Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. atsakovui J. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme iškelta civilinė byla pagal A. P. ieškinį atsakovui J. G. dėl 1125 eurų žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad 1995 metų rudenį jis paprašė atsakovo jo sandėlyje pasaugoti kviečių derlių, jis į atsakovo sandėlį supylė dvi priekabas, 9 tonas kviečių. Po dviejų metų norėjo atsiimti grūdus, tačiau atsakovas juos sunaudojo, tai pažadėjo atiduoti barstyklę, atsakovas pastarąją prieš du mėnesius atsiėmė, todėl atsakovas liko skolingas už dvi tonas kviečių, kuriuos įvertino 1125 eurų (b. l. 12).

Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas A. P. posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau su atsakovo nesipyko, pas jį grūdus pasidėjo, buvo barstyklę paėmęs, galvojo kad viską atsimena, 1995 m rugpjūtį traktorium vežė G. J. rudenį išvertė per du kartus grūdus, po naujų 1996 metais metų atsakovas sako pavogė grūdus, išplėšė sandėlį, sandėlis yra Eržvilke, buvo dvylika tonų J. G. pats svėrė, tarpusavyje jokių raštų nebuvo, į policiją nesikreipė, bendrovė susinaikino po 2000 metų, prieš du metus pasiėmė barstyklę, dėl jos buvo byla, prieš du metus sugalvojo grūdus atsiimi prieš du metus, galvojo kad už barstyklę nebus skolingas, atsakovas skolą pamiršo, už barstyklę sumokėjo per antstolius.

Teismo posėdyje liudytojas G. J. nurodė, kad dirbo bendrovėje „Dobilas“ traktorininku, grūdus,kad vežė atsimena, nes tais metais buvo jo vestuves, ar P. ar bendrovės grūdai nežino, traktorius buvo bendrovės, turbūt bendrovei priklausė grūdai, vežė į Eržvilko sandėlį, priklauso G., vieną dieną vežė dvi priekabas, svėrė, užsirašydavo kiek svėrė, vežė grūdus P nurodymu, grūdai buvo bendrovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali ginti savo teises, pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos CK, galiojančio nuo 2001 liepos 1 d., 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senatis terminas 10 metų (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 2 d. nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminaiatskirų rūšių reikalavimams. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad tokio pobūdžio reikalavimams taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis bendrasis sutrumpintas terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą nepriklauso nuo to, kokiam objektui padaryta žala – asmeniui ar turtui, iš kokių teisinių santykių atsirado tokia žala ar nuo jos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala), išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams atlyginti žalą pareikšti.

Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškiniosenatiesterminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškiniosenaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškiniosenaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškiniosenatiesterminas.

Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad apie galbūt pažeistą savo teisę (galbūt pavogtus grūdus, supiltus atsakovo sandėlyje) jis sužinojo dar 1996 metų pradžioje, kai sužinojo, kad grūdų sandėlyje, nebėra. Tačiau nei tuo metu, nei vėliau jis į teismą nesikreipė, ir jokių pretenzijų atsakovui nereiškė nei žodžiu, nei raštu, nors iš bylos medžiagos matyti, kad šalys tarpusavyje bendravo. Ieškovas net nereiškė prieštaravimų J. G., kai teismas priteisė iš jo J. G. naudai pinigines lėšas už barstytuvą.Todėl ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuotina nuo 1996 metų, kai dar galiojo ankstesnio,1964 m. liepos 7 d. redakcijos, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kurio 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. To paties kodekso 86 str. buvo numatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą (jis nuo 1996 metų, kai sužinojo apie savo pažeistas teises, nesikreipė nei į atsakovą, nei į teismą dėl tų teisių gynimo, nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą ir neprašė to termino atnaujinti. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui nėra pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškiniosenaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą.

Atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovui neprašant atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, pripažinus, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.127 str. 1 d., 1.131 str.). Atmetus ieškinį tuo pagrindu, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas, teismas nevertina kitų byloje pateiktų įrodymų dėl ieškinio dalyko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.127 str. 1 d., 1.131 str., Lietuvos Respublikos CPK 98, 268, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą perMarijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.