Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-19-538/2012

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. Ž., I. Ž. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims V. Ž., I. Ž., D. U.-V., F. G., AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ąžuolyno valda“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „VST“, J. Ž. ir R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, pagal trečiųjų asmenų V. Ž. ir I. Ž. pareikštus reikalavimus L. Š. ir R. Š. dėl įpareigojimo įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir nuostolių priteisimo, trečiojo asmens AB „Lietuvos dujos“ reikalavimą L. Š. dėl skolos už gamtines dujas priteisimo ir pagal trečiojo asmens D. U.-V. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė teismui tarpusavyje sudarytą taikų susitarimą, kuriuo susitarė: 1. Nustatyti nepilnametės dukters I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2. Po santuokos nutraukimo R. Š. be jokių apribojimų galės bendrauti su dukra I. Š., dalyvauti jos auklėjime. 3. R. Š. įsipareigoja mokėti išlaikymą kiekvieną mėnesį po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis dukters I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės. 4. Santuokoje įgytą turtą padalyti taip: a) R. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Lt, b) L. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti 1569/51500 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo be komunikacijų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44000 Lt, c) L. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti 0,1065 ha žemės sklypo be komunikacijų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti namu, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 190000 Lt; d) L. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti 0,1283 ha žemės sklypą be komunikacijų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 94000 Lt; e) L. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti šiuos kilnojamuosius daiktus: 1) fotoaparatą „Canon“–600 Lt vertės, 2) muzikinį centrą „Sony“–600 Lt vertės; f) R. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti šiuos kilnojamuosius daiktus: 1) virtuvės baldus–700 Lt vertės, 2) virtuvinį kombainą „Brown“–200 Lt vertės, 3) televizorių–500 Lt vertės, 4) lygintuvą „Brown“–200 Lt vertės; 5) prieškambario baldus–1200 Lt vertės; 6) žurnalinį stalą–450 Lt vertės, 7) skalbimo mašiną „AEG“- 1600 Lt vertės, 8) minkštų baldų kampą–700 Lt vertės;9) auksinę grandinėlę bismarko pynimo–39,4 g., g) R. Š. asmeninės nuosavybės teise pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 110000 Lt. 5. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. Š. pasilieka pavardę „G.“. 6. Kreditinius įsiskolinimus – 460,14 Lt UAB „Ąžuolyno valda“, 1097,60 Lt AB „Klaipėdos energija“, 125,41 AB „VST“, 148 Lt UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, 165,98 Lt AB „Klaipėdos vanduo“, 52,34 Lt AB „Lietuvos dujos“ sumoka R. Š.. 7. 49262 Lt prievolę grąžinti skolą D. U.-V. pripažinti atsakovo R. Š. asmenine prievole. 8. Pagal 2008-02-25 paprastąjį vekselį 30500 Lt skola ir pagal 2007-09-25 paprastąjį vekselį 49500 Lt skola F. G. pripažintina L. Š. asmenine prievole. 9. Įsipareigojimą kreditoriams V. Ž. ir I. Ž. įvesti vandenį, elektrą, įrengti kanalizaciją savo lėšomis pagal 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį prisiima solidariai L. Š. ir R. Š.. 10. Įsipareigojimą kreditoriams R. Ž. ir J. Ž. įrengti kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir elektros tinklus iš pirkėjo lėšų pagal 2006-10-11 sutartį prisiima L. Š..

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. Ž. ir I. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jų savarankiškų turtinių reikalavimų ir ieškinį tenkinti visiškai: 1) solidariai iš dalyvaujančių byloje asmenų L. Š. ir R. Š., trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. Ž. ir I. Ž. naudai už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą priteisti po 1000 Lt baudą kas mėnesį nuo 2008-12-31, kol atsakovai L. Š. ir R. Š. visiškai įvykdys prievolę pagal 2008-01-31 nekilnojamojo turto, žemės sklypo su nebaigtu statyti namu, pirkimo–pardavimo sutartį (apeliacinio skundo pateikimo dieną–27 000 Lt už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2011-04-01); 2) solidariai iš dalyvaujančių byloje asmenų L. Š. ir R. Š. trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. Ž. ir I. Ž. naudai priteisti: 9 612,25 Lt turėtų tiesioginių nuostolių už elektros transformatorinio skydo, priklausančio D. G., nuomą; 41 642,08 Lt už palūkanų bankui sumokėjimą laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2010-11-15; 7476,43 Lt už vietinės kanalizacijos įvedimą; 16 530,03 Lt išlaidų eksploatuojant ir apmokant privalomuosius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini); 7 200,96 Lt už namo, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemos įrengimą bei nekilnojamojo turto nurodytu adresu apsaugą; 1760 Lt už tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą BUAB „Kopų lūgnė“ ir 23,45 Lt pašto išlaidų, iš viso 107 245,20 Lt, tiesioginių nuostolių; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai įrodo ieškinio dalyką, kuris turi būti vertinamas kaip tiesioginės pardavėjų prievolės (parduoti tinkamą naudoti daiktą) nevykdymo pasekmė (LR CK 6.61 str.) bei kaip tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl netinkamo prievolių pagal namų valdos pirkimo–pardavimo vykdymo (LR CK 6.249 str. 1 d.). Šalys, pasirašydamos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarpusavyje susitarė, kad sutuoktiniai L. Š. ir R. Š. iki 2008-12-31 savo lėšomis parduotame žemės sklype įves komunikacijas: vandenį, elektrą ir kanalizaciją. Tačiau, sutartis iki šiol visa apimtimi neįvykdyta. Dėl ieškovės ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pirkėjams, kaip sąžiningiems turto įgijėjams, yra padaryta ir toliau daroma didelė materialinė žala, nes jie iki šiol negali tinkamai naudotis ir disponuoti savo turtu, nekliudomai atlikti statybos ir remonto darbus, priduoti sklype statomo namo eksploatacijon, tai yra ateityje pripažinti jį tinkamu naudoti pagal paskirtį, taip pat yra tiesioginis ryšys tarp sutartyje įvardytų pardavėjais L. Š. ir R. Š. neveikimo ir trečiųjų asmenų lūkesčių vykdant įsipareigojimus pirkėjams I. Ž. ir V. Ž. neįgyvendinimo. Taip pat teismas vertindamas situaciją, net nepasisakė, kad jie pagal anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį vertybinių popierių – vekselių – forma ir kredito įstaigos, suteikusios tikslinę paskolą, pagalba atsiskaitė su pardavėjais tinkamai ir nustatytu terminu. Tačiau vekselių kopijos, kurių viena grindžiamas skolininkų atsikirtimas jiems dėl 20 000 Lt baudos sumokėjimo ir kurią teismas įvertino skolininkų naudai, taip ir liko teismo neįvertintos. Teismo sprendimu nepagrįstai yra konstatuotas visų komunikacijų įvedimo faktas, teismui, priimančiam sprendimą, rezoliucinėje dalyje konstatuojant akivaizdų komunikacijų trūkumą, sudėtinės dalies – kanalizacijos ir nuotekų – įvedimą prie tretiesiems asmenims priklausančios namų valdos. Taip pat, trečiųjų asmenų nuomone, pagal pirkėjų iš kredito įstaigos AB banko Nordea gautus ir nuo valstybės nuslėptus 470 000 Lt pinigus (pagal pateiktus teismui vekselius, kurie teisinio vertinimo taip ir nesulaukė) už parduotą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai Šiauliai turėjo taip pat atsiskaityti, sumokėdami pelno mokestį. Šis teismo nepastebėtas momentas vertintinas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Apeliaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti 2011-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl L. Š. ir R. Š. įpareigojimo įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją. Priimti naują sprendimą dėl šių reikalavimų – trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo įrengti kanalizaciją–netenkinti. Nurodo, kad jeigu teismas padarė išvadą, kad netesybos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą sumokėtos, tai reikalaujant iš skolininkų kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, būtų pažeidžiamos CK 6.73 straipsnio 1 dalies normos, kurios draudžia tokį reikalavimą. V. Ž. ir I. Ž. savo reikalavimą kildina iš 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau teismas neatsižvelgė į CK 6.73 str. 1 d. normas ir priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, įpareigodamas ieškovę L. Š. ir R. Š. įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją, kuris dėl šios dalies turi būti naikinamas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kvartaliniai nuotekų tinklai yra pakloti, jais naudojasi V. Ž. ir I. Ž..

Ieškovė L. Š. prisideda prie atsakovo R. Š. apeliacinio skundu ir prašo panaikinti 2011-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl L. Š. ir R. Š. įpareigojimo įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją. Priimti naują sprendimą dėl šios dalies – trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo įrengti kanalizaciją netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliaciniu skundu tretieji asmenys prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsisakydami ieškinyje suformuluoto pirmojo reikalavimo, t. y. įvesti vandenį, įrengti kanalizaciją ir nutekamųjų vandenų sistemą, todėl atsakovas mano, kad apeliantai pripažįsta tas aplinkybes, kad atsakovas įvykdė savo prievolę, t. y. įvedė vandenį ir nutekamųjų vandenų sistemą apeliantų sklype. Dėl to apeliantai nepagrįstai prašo priteisti baudą už tariamą prievolės neįvykdymą, kadangi prievolės įvykdytos tinkamai. Taip pat tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų apie namo baigtumo laipsnį, t.y. ar nurodytu laikotarpiu (už kurį prašoma priteisti nuostolius) namas apskritai buvo pritaikytas gyventi, koks buvo jo baigtumo procentas (laipsnis), ar gauto kredito lėšos tikrai buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, įrengimui ir t. t.

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai pripažįsta prievolės įvykdymą, dėl to negali reikalauti tariamai patirtų nuostolių už tinkamai įvykdytas prievoles. Esant patvirtintiems planams, buitinių nuotekų tinklai buvo numatyti pajungti į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane numatytus savitakinius buitinių nuotekų tinklus, geriamas vanduo numatomas tiekti iš (duomenys neskelbtini) vandentiekio. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys paliudijo, kad jų netenkina tiekiamo vandens kokybė ir pasijungti prie vandens tiekimo linijos jie neketina, nes yra įsirengę artezinį gręžinį. Vandentiekio kvartaliniai tinklai yra pakloti ir tretiesiems asmenims yra įvesti 2008 m. spalio mėn. ir tai patvirtina vandentiekio tinklų techninis projektas, išpildomosios trasos schema ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog buitinių nuotekų tinklų baigtumo procentas yra 100. Tretiesiems asmenims už prievolės neįvykdymą sumokėta vienkartinė dvidešimt tūkstančių litų bauda, kuri padengia ne tik valymo įrenginio įrengimo kainą, elektros energijos nuomos kainą, bet ir lieka pusė sumos. Be to, 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatytos netesybos.

Motyvuojamoji dalis

Trečiųjų asmenų V. Ž. ir I. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tretieji asmenys nurodo, kad yra ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – potencialių kreditorių teisių ir pareigų, kadangi teismas privalėjo įtraukti Klaipėdos apskrities VMI, nes, trečiųjų asmenų nuomone, už parduotą turtą tretiesiems asmenims sumokėjus 470 000 Lt, sutuoktiniai turėjo atsiskaityti, sumokėdami pelno mokestį. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-209/2009, ir kt.). Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutarties, kuria tretiesiems asmenims buvo parduotas žemės sklypas už 50 000 Lt, ginčo dėl 470 000 Lt sumokėtos sumos pagal trečiųjų asmenų pateiktus vekselius nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nesprendė, vadovaudamasis CPK 135 str. 1d., bylą nagrinėjo tik neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, todėl įtraukti į bylą Klaipėdos apskrities VMI trečiuoju asmeniu nebuvo pagrindo ir teismo sprendime nėra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

Tretieji asmenys apeliaciniu skundu prašo solidariai iš L. Š. ir R. Š. priteisti: už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą po 1000 Lt baudą kas mėnesį nuo 2008-12-31, kol jie visiškai įvykdys prievolę pagal 2008-01-31 Sutartį; 9 612,25 Lt turėtų tiesioginių nuostolių už elektros transformatorinio skydo, priklausančio D. G., nuomą; 41 642,08 Lt už palūkanų bankui sumokėjimą laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2010-11-15; 7476,43 Lt už vietinės kanalizacijos įvedimą; 16 530,03 Lt išlaidų eksploatuojant ir apmokant privalomuosius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini); 7 200,96 Lt už namo, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemos įrengimą bei nekilnojamojo turto nurodytu adresu apsaugą; 1760 Lt už tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą BUAB „Kopų lūgnė“ ir 23,45 Lt pašto išlaidų, iš viso 107 245,20 Lt tiesioginių nuostolių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad 2008-01-31 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 61–63) pirkėjai V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise nupirko 0,1067 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas parduotas už 50000 Lt. Šalys, pasirašydamos žemės pirkimo–pardavimo sutartį, tarpusavyje susitarė, kad L. Š. ir R. Š. iki 2008-12-31 savo lėšomis parduotame žemės sklype įves vandenį, elektrą ir įrengs kanalizaciją (sutarties 5 punktas).

Vadovaujantis CK 6.193 str. 1 ir 5 d., sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Byloje nustatyta, kad pagal 2006-06-29 patvirtintą detalųjį planą Nr. Tl 1-202, buitinių nuotekų tinklas buvo numatytas pajungti į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane numatytus savitakinius buitinių nuotekų tinklus, geriamas vanduo numatomas tiekti iš (duomenys neskelbtini) vandentiekio. Geriamąjį vandenį pasijungti buvo galima nuo 2008-09-03 (geriamojo vandens tiekimo sutartis Nr. 2008/9). Tai patvirtina vandentiekio tinklų techninis projektas, išpildomosios trasos schema ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog buitinių nuotekų tinklų baigtumo procentas yra 100. Kad vandentiekio kvartaliniai tinklai pakloti 2008 m., patvirtina statybos darbų žurnalas. Taip pat tretieji asmenys nurodė, kad turi įsirengę ir vietinius valymo įrenginius, nors detaliajame plane yra nurodyta, jog individualūs valymo įrenginiai pirktame sklype nenumatyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kvartaliniai nuotekų tinklai yra pakloti, jais naudojasi V. Ž. ir I. Ž.. Buitinių nuotekų tinklai pakloti 2008 m. spalio mėn., tačiau jie nėra prijungti prie valymo įrenginių, kuriuos turėjo pastatyti UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Kad buitinių nuotekų tinklai pakloti iki pajungimo taško šalia buitinių nuotekų valymo įrenginių, patvirtina magistralinių tinklų techninis projektas, statybos žurnalas, buitinių nuotekų tinklų išpildomosios trasos schema, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog buitinių nuotekų tinklų baigtumo procentas yra 100. Kad galėtų naudotis buitinių nuotekų tinklais, ieškovė L. Š. 2009-11-25 kreipėsi į Klaipėdos rajono merą dėl buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos, nes Klaipėdos rajono savivaldybė neįvykdė įsipareigojimo nutiesti magistralinius nuotekų tinklus ir pastatyti valymo įrenginius (duomenys neskelbtini). 2009-12-17 Klaipėdos rajono savivaldybės meras informavo, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas 2009 metais dėl finansinių sunkumų negalėjo finansuoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių statybos, todėl UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ negalėjo organizuoti numatytų darbų (t. 4, b. l. 157). UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2010-04-22 rašte Nr. 186 L. Š. (t. 4, b. l. 162) nurodė, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investiciniam fondui neskyrus lėšų projekto įgyvendinimui, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių ir tinklų techninio projekto įgyvendinimo darbai nepradėti. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą pavesta įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė sutartimi įsipareigojo tik įvesti (pakloti) kvartalinius tinklus (nuotekų ir vandens) ir įvesti elektrą, vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu, tačiau negalėjo prisiimti prievolės įrengti kanalizaciją trečiųjų asmenų sklype, vadovaudamiesi detaliojo plano Nr. Tl 1-202 nuostatomis (CPK 178 str. 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas sprendimu nepagrįstai įpareigojo L. Š. ir R. Š. savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją, kadangi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad kvartaliniai nuotekų tinklai yra pakloti, t. y. L. Š. ir R. Š. prievolę įvykdė, dėl to sprendimo dalis dėl įpareigojimo ieškovę L. Š. ir R. Š. įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją naikintina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Taip pat byloje nustatyta, kad L. Š. ir R. Š. pripažino aplinkybes, kad 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartimi iki galo prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti laiku negalėjo dėl kitų asmenų įsipareigojimų nevykdymo. 2010 m. liepos mėn. elektros darbai pagal parengtą projektą ir pasirašytą sutartį 09-18-2250 yra visiškai baigti, tai patvirtina AB „VST“ 2010-07-14 raštas Nr.42000-166 (t. 4, b. l. 27), naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiosios sąlygos bei bendrosios sąlygos (t. 4, b. l. 20–25), 2010-08-06 trečiasis asmuo I. Ž. pasirašė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. LR CK 6.205 str. numato, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. LR CK 6.38 straipsnyje numatyti prievolių vykdymo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, jog L. Š. ir R. Š. visų iš pirkimo–pardavimo sutarties atsiradusių prievolių iki 2008-12-31 laiku neįvykdė, todėl yra laikomi pažeidusiais prievolę. Tačiau pažymėtina, kad 2008-06-11 susitarimu L. Š. ir R. Š. pardavė V. Ž. ir I. Ž. statomą 201 kv.m nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, susitarimo 3 punkte numatyta, kad pardavėjai įsipareigoja priduoti turto komunikacijas: fekalijas, vandentiekį, privedant jas prie žemės sklypo su unikaliuoju numeriu (duomenys neskelbtini), ir įvesti elektrą į sklypą už savo lėšas iki 2008-12-31. 4 punkte numatyta, kad jei pardavėjai nevykdys šio susitarimo, jie įsipareigoja pirkėjams sumokėti 20 000 Lt baudą. Byloje nustatyta, kad už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą laiku L. Š. ir R. Š. 2009-01-28 trečiajam asmeniui I. Ž. sumokėjo dvidešimt tūkstančių litų baudą ir tai patvirtina ant 2008-06-11 susitarimo I. Ž. rašytas įrašas (t. 5, b. l. 67).

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, vadovaudamiesi CK 6.61 straipsniu 2 dalimi, prašo priteisti baudą už prievolės neįvykdymą. CK 6.61 straipsnyje reglamentuojami teisiniai padariniai, kurie atsiranda skolininkui neįvykdžius prievolės atlikti tam tikrą darbą, pvz., pagal rangos, pavedimo, paslaugų ir kt. atveju. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atvejis, kada skolininkas neatlieka veiksmų, kuriuos gali atlikti tik jis pats asmeniškai, o kreditorius tų darbų negali atlikti nei pats, nei pavesti jų atlikti kitiems asmenims. Tokiu atveju viena iš kreditoriaus teisių yra teisė reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę natūra. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės net ir po to, kai tą padaryti įpareigoja teismas, tai iš skolininko kreditoriui gali būti išieškota bauda. Šiuo atveju turi būti taikomos ir CK 6.215 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju bylos šalis sieja nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo teismo įpareigotas įvykdyti prievolę natūra, tie darbai skolininkų negalėjo būti atlikti asmeniškai, taip pat byloje nustatyta, kad L. Š. ir R. Š. 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartimi iki galo prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti laiku negalėjo dėl kitų asmenų įsipareigojimų nevykdymo, todėl nėra pagrindo išieškoti kreditorių naudai po 1000 Lt baudos kas mėnesį (CPK 178 str., 185 str., CK 6.61 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad tretiesiems asmenims už prievolės neįvykdymą sumokėta vienkartinė dvidešimt tūkstančių litų bauda, kuri padengia ir valymo įrenginio įrengimo kainą ir elektros energijos nuomos kainą. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl 7476,43 Lt už vietinės kanalizacijos įvedimą netenkintinas (CPK 185 str., CK 6.258 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys taip pat prašo priteisti 9 612,25 Lt turėtų tiesioginių nuostolių už elektros transformatorinio skydo, priklausančio D. G., nuomą; 41 642,08 Lt už palūkanų bankui sumokėjimą laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2010-11-15; 7476,43 Lt už vietinės kanalizacijos įvedimą; 16 530,03 Lt išlaidų eksploatuojant ir apmokant privalomuosius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini); 7 200,96 Lt už namo, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemos įrengimą bei nekilnojamojo turto nurodytu adresu apsaugą; 1760 Lt už tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą BUAB „Kopų lūgnė“. Nurodo, kad tai yra tiesioginiai minėtos sutarties nevykdymo nuostoliai. Kaip minėta, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.), be to, prašomi priteisti tiesioginiai nuostoliai, kurie CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyti – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti šiuo atveju tretieji asmenys V. Ž. ir I. Ž.. Tarp šalių susiklostė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl taikytinos bendrosios pirkimą–pardavimą reglamentuojančios CK XXIII skyriaus nuostatos, tarp jų – pardavėjo teises, pareigas ir civilinę atsakomybę už jų neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) nustatančios CK 6.317–6.343 straipsnių normos. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas visų šių sąlygų buvimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp trečiųjų asmenų pareikšto reikalavimo dėl šalių L. Š. ir R. Š. 2008-01-31 žemės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto netinkamo įvykdymo ir trečiųjų asmenų patirtų išlaidų dėl palūkanų bankui mokėjimo, mokesčių už butą, adresu (duomenys neskelbtini), namo apsaugos ir jos įrengimo išlaidų, transporto priemonių nuomos išlaidų, pašto išlaidų nėra priežastinio ryšio ir šios trečiųjų asmenų išlaidos nelaikytinos šalių L. Š. ir R. Š. veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, nes šias išlaidas tretieji asmenys būtų turėję nepriklausomai nuo ieškovės ir atsakovo veiksmų, todėl šalims neatsiranda civilinė atsakomybė (CPK 178 str., 185 str., CK 6.256 str.). Šie reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su L. Š. ir R. Š. įsipareigojimu įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys nepateikė teismui įrodymų, kad dėl minėtos sutarties sąlygų įvykdymo vėlavimo jie negalėjo statyti namo. Priešingai – pateikė pakvitavimus (t. 2, b. l. 120, t. 4, b. l. 114–115), patvirtinančius, kad sumokėjo D. G. už elektros energiją ir elektros transformatorinės nuomą 2870,25 Lt. Tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi, kitų įrodymų teismui nepateikta. Taip pat konstatuotina, kad teismas tretiesiems asmenims pagrįstai priteisė 2870,25 Lt, o dėl kitų reikalavimų – prašomų priteisti turėtų tiesioginių nuostolių už elektros transformatorinio skydo, priklausančio D. G. nuomą, –kvitų nepateikė, tos ieškinio dalies netenkino pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta įrodymų apie 6742 Lt išlaidų už elektrą, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimas keistinas ir sprendimo dalis dėl įpareigojimo ieškovę L. Š. ir R. Š. įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją, naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir ši ieškinio dalis atmestina. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį keisti ar naikinti trečiųjų asmenų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus atsakovo R. Š. apeliacinį skundą, iš trečiųjų asmenų V. Ž. ir I. Ž. priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – po 67,50 Lt žyminio mokesčio (t. 7, b. l. 11, CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovę L. Š. ir R. Š. įvykdyti 2008-01-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir savo lėšomis prie tretiesiems asmenims V. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengti kanalizaciją ir šią ieškinio dalį atmesti.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš trečiųjų asmenų V. Ž. ir I. Ž. priteisti po 67,50 Lt žyminio mokesčio atsakovui R. Š..