra, asmuo, mušęs ar kitaip smurtavęs, su nukentėjusiuoju turi būti susietas artimos giminystės ar šeimos santykiais. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas – pakanka bent vieno iš sukeltų padarinių.

A. P. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis smurtaudamas prieš žmoną B. P., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika, nes jis yra šio nusikalimo subjektas: jis su nukentėjusiąja B. P. yra sutuoktiniai. Siaurąja prasme fizinis smurtas suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Šiuo atveju smūgiai ranka į veidą, nukentėjusiajai sukėlę fizinį skausmą, vertinami kaip nukentėjusiosios mušimas.

A. P. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais jo paties paaiškinimais ir visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios B. P. liudytojo A. S. parodymais, bylos dokumentais.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad dirba restorane (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2018-09-20 pasibaigus jos pamainai, apie 23.50 val., išėjo iš darbo ir atsisėdo į savo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dar nespėjus uždaryti durų prie automobilio pribėgo jos vyras A. P., kažką pasakė ir mažiausiai keturis kartus delnu trenkė jai į žandus, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Trenkęs jai per veidą vyras įsėdo į savo baltos spalvos automobilį „Chrysler“ ir pasišalino. Įvykį matė jos darbovietės vairuotojas A. S., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant policijos pareigūnų, A. P. buvo grįžęs prie jos automobilio, kur ji sėdėjo užsirakinusi. Vyras paprašė, kad ji atidarytų duris, tačiau ji buvo išsigandusi ir durų neatidarė. Vyras keikė ją necenzūriniais žodžiais ir, spjovęs į automobilio langą, vėl pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams A. P. jau nebebuvo. Policijos pareigūnai pasiūlė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, tačiau ji atsisakė. Su vyru A. P. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jie gyvena atskirai apie du mėnesius. Vyras visą tą laiką ją persekioja, tačiau į policiją ji nesikreipė, nes manė, kad jis nusiramins. Prieš ją smurtauja pirmą kartą (9-11 b. l.).

Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad B. P. yra jo bendradarbė, dirba restorane, į kurį jis atveža produktus, pažįstami apie pora metų. Visai neseniai sužinojo, kad B. nesutaria su savo vyru, skiriasi. 2018-09-20 apie vidurnaktį jis buvo prie restorano, sėdėjo mašinoje, naršė telefone, šalia, jam iš kairės, stovėjo balta taksi mašina. Iš pradžių nežinojo, kad taksi automobilis yra B. vyro. Kai B. išėjo iš restorano, ji nuėjo sėsti į savo automobilį, stovėjusį už taksi. Iš taksi išlipus vyrui, jis suprato, kad tai gali būti B. sutuoktinis. Pastarasis nuėjo prie B. mašinos, jis (A. S.) taip pat išlipo ir pamatė, kad B. stovint prie savo automobilio, jos vyras jai ranka trenkė kelis kartus į veidą, jei neklysta, tris kartus. Tada B. įsėdo į mašiną, vyras dar jai trenkė, tik nežino, kiek kartų. Jis vyro paklausė, ką šis daro, o B. vyras kažką rėkė jai. Jis nuėjo link savo mašinos iškviesti policiją. B. vyras dar pribėgo prie jos automobilio, bet iš kitos, priekinio keleivio pusės, ir atrodė, kad jis koja bandė pasiekti B., po to stipriai trenkė automobilio durimis ir išvažiavo (23 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-21 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad Lukšio g. 19 pranešėja mato savo vyrą, smurtavusį prieš ją 2018-09-20. Atvykus pasitiko B. P., kurią palydėjo į Žirmūnų g., ten ji nurodė vyrą. Tai buvo A. P., kurį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. (8 b. l.)

Analogiškos aplinkybės nurodytos Policijos registruojamų įvykių registro informacijoje. (2-5 b. l.)

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į bylos įrodymus ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, teismas mano, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. A. P. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko, nukentėjusiajai pranešta, skundo ji nepateikė. (47, 48 b. l.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra vieną A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. P. padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis neteistas (43 b. l.), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų (44-46 b. l.), dirba (41 b. l.), duomenys apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neteikiami.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. P. laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis) – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei įpareigojimas (BK 48 straipsnio 6 dalis) – tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-09-21, 22.30 val., iki 2018-09-22, 16.34 val. Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

2018-09-22 nutarimu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ji paliktina galioti, įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, taip pat skirti įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. P. nustatyti šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2018-09-21, 22.30 val., iki 2018-09-22, 16.34 val. (1 dieną).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. P., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.