- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1-703-1002/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11774-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2015-09-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-07-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja A. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-09-08, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistas:
2009-05-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. R., būtent: 2018 m. kovo 13 d., apie 02.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai S. R. į krūtinės sritį bei vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji griūdama ant grindų susitrenkė dešinės rankos delną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J. apklaustas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su S. R. kartu gyvena penkerius metus, oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip pora, veda bendrą ūkį. Jie gyvena S. mamai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir S. mama V. R.. Jų tarpusavio santykiai yra labai geri, sutaria normaliai. Ankščiau niekada nėra smurtavęs S. atžvilgiu. 2018 m. kovo 12 d. ryte abu su S. grįžo iš reiso. Tiek jis, tiek S. dirba vienoje bendrovėje tolimųjų reisų vairuotojais ir abu važiuoja vienu automobiliu į reisą. Grįžus namo, susitvarkė visus reikalus, dokumentus ir vakare nutarė šeimyniškai pabendrauti, išgerti alkoholio. Kartu su S. mama sėdėjo kambaryje, bendravo, vartojo alkoholį. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Nakties metu S. mama nuėjo miegoti į savo kambarį. Jie su S. nuėjo į savo kambarį. Tuo metu jautėsi girtas, todėl labai gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Su S. susipyko, neprisimena dėl ko. Lygtai S. norėjo, kad jis eitų miegoti, o jis gultis nenorėjo. Jie apsistumdė, tačiau nežino, ar stumdantis jis padarė kokius nors sužalojimus S., ar ne. Prisimena, kad S. nugriuvo ant grindų. Mano, kad stumdantis jis tikrai galėjo tyčia kumščiu suduoti S. ir į krūtinę, ir į galvos sritį. Be to galvoja, kad S. nugriuvo tik dėl jo kaltės - jis ją pastūmė arba ji griuvo nuo jo suduotų smūgių. Jis tuo metu buvo pavargęs iš po kelionės, išgėręs ir supykęs, kad jį varo miegoti, todėl mano, kad tikrai sumušė sugyventinę, suduodamas smūgius. Prisimena, kad jis ir S. buvo koridoriuje, toliau konfliktavo. Į koridorių atėjo S. mama, prašė nusiraminti. S. jį varė lauk iš buto. Jis apsirengė ir išėjo. Išeidamas pasiėmė buto ir automobilio raktus. Jis išėjo į lauką ir stovėjo netoli namo, nes nežinojo, kur naktį eiti. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, pastebėjo jį ir sulaikė. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą, sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio elgesio. Būtinai atsiprašys S.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusioji S. R. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad sutinka duoti parodymus sugyventinio A. J. atžvilgiu. Su A. kartu gyvena apie penkerius metus, oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2018 m. kovo 12 d. anksti ryte ji su A. grįžo iš reiso. Abu dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Namuose nutarė atsipalaiduoti, išgerti alkoholio. Jokių konfliktų tarp jos ir A. nebuvo. Jie trise, t. y. ji, jos mama ir A. sėdėjo kambaryje, bendravo, vartojo alkoholį. Jau po vidurnakčio, kovo 13 d., tikslaus laiko negali pasakyti, pradėjo su A. pyktis dėl ramybės valandų. Iki konflikto pradžios mama jau buvo nuėjusi miegoti į savo kambarį. Ji prašė A., kad jis taip pat eitų gulti, nes yra vėlus metas, reikia pailsėti visiems. A. nenorėjo eiti miegoti, toliau vartojo alkoholį, pradėjo „koliotis“, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Ji supyko, kad A. „koliojasi“ ir griežtu, pakeltu tonu liepė jam eiti gultis. Matė, kad A. supyko, dar labiau pradėjo šūkauti, „koliotis“. Ji norėjo paimti jį už parankės ir nuvesti iki lovos. A. pradėjo ją stumti nuo savęs. Miegamojo kambaryje jie apsistumdė. A. tyčia kumščiu vieną kartą trenkė jai į krūtinės sritį. Smūgis kliuvo į krūtinę, ta vieta buvo skausminga, jautri, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuoj po to A. tyčia kumščiu trenkė vieną kartą į galvos sritį. Smūgis kliuvo į galvos dešinę pusę, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi smūgis buvo toks stiprus, ji griuvo ant grindų, ant dešinės rankos. Griūdama susitrenkė dešinės rankos delno viršutinę dalį. Iš pradžių atsirado patinimas, skaudėjo. Tada ji pasakė A., kad išeitų iš jos namų. A. atėjo iki koridoriaus ir pradėjo rengtis. Tuo metu iš savo kambario atėjo jos mama. Mano, kad mama pabudo nuo triukšmo. Ji liepė A. grąžinti automobilio raktelius, kurie buvo pas jį kišenėje. A. numetė ant grindų raktelius, toliau ją „koliojo“, šūkavo, o ji reikalavo, kad A. išeitų. A. nenorėjo išeiti, norėjo grįžti į kambarį, ji jo neleido, todėl jie koridoriuje apsistumdė. Dėl apsistumdymo koridoriuje ji jokių sužalojimų nepatyrė. Tarp jų įsiterpė mama, prašė A. nusiraminti. Tada A., eidamas pro duris, nuo raktų kabyklos paėmė buto, rūsio, automobilio raktus. Tik A. išėjus, ji tuoj paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Labai bijojo, kad A., būdamas girtas, nesėstų už automobilio vairo. Į medikus ji nesikreipė, jokių sužalojimų ant kūno nėra likę, todėl pas teismo medicinos ekspertus nežada vykti. Civilinio ieškinio nereiškia. Nesiruošia toliau gyventi su A., skirsis su juo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48-49);Liudytoja V. R. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad jos dukra S. R. apie penkerius metus gyvena su A. J.. Jos ir A. santykiai yra normalūs, jokių piktumų nėra. Dukra su draugu gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 12 d., anksti ryte dukra su A. grįžo iš reiso. Susitvarkę visus reikalus, vakare, trise susėdo prie stalo, bendravo, nes buvo ilgai nesimatę, vartojo alkoholį. Prie jos dukra su A. nesipyko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2018 m. kovo 13 d., nakties metu, tikslaus laiko neprisimena, ji nuėjo miegoti į savo kambarį. Prabudo nuo triukšmo, girdėjosi A. ir S. žodinis konfliktas. Kai išėjo iš kambario, A. ir S. buvo koridoriuje. Pastebėjo, kad A. yra nusiteikęs labai agresyviai, „koliojosi“, šūkavo, buvo apsivilkęs striukę. S. paprašė atiduoti automobilio raktelius. A. iš kišenės ištraukė raktus ir numetė ant grindų. Tada S. liepė jam išeiti iš namų. A. nenorėjo išeiti, garsiai šūkavo, „koliojosi“. Ji prašė jo nusiraminti, sakė, kad yra vėlus metas, aplinkui kaimynai. Tačiau A. nenurimo, norėjo grįžti į kambarį. S. pastojo kelią, neleido A. eiti į kambarį, jie tarpusavyje apsistumdė. Nepastebėjo, kad A. būtų sudavęs smūgius S., jie tiesiog apsistumdė. Ji tuoj pat įsiterpė tarp jų, prašė nusiraminti. Tada A. apsisuko ir eidamas pro duris, nuo raktų kabyklos pasiėmė buto raktus, rūsio ir automobilio raktelius. Tik jam išėjus, S. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kas atsitiko. Ji šio įvykio metu nenukentėjo. Kas tarp S. ir A. įvyko iki tol, kol ji išėjo iš savo kambario, negali pasakyti. Pas S. jokių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 57-58);2018-03-13 S. R. protokole - pareiškime matyti, kad 2018-03-13 apie 2.40 val. namuose, konflikto metu sugyventinis A. J. ranka trenkė jai į krūtinę, pastūmė, ji krito ant žemės ir susimušė dešinę ranką (b. l. 6-7);2018-03-13 apžiūros protokole matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18);2018-03-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog 2018-03-13 apie 02.43 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) konfliktas su buvusiu sugyventiniu. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė S. R., kuri paaiškino, kad sugyventinis jai trenkė ranka į krūtinę, pastūmė, dėl ko ji griūdama susitrenkė dešinę ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą. S. R. nustatytas 1,27 prom. neblaivumas, A. J. - 1,78 prom. neblaivumas (b. l. 20-21);Asmens blaivumo teste matyti, kad 2018-03-13 03.40 val. A. J. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 63).
pripažinti A. J. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę, sumažintą bausmę - 4 mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-13 03.22 val. iki 2018-03-13 13.15 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.
Kaltinamasis A. J. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (b. l. 84, 118). Nukentėjusioji S. R. sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. R., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. R. ir to siekė.
A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-13 03.22 val. iki 2018-03-13 13.15 val. (b. l. 48, 51). 2018-03-13 nutarimu A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, teistumas išnykęs (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 108-110), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju (b. l. 103-105), turi 2 vaikus (b. l. 107). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,78 prom. neblaivumo laipsnis) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia viešųjų darbų bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę, sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-13 03.22 val. iki 2018-03-13 13.15 val. (1 para) ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs 6 valandas viešųjų darbų bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Informuoti A. J.: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.
Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.