- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-1250-516/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01710-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos ir palūkanų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo M. M. priteisti 15000 Lt skolos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2007-03-15 sudarė sutartį, kuria ieškovas iki 2007-04-23 įsipareigojo pagaminti 16 vienetų medinių langų, o atsakovas įsipareigojo už gaminius sumokėti 15000 Lt po gaminių pristatymo į objektą. Ieškovo teigimu, jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – pagamino sutartą kiekį medinių langų ir pristatė juos į nurodytą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas už gaminius iki šiol nesumokėjo. Ieškovas nurodė, kad pretenzijų dėl gaminių atsakovas ieškovui neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė ieškovo V. N., ieškinį atsakovui M. M..
Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 13,34 Lt pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-03-15 Sutarties sąlygas, jos esmę bei tikslą, ši Sutartis, nepaisant jos pavadinimo (Išperkamosios nuomos sutartis), laikytina rangos sutartimi. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamoje byloje Sutartimi ieškovas (rangovas) įsipareigojo iki 2007-04-23 pagaminti 16 vienetų langų pagal suderintus su atsakovu (užsakovu) projektus, šiuos langus savo transportu ir sąskaita pristatyti į objektą, o ieškovui (rangovui) kokybiškai atlikus darbus ir gaminius pristačius į objektą, atsakovas (užsakovas) įsipareigojo už šiuos gaminius ieškovui (rangovui) sumokėti 15000 Lt. CK 6.655 str. 1 d. įtvirtina, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje, tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad 16 vienetų langų perdavimo-priėmimo aktas tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašytas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas vienos iš sutarties šalių nepagrįstam praturtėjimui. Kasacinis teismas pasisakė, kad faktai, jog darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 str. 1 d. ir 6.662 str. nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ar gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys nors ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Vis tik ieškovas, pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal Sutartį nesumokėtą kainą, nepateikė įrodymų, kad jis sutartį įvykdė tinkamai - atliko visus sutartimi sulygtus darbus ir jų rezultatą perdavė užsakovui: liudytojas T. G. teisme patvirtino, kad su atsakovu buvo sudaręs langų gamybos ir montavimo sutartis, kad ieškovas jam atvežė jo užsakytus langus, šie langai buvo sumontuoti, pretenzijų dėl kokybės liudytojas neturėjo, tačiau teismo teigimu, šios liudytojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas V. N. atvežė liudytojui, o tuo pačiu ir perdavė atsakovui, būtent 2007-03-15 ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartimi numatytus langus. Sutartyje nėra nurodyti jokie duomenys apie objektą, kuriam langai yra gaminami, taip pat nenurodyta, jog būtent T. G. šie langai bus gaminami ir pristatomi, prie šios sutarties nėra pridėta priedo, kaip sudėtinės sutarties dalies, iš kurio galima būtų matyti, kad Sutartis buvo sudaryta būtent dėl liudytojo T. G. nurodytų ir jam pristatyti langų. Teismas taip pat pažymėjo, jog į bylą ieškovo pateikti langų brėžiniai, kurie, liudytojo T. G. teigimu, yra jo parašu patvirtinti jo užsakytų antro aukšto langų brėžiniai, negali būti laikomi 2007-03-15 Sutarties priedu ar sudėtine jos dalimi, nes Sutartyje nėra nurodyta, kad Sutarties šalys būtų sudariusios ir pasirašiusios šios Sutarties priedą, be to, šie brėžiniai nėra patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo parašais, juose taip pat nenurodyta, kad jie yra sudėtinė 2007-07-15 ieškovo ar atsakovo sudarytos Sutarties dalis ar jos priedas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pats ieškovas, jis su atsakovu bendradarbiavo 1,5 – 2 metus, neatmestina galimybė, kad liudytojo T. G. nurodytam objektui ieškovas gamino langus vykdydamas ne 2007-03-15 Sutartį, o kitas su atsakovu sudarytas sutartis, tačiau ieškovas į bylą nepateikė šią galimybę paneigiančių įrodymų.
Teismas konstatavo, jog pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal Sutartį nesumokėtą kainą už pagamintus langus, ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis sutartį įvykdė tinkamai - atliko visus sutartimi sulygtus darbus ir jų rezultatą perdavė užsakovui. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą su ieškovo reikalavimu, turėjo įrodyti darbų neatlikimo buvimą. Teismo teigimu, vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, ir priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Šiuo atveju ieškovas teismui nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tiesų įvykdė 2007-03-15 su atsakovu sudarytą Sutartį, pagamino ir perdavė būtent šioje Sutartyje numatytus langus atsakovui, todėl ieškinys dėl 15000 Lt skolos, 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
teismo išvados, kuriomis grindžiamas sprendimas neatitinka faktinėms aplinkybėms ir prieštarauja teismo metu nustatytiems įrodymams, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Teigia, kad remiantis ieškovo, liudytojo ir atsakovo parodymais, sutartinius įsipareigojimus ieškovas V. N. įvykdė, tačiau atsakovo teigimu, langai buvo pagaminti su defektais, kurių ieškovas nepaisė ir jam neperdavė, todėl neatsirado pareigos mokėti už juos. Taigi apelianto nuomone, taikant lygiateisiškumo principą, teismas privalėjo pareikalauti iš atsakovo dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių langų broką, kad langai, kuriuos atsakovas sumontavo T. G. namuose, pagaminti kitur. Teismas to nepadaręs, pažeidę lygiateisiškumo principą ir CPK 12 str. reikalavimus;šalys pripažino, kad ieškovas pagamino langus užsakovui T. G. priklausančiam namui. Šį faktą patvirtina T. G. langų brėžiniai pridėti prie sutarties ir jo paaiškinimai, kurias jis patvirtino, jog langus jam atvežė ieškovas, pretenzijų dėl kokybės jis neturėjo, atsakovas sumontavo ir T. G. su juo pilnai atsiskaitė. Tokiu būdu, teismo išvados, kad be langų priėmimo akto šalių sutartis negali būti pripažinta įvykdyta, prieštarauja bylos įrodymams. Apelianto nuomone, atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus, t.y. užsakovas už langus ir jų montavimą M. M. sumokėjo, tačiau su ieškovu už gaminius atsakovas atsiskaityti nenori.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ieškovas 16 vnt. medinių langų nustatytu laiku nepagamino ir jam neperdavė. Nurodo, jog rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas turi būti įforminti rašytiniu aktu. Be to, darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašomas abiejų šalių. Kadangi ieškovas neatliko ir neperdavė atsakovui 16 vnt. medinių langų pagal 2007-03-15 išperkamosios nuomos sutartį, todėl atsakovui nekilo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Vadinasi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinyje minimus darbus atliko ir juos perdavė atsakovui. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas ex oficcio patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 str.).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, byla nagrinėjama skundo ribose.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų pakankamumo, vertinant aplinkybę, ar ieškovas atliko darbus pagal šalių 2007 m. kovo 15 d. pasirašytą sutartį (b.l. 6).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisnių santykių pobūdžio nėra, t.y. šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nepriklausomai nuo to, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo įvardijama kaip išperkamosios nuomos sutartis, pagal šalių prisiimtų įsipareigojimų pobūdį tai yra rangos sutartis ir šalių teisnių santykių kvalifikavimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios rangos teisnius santykius.
Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, sprendime teisingai nurodė, jog esant rangos teisiniams santykiams darbų priėmimą- perdavimą patvirtinančiu įrodymu paprastai pripažįstamas darbų priėmimo- perdavimo aktas (Civilinio kodekso 6.662 str. 1 d.), tačiau ir tuo atveju, kai darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Tai suponuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant 2007 m. kovo 15 d. šalių pasirašytą rangos sutartį, darbų priėmimo- perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Taigi, iškilo ginčas ar apskritai darbai pagal šią sutartį buvo atlikti, ar užsakovui faktiškai buvo perduotas šių darbų rezultatas, ar šis rezultatas yra naudojamas pagal paskirtį. Nustačius, jog nurodytos aplinkybės egzistuoja, atsakovui kiltų pareiga apmokėti už atliktus rangios darbus, nors darbų rezultatas įstatymų nustatyta tvarka ir nebuvo perduotas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes jų įrodytumo prasme, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad darbai liudytoju apklausto T. G. objekte, buvo atlikti vykdant būtent ginčo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylos įrodymų vertinimu nesutinka.
Pažymėtina, jog procesas civilinėje byloje vyksta vadovaujantis rungimosi principu, t.y. kiekviena šalis turi įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (Civilinio proceso kodekso 12, 178 str.). Abi šalys nurodė, kad bendradarbiavo gana ilgą laiką- 1,5- 2 metus: atsakovas užsakydavo pagaminti langus, ieškovas juos pagamindavo ir sumontuodavo atsakovo nurodytame objekte. Ieškovas nurodė, kad šio bendradarbiavimo eigoje darbų priėmimo- perdavimo aktai, kaip ir šiuo atveju, nebūdavo pasirašomi; darbų rezultatas (pagaminti langai ar durys) būdavo pristatomi į atsakovo nurodomą vietą ir už juos būdavo atsiskaitoma. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat jo atstovas teismo posėdžiuose nurodė, kad darbų priėmimas- perdavimas būdavo įforminamas, pasirašant aktus. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę (kad šalims bendradarbiaujant, darbų priėmimas perdavimas būdavo įforminamas aktais), atsakovas nepateikė. Tuo tarpu esant situacijai, kai ieškovas nurodo, jog pagal ginčo sutartį langus pagamino būtent T. G., o šis asmuo apklaustas teisme liudytoju patvirtino, kad langus jam pagamino ir atvežė ieškovas, tačiau užsakymus langų gamybai priėmė, sutartį su juo sudarė atsakovas, pastarasis, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad langai pagal šią ginčo sutartį nebuvo pagaminti ir užsakovui nebuvo faktiškai perduoti, turėjo galimybę pateikti darbų, atliktų pagal T. G. užsakymą, priėmimo- perdavimo aktą ir taip paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes, jog būtent šiam asmeniu langai buvo pagaminti ginčo sutarties pagrindu. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą ir nurodydamas, kad darbų rezultatas buvo faktiškai perduotas, nurodė asmenį, kuriam langai buvo pagaminti, pateikė šio asmens užsakymu gamintų langų brėžinius, paprašė šį asmenį apklausti tesime liudytoju, t.y. jis vykdė įrodinėjimo pareigą faktinių bylos aplinkybių įrodinėjimo aspektu, tuo tarpu atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, iš esmės rėmėsi teisinio pobūdžio argumentais (t.y. darbų priėmimo- perdavimo akto nepasirašymu, darbų trūkumais ir pan.), tačiau dėl ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių apie objektą, kuriam buvo atliekamai darbai ginčo sutarties pagrindu, jokių argumentų nenurodė. Apeliacinės instancijos tesimas pastebi, jog atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, jog būtent T. G. buvo pagaminti langai pagal ginčo sutartį, nenurodė jokio kito asmens, kuriam ieškovas esą gamino langus šios sutarties pagrindu ir kurių kokybė esą neatitiko sutarties sąlygų, nepateikė įrodymų, kad T. G. pagaminti langai buvo perduoti, pasirašant darbų priėmimo- perdavimo aktus, nors tokių aktų apsirašymo aplinkybę nurodė būtent atsakovas. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagal jam prieinamus įrodymų šaltinius įrodė byloje reikšmingas aplinkybes, kad jis pagamino 16 vnt. langų pagal šalių sudarytą sutartį pagal suderintus su galutiniu užsakovu (T. G.) brėžinius, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti priešingai, t.y. kad ginčo šalių sutartis nėra susijusi su langų gamyba užsakovui T. G., kad pagal šią sutartį buvo gaminami langai kitam užsakovui, kad jie nebuvo pagaminti ir nebuvo perduoti naudotis (Civilinio proceso kodekso 178 str.), tačiau, minėta, kad atsakovas jokių faktinių aplinkybių byloje neįrodinėjo, taigi, nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įrodinėjimo pareigos apskritai nevykdė. Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.), skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.), priimant byloje naują sprendimą- ieškinį patenkinti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys tenkinamas, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.).
Taip pat, patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.)- žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą (po 450 Lt) ir atstovavimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 98 str.). Teismui yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas pagal kurį ieškovas advokatui yra sumokėjęs 5000 Lt sumą (b.l. 27). Dėl atstovavimo išlaidų dydžio pažymima, jog ši suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas sumas: atstovavimo sutartimi buvo susitarta atstovauti ieškovą dėl skolos išieškojimo Lietuvos Respublikos teismuose, t.y. atstovavimas, už kurį sumokėta nurodyta suma, apima ne tik atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje (nagrinėjamu atveju- surašant apeliacinį skundą). Taigi, maksimalus priteistinas dydis būtų 4240 Lt (už ieškinio parengimą būtų 2400 Lt (3MMA), už apeliacinio skundo surašymą kai advokatas atstovavo apeliacinės instancijos teisme- 1600 Lt (2MMA) ir 240 Lt už 2 dalyvavimo pirmosios instancijos teisme valandas (po 0,15 MMA už kiekvieną atstovavimo teisme valandą)). Tačiau, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatytus kriterijus (į tai, kad nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga teisės normų taikymo prasme, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio byloje nereikalauja maksimalių darbo laiko sąnaudų), maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma mažinama 50 procentų ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 2120 Lt atstovavimo išlaidų.
Taip pat, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidos, kurių bendra suma yra 17,69 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 2120 Lt (du tūkstančius šimtą dvidešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,69 Lt (septyniolika litų 69 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.