Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Kol pareiškėjas buvo laikomas 12 kameroje, nebuvo pasiūlyta išvis jokios prasmingos veiklos, nebuvo jokio užimtumo. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tik 9-10 kv. m dydžio, juose nebuvo suoliukų atsisėsti, nebuvo vietos pasimankštinti, nebuvo jokio sportinio inventoriaus.

Duše nebuvo kilimėlių, dozatorių su šampūnu kūnui ir plaukams.

Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė daug nemalonių ir neigiamų išgyvenimų, streso, diskomforto, psichologinių kančių ir dvasinės skriaudos, tai pasireiškė padidintu jautrumu, slogia nuotaika, sumenkusiu pasitikėjimu savimi ir kitais žmonėmis, miego sutrikimu, bloga savijauta, taip pat rūpesčius ir stresą patyrė gindamas savo pažeistas teises.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Taip pat nesikreipė į medikus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Marijampolės PN tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjas susižalojo dėl neatsargumo.

Pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. atliko bausmę kalėjimo rėžime, 12 kameroje, kurios plotas 20,16 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto.

Teigė, jog kamerų tipo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenustato privalomo kiemelių ploto, nenustato vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto kiemeliuose, taip pat nenustato privalomo suolų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Nurodė, kada pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus buvo ir yra vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. Pabrėžė, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, knygas į kameras atnešdavo kiekvieną šeštadienį. Pareiškėjas lankė programos „Mandalų terapija“ užsiėmimus, taip pat lankė užsiėmimus su krikščioniškosios „Misijos Aušra“ atstovais.

Pabrėžę, kad Marijampolės PN tinkamai laikosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto, kuriame numatyta, kas turi būti įrengta dušo patalpose, reikalavimų.

Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo 12 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 14 d.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 54, 79), kad 12 kamera yra 20,16 kv. m ploto, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,03 kv. m.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog 12 kamera buvo apie 20 kv. m ploto ir joje gyveno 5 asmenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui 12 kameroje buvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas, juose nebuvo įrengta suoliukų ir sportinio inventoriaus.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 19 punktą pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog dušo patalpoje nebuvo kilimėlių prie kiekvieno čiaupo ir dozatorių su kūno ir plaukų prausikliu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas nustato, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis – 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kilimėlių duše. Pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2019 m. balandžio 19d. raštu Nr. 20/07-519 (b. l. 14), kuriame nurodyta, jog guminių kilimėlių dušuose, prie suoliukų šiuo metu nupirkti nėra finansinių galimybių, todėl galima naudotis medinėmis grotelėmis. Iš atsakovės atstovo pateiktų dušo patalpų nuotraukų (b. l. 80–84) matyti, jog dušo patalpose yra įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, taip pat yra medinės grotelės. Kadangi Aprūpinimo normos numato alternatyvą įrengti duše arba kilimėlius, arba groteles, dušo patalpoje buvo įrengtos grotelės, taip pat įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, darytina išvada, kad dušo patalpų įrengimas atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus, todėl Marijampolės PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kol buvo laikomas 12 kameroje, jam nebuvo pasiūlyta išvis jokios prasmingos veiklos, nebuvo jokio užimtumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnyje (ginčo metu galiojusi akto redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Iš byloje esančio Marijampolės PN Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimų rėžime vykdymo grafikų matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su katalikų vienuole, katalikų kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti psichoedukacinius užsiėmimus, dvasinio ugdymo programą, užsiėmimus, programas „Relaksacija“, „Mandalų terapija“ bei VšĮ „Aplankyk kalinį“, Programa „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b. l. 75, 76). Iš Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko matyti, kad kamerų tipo patalpose atliekantys bausmę nuteistieji bibliotekoje gali lankytis šeštadieniais nuo 9.15 iki 11.30 val. bei nuo 14.00 iki 17.00 val. Taip pat grafike pažymėta, jog nuteistieji, laikomi kamerų tipo patalpose, į biblioteką nevedami, o grafike numatytu metu bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas (b. l. 77–78). Iš Marijampolės PN 2019 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 20/07-519, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus, turinio matyti, jog pareiškėjas lankė užsiėmimus su krikščioniškosios „Misijos Aušra“ atstovais, psichologų vykdomos „Mandalų terapijos“ programos užsiėmimus (b. l. 14). Šias aplinkybes patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad 2019 m. kovo 14 d. 12 kameroje užlipo ant grindyse 1,5 – 2 cm išsikišusio aštraus medvaržčio ir susižalojo dešinės pėdos kulną.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pripažįsta, kad 12 kameroje buvo perstatyti baldai ir dėl to grindyse buvo metalinė nuolauža, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė susižalojimą (b. l. 54). Pažymėtina, jog pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundu atsakovės atstovas buvo informuotas apie 12 kameros grindyse kyšančius medvaržčius (b. l. 73–74), tačiau duomenų, jog iki pareiškėjo susižalojimo 2019 m. kovo 14 d. buvo imtasi kokių nors priemonių jiems pašalinti, byloje nėra. Atsižvelgus į tai konstatuotini Marijampolės PN neteisėti veiksmai – Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, todėl yra pagrindas spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.