Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant prokurorui V. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, nukentėjusiesiems D. Š., G. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2009-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2010-02-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdyta 2009-02-05 nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 2010-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. su 2009-02-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2010-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę subendrinus vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. su 2009-02-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2010-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2010-09-06 nuosprendžiu paskirta bausmė pagal LR BK 180 str. 2 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-05-11 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;2012-11-12 Telšių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Bausmę subendrinus su 2010-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė paskirta 4 m. laisvės atėmimas. Remiantis 2013-08-14 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartimi 2013-08-22 lygtinai paleistas neatlikęs 6 mėn. 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2014-01-21 nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, pasiųstas atlikti 6 mėn. 12 d. laisvės atėmimo bausmę.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2014-01-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „A.“ priklausančio lombardo išimta sutartis Nr. 39358, pagal kurią V. M. užstatė pagrobtąjį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 2 19105P“ (1 t., b.l. 193).

Iš 2014-01-29 poėmio protokolo matyti, kad iš J. K. išimtas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S 2 19105P“ (2 t., b.l 4).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. apiplėšė D. Š. panaudojęs peilį ir pagrobė jo mamai I. Š. priklausantį telefoną 260,86 eurų vertės. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena. Pripažįsta, kad įrėmė D. Š. į nugarą peilį ir pavogė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis sekė jį, prie restorano (duomenys neskelbtini) pasivijo, viena ranka sugriebė jam už rankos, o kita ranka kažką įrėmęs jam į nugarą pasakė tylėti, nerėkti, nes jeigu šauks, jam bus blogai. Jis suprato, kad jis laiko įrėmęs peilį jam į nugarą. Suėmęs už rankos ir įrėmęs peilį jam į nugarą, jis nutempė jį į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį daugiaaukščio namo tunelį, ir ten, įrėmęs į pilvą peilį, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Šiuos kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiosios I. Š. parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolas ir kt. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis panaudojęs peilį apiplėšė nukentėjusįjį D. Š.. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nukentėjusysis aiškiai matė plėšimo metu peilio geležtę, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ko pasekoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, nešaunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. V. M. pasivijęs nukentėjusįjį D. Š. viena ranka sugriebė jam už rankos, o kita ranka kažką įrėmęs jam į nugarą pasakė, kad tylėtų, nerėktų, nes jeigu šauks, jam bus blogai. Jis suprato, kad jis laiko įrėmęs peilį jam į nugarą. Suėmęs už rankos ir įrėmęs peilį jam į nugarą, jis nutempė nukentėjusįjį į Šimkaus gatvėje esantį daugiaaukščio namo tunelį ir ten, įrėmęs į pilvą peilį, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Grasinimas buvo realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta asmens, kuris įrėmė peilį į nukentėjusiojo nugarą ir pilvą, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė mažamečiui nukentėjusiajam situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimą, išsigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 dalį.

Be to, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. apiplėšė J. Š. ir pagrobė jo mamai D. Š. priklausantį telefoną 57,92 eurų vertės. Kaltinamasis V. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje priėjo prie mažamečio berniuko ir paklausė jo kiek valandų. Vaikas pasakė, kad nesakys ir įėjo į namo laiptinę. Jis, kaltinamasis, priėjo vaikui iš nugaros, iš paskos įėjo į laiptinę ir atėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-17 jam grįžtant iš mokyklos, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo jį sekantį kaltinamąjį. Kaltinamasis jo paklausė kiek valandų, po to jį rankomis įstūmė į laiptinę prie sienos, patikrino jo, nukentėjusiojo, striukės kišenes, po ko iš jo dešinės rankos atėmė jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojos D. Š. parodymai, asmens parodymo pagal fotonuotrauką protokolas, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai. Nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad kaltinamasis reikalavo atiduoti telefoną, jis, nukentėjusysis, buvo labai išsigandęs. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad V. M. pagrobė nukentėjusiojo motinai D. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, sudarydamas nukentėjusiajam J. Š. bauginančią situaciją, kurią jos suprato kaip realų grasinimą panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, apieškojo nukentėjusiojo kišenes, pagrobė nukentėjusiojo telefoną. Reikalavimas atiduoti turtą, įstūmimas į laiptinę prie sienos, vertinamas kaip bauginančios situacijos sukūrimas, kaip nurodyta 2005m. birželio 23d. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. nutarime Nr. 52 „ Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, tokie veiksmai vertinami kaip grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Nekentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokė vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Kaltinamasis pareikalavę iš nukentėjusiojo telefono vietoje, kur nebuvo žmonių, sudarė bauginančią situaciją, tai yra grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ir pagrobė svetimą turtą. Būdamas vienas laiptinėje su kaltinamuoju nepilnametis J. Š. buvo įbaugintas, ši situacija jam kėlė nerimą ir saugumo trūkumą. Nors kaltinamasis ir neatliko jokių aktyvių nusikalstamų veiksmų, tačiau jo veiksmai nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, atitinka grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. psichologinį smurtą – vieną iš plėšimo požymių. Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Atėmimas galimybės priešintis yra perteklinis, todėl šalintinas iš kaltinimo, kadangi situacijos, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, sukūrimas, yra laikomas grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis atliko tik vieną veiksmą ir juo neįgyvendino dviejų skirtingų plėšimo sudėties požymių.

Kaltinamasis atvirai pagrobė nukentėjusiosios G. L. tėvui T. L. priklausantį turtą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino atvirai pagrobęs svetimą turtą ir detaliai paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios G. L. ir nukentėjusiojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens atpažinimo pagal jo fotonuotrauką protokolas ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo V. M. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Svetimą turtą kaltinamasis pagrobė viešai, atvirai – iš G. L. rankos griebė mobilaus ryšio telefoną, ignoruodamas aplinkybę, kad nukentėjusioji G. L. mato ir suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Iš kaltinimų pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. d., šalintinas „Ežio“ SIM kortelės, priklausančios I. Š., ir „Omnitel“ SIM kortelės, priklausančios D. Š., neturinčių materialinės vertės, pagrobimas, nes tai nesudaro šių nusikaltimų dalyko. Plėšimo dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas. SIM kortelės, neturinčios materialinės vertės, negali būti laikomos plėšimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamajam, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. M. padarė tris nusikalstamas veikas, du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, ankščiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, žalos nukentėjusiesiems V. M. neatlygino. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog savo poelgius vertina kritiškai, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes, V. M. už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, skiriamos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos bausmės vidurkiams. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas V. M. padarė neatlikęs 2012-11-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2012-11-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ( 5 mėnesių 1dienos) dalimi, bausmes iš dalies sudedant.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas suėmime Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje nuo 2016-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Byloje nustatyta, kad V. M. Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas 2016-06-18, tačiau pagal Europos arešto orderį nebuvo suimtas, nes iki to laiko atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Didžiosios Britanijos teismo. V. M. perimtas Londono uoste 2016-09-16, konvojuotas į Lietuvos Respubliką 2016-09-17 (2 t., b.l. 175, 177, 179-180, 194), o Lietuvos Respublikai buvo perduotas 2016-09-16, todėl šis jo kalinimo Didžiojoje Britanijoje laikas (nuo 2016-06-18 iki 2016-09-16) į skirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitytinas.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD laikmenos su vaizdo įrašais ir telefono išklotinėmis, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti byloje.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su V. M. ekstradicija, suma yra 1863,67 Eur (2 t., b.l. 149-157). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo V. M. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nukentėjusioji I. Š. teismui pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltinamojo 260 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą (1 t., b.l. 36). Nurodė, kad nusikaltimo metu iš jos nepilnamečio sūnaus buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas 260 Eur vertės. Taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų sūnus patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikatos būklė, dėl ko teko kreiptis į medikus ir gydytis. Mano, kad tokiais kaltinamojo veiksmais sūnui padaryta neturtinė žalą, kurią vertina 1000 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. iš nepilnamečio D. Š. pagrobė I. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, 260 Eur vertės, todėl 260 Eur suma priteisiama iš kaltinamojo V. M. I. Š. naudai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis D. Š. patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. I. Š. teigia, kad sūnus lankėsi pas medikus, jam paskirtas gydymas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir I. Š. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Be to, nukentėjusysis T. L. teismui pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamojo 11,60 Eur ( 40 litų) turtinę žalą (1 t., b.l. 176-177). Nurodė, kad nusikaltimo metu iš jo nepilnametės dukros buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas 820 Lt vertės ir telefono priedai. Dalis pagrobtų daiktų nukentėjusiajam grąžinta, negrąžintas teledema kortelė 5,80 eurų vertės, ir ausinės, 5,80 eurų vertės, neatlyginta žalos dalis - 11,60 Eur, todėl ši suma priteisiama iš kaltinamojo V. M. T. L. naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant - prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi, paskirtos 2012-11-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos laisvės atėmimo dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą suėmime Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvos Respublikoje nuo 2016-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios I. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. M. 260 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. 11,60 Eur turtinę žalą T. L..

Priteisti iš V. M. 1863,67 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD laikmenas su vaizdo įrašais ir telefono išklotinėmis, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.