- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- AN2-435-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00686-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. ANR_N-2872-2021 V. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 60 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 8 d. 13.19 val. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų prieš pat eismo juostą (važiuojamos dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punktą.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu, V. Ž. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti – nutraukti administracinio nusižengimo bylą V. Ž. atžvilgiu. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nenustačius visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.
3.1. Skunde teigiama, jog teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kurio pagrindu V. Ž. taikoma administracinė atsakomybė, konstatavo, kad pėsčioji sustojo, laukdama galimybės pereiti gatvę kaip tik tuo metu, kai V. Ž. automobilis buvo prieš perėją ir vertino, kad, esant tokioms aplinkybėms, V. Ž. vairuojamas automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo sustoti arba sulėtinti greitį, kad praleistų pėsčiąją, o jam to nepadarius, nes, kaip toliau nurodo teismas, automobiliui per perėją važiuojant tolygiai, važiavimo greitis nelėtinamas ir automobilis pravažiuoja perėją tuo metu, kai pėsčioji stovi perėjos ribose, tai yra ant pažeminto šaligatvio, šalia kelio važiuojamosios dalies, darė išvadą, kad buvo pažeistas KET 30 punkto reikalavimas. Tačiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados neatitinka byloje esančių duomenų, nes byloje esančiose skaitmeninio formato nuotraukose, kurias į bylą pateikė nutarimą surašiusi Institucija, yra užfiksuotas momentas, kada pėsčioji sustoja ir laukia, t. y. nuotraukoje JMG-2737.JPG matosi, kad pėsčioji dar nėra pilnai užbaigusi žingsnio ir yra judesyje, o nuotraukoje JMG-2738.JPG pėsčioji jau stovi ir laukia. Siekiant kuo tiksliau vizualiai atkurti šį momentą byloje esantį 8 sekundžių vaizdo įrašą, sulėtinus 10 kartų, labai aiškiai ir akivaizdžiai matosi, kad pėsčioji, artėjant V. Ž. vairuojamam automobiliui prie pėsčiųjų perėjos, visą laiką eina ir prie perėjos sustoja tik tada, kai jo vairuojamas automobilis važiuoja per perėją arba jau yra ją pervažiavęs (18-ta sulėtinto vaizdo įrašo sekundė). Šis momentas yra akivaizdžiai užfiksuotas nuotraukoje JMG-2738.JPG. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad labai tikslios automobilio pozicijos pėsčiųjų perėjos atžvilgiu pagal byloje esantį vaizdo įrašą ir nuotraukas nustatyti nėra galimybės, nes pėsčiųjų perėja važiuojamojoje kelio dalyje nėra paženklinta, parinktas vaizdo filmavimo kampas nefiksuoja perėjos ribų per visą kelio plotį ir tik pagal vaizdo įraše matomus objektus, apšvietimo stulpą ir tai, kokiu atstumu jis yra nutolęs nuo perėjos ženklo kitoje gatvės pusėje, orientaciniai galima vertinti apelianto automobilio poziciją pėsčiosios sustojimo momentu ir konstatuoti, kad faktinė nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuota V. Ž. vairuojamo automobilio pozicija neatitinka teismo nustatytos vairuojamo automobilio pozicijos pėsčiųjų perėjos atžvilgiu, ir tai galimai lėmė netinkamą veiksmų kvalifikavimą.
3.2. Skunde pažymima, kad įstatymų leidėjas numatė, jog „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje, ne artėjanti prie perėjos pėsčiąjį, bet įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tuo tarpu teismas konstatuodamas, kad „pėsčioji sustojo <...> kaip tik tuo metu, kai V. Ž. automobilis buvo prieš pėsčiųjų perėją“ ir vertindamas, kad esant tokioms aplinkybėms apeliantas privalėjo sustoti, netinkamai taikė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir darė neteisingą išvadą, kad V. Ž. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus. Šiame kontekste pabrėžiant ir tai, kad automobiliui sustoti reikalingas tam tikras stabdymo kelias, staigus automobilio stabdymas jam važiuojant automobilių sraute kelia pavojų ne tik paskui važiuojančioms transporto priemonėms, bet yra pavojingas ir šalia važiuojamosios kelio dalies esantiems pėstiesiems, todėl KET numato pareigą transporto priemonių vairuotojams artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ne absoliučiai visais atvejais, o tuomet, kai reikia praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
3.3. Skunde nurodoma, jog vienas iš skundo argumentų į kurį teismas galimai neatsižvelgė ir dėl kurio nepasisakė nutartyje, yra kito eismo dalyvio (pėsčiojo), susijusio su apeliantui inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, elgesį reglamentuojančių taisyklių ir reikalavimų vertinimu. Pažymint, kad KET 42 punktas numato, jog „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis”, o KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, nes priešingas, staigus, neatsižvelgiant į kitus eismo dalyvius pėsčiojo įžengimas į važiuojamąją dalį sukeltų pavojų transporto priemones vairuojantiems eismo dalyviams. Tuo tarpu vertinant pėsčiosios veiksmus ir elgesį pagal byloje esančio vaizdo įrašo medžiagą aiškiai matosi, kad pėsčioji bando pereiti važiuojamąją kelio dalį vertindama galimybes tai padaryti saugiai, priėjusi perėją sustoja, palaukia daugiau nei sekundę ir į perėją žengia tik įvertinusi po V. Ž. važiuojančios transporto priemonės važiavimą. Tuo tarpu V. Ž. vairuojamas automobilis, kai pėsčioji sustoja prie važiuojamosios kelio dalies, jau yra pravažiavęs perėją, nekelia jokio pavojaus ir neįtakoja pėsčiosios elgesio. Tai dar kartą įrodo, kad, važiuodamas per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, apeliantas nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams.
3.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, vertinat vaizdo įrašą kaip vienintelį įrodymą, pagal kurį jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra būtina įvertinti ir nustatyti, ar policijos pareigūnų naudotos teisės pažeidimų fiksavimo sistemos ir (ar) priemonės yra sertifikuotos, ar jos turi būti tikrinamos, ar buvo tinkamai sumontuotos, ar užfiksuotas vaizdas yra realus, tikslus ir neiškreiptas, ar pagal jį galima tiksliai nustatyti atstumus. Apelianto įsitikinimu, įvykio fiksavimo metu buvo netinkamai parinktas filmavimo kampas, ko pasėkoje iš vaizdo įrašo negalima labai tiksliai įvertinti ir nustatyti, koks atstumas yra nuo važiuojamosios dalies krašto iki pėsčiojo. Pažymint, kad teisės praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Tuo tarpu dėl nevisapusiško ir neišsamaus įrodymų vertinimo teismas netinkamai konstatavo faktines bylos aplinkybes ir tai galimai lėmė netinkamą ANK 417 straipsnio 4 dalies taikymą ir turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teismas be pagrindo pripažino visų administracinio nusižengimo sudėties požymių egzistavimą ir sprendė, kad V. Ž. veiksmai pargrįstai ir teisėtai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą, teigdamas, jog apelianto skunde dėstomi argumentai, yra siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada dėl V. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantas ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų bei savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. ištyręs pateiktus vaizdo įrašus bei byloje esančias fotonuotraukas, konstatuoja, jog V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta, o Institucijos bei apylinkės teismo sprendimų priėmimą nulėmė neteisingas įrodymų vertinimas.
9. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, taip pat nesustojus prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. V. Ž. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas už tai, kad jis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų prieš pat eismo juostą (važiuojamos dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 30 punkto reikalavimus.
10. KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
11. Iš šio KET punkto turinio akivaizdu, kad vairuotojas turi praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek apylinkės teismas sprendė, kad V. Ž. automobiliui dar būnant prieš pėsčiųjų perėją pėsčioji stovėjo pėsčiųjų perėjos ribose, tai yra ant pažeminto šaligatvio, šalia kelio važiuojamosios dalies ir laukė galimybės pereiti gatvę, tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs byloje esančius duomenis pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tiek Institucijos pateiktose fotonuotraukose JMG-2731.JPG. - JMG-2738.JPG., tiek apelianto pateiktame sulėtintame vaizdo įraše (b. l. 53, vaizdo įrašo 0.07-0.18 sek.) aiškiai ir akivaizdžiai matosi, kad artėjant V. Ž. vairuojamam automobiliui prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji taip pat dar tik artėja prie jos, užbaigdama paskutiniuosius žingsnius ir sustoja tik tuomet, kai V. Ž. vairuojamas automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja per perėją arba jau yra ją pervažiavęs. Kadangi dėl vykdomų kelio darbų, nereguliuojama pėsčiųjų perėja nėra pažymėta atitinkamomis ženklinimo linijomis, todėl aukštesnysis teismas galimybės tiksliai pasakyti ar V. Ž. vairuojamas automobilis pėsčiajai jau sustojus važiuoja per pėsčiųjų perėją arba jau yra ją pervažiavęs neturi, tačiau apygardos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia, jog V. Ž. artėjant prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji dar nestovėjo ant pažeminto šaligatvio, šalia kelio važiuojamosios dalies ir nelaukė galimybės pereiti gatvę, kaip tai nustatė tiek Institucija, tiek apylinkės teismas savo sprendimuose.
12. Kaip teisingai pažymėjo V. Ž. savo apeliaciniame skunde KET 44 punktas numato, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, kad pėsčioji bandydama pereiti važiuojamąją kelio dalį būtent ir įvertino ar tai daryti saugu ir tik po V. Ž. vairuojamo automobilio, praleidusi dar vieną transporto priemonę žengė į pėsčiųjų perėją, todėl konstatuotina, kad V. Ž. vairuojamas automobilis, kai pėsčioji sustoja prie važiuojamosios kelio dalies, jau yra pravažiavęs pėsčiųjų perėją ir nekelia jokio pavojaus ir neįtakoja pėsčiosios elgesio, todėl daryti išvadą, kad V. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nėra jokio pagrindo.
13. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertinęs V. Ž. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo nutarime nurodyto pažeidimo pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, V. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 22 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.