Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-20 · Administracinė byla Nr. I1-5255-414/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
I1-5255-414/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00864-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5255-414/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00864-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–11) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) atliekant bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis 2019 m. kovo 14 d. 12 kameroje apie 14 val. 20 min. užlipo ant grindyse 1,5 – 2 cm išsikišusio aštraus medvaržčio ir susižalojo dešinės pėdos kulną. Šio įvykio galėjo ir nebūti, jei Marijampolės PN atsakingi pareigūnai būtų sureagavę į pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. prašymą ir 2019 m. kovo 12 d. pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad po remonto 12 kameros grindyse yra palikti išsikišę aštrūs medvaržčiai, prašė duoti įrankius juos pašalinti arba iškviesti darbininkus, kurie atliktų šį darbą. Tik po to, kai pareiškėjas susižalojo, davė plaktuką medvaržčiams pašalinti.

Teigė, jog nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. buvo laikomas 12 kameroje, kurios plotas apytiksliai 20 kv. m Visą laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas su dar keturiais asmenimis. Gyvenamąjį plotą mažino baldai, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, nuteistųjų asmeniniai daiktai. Todėl pareiškėjas buvo priverstas didžiąją laiko dalį gulėti, dėl tokios situacijos sutriko miegas ir apetitas, kamavo itin slogi, prislėgta būsena, pareiškėjas tapo irzlus, nervingas ir užsidaręs. Tarp kameroje laikomų asmenų kildavo konfliktai.

Kol pareiškėjas buvo laikomas 12 kameroje, nebuvo pasiūlyta išvis jokios prasmingos veiklos, nebuvo jokio užimtumo. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tik 9-10 kv. m dydžio, juose nebuvo suoliukų atsisėsti, nebuvo vietos pasimankštinti, nebuvo jokio sportinio inventoriaus.

Duše nebuvo kilimėlių, dozatorių su šampūnu kūnui ir plaukams.

Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė daug nemalonių ir neigiamų išgyvenimų, streso, diskomforto, psichologinių kančių ir dvasinės skriaudos, tai pasireiškė padidintu jautrumu, slogia nuotaika, sumenkusiu pasitikėjimu savimi ir kitais žmonėmis, miego sutrikimu, bloga savijauta, taip pat rūpesčius ir stresą patyrė gindamas savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 53–58) nurodė, kad 12 kameros remontas buvo atliktas 2019 m. kovo 5 d. 2019 m. kovo 28 d. nutarimu buvo atsiakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjas 12 kameroje užlipo ant grindyse buvusios metalinės nuolaužos ir įsidūrė į dešinės pėdos kulną. Paaiškinime ir apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad per neatsargumą užlipo ant metalinės nuolaužos, buvusios grindyse. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apžiūrėjęs įvykio vietą, nustatė, kad 12 kameroje buvo pakeistos spintelių, suolų ir stalo stovėjimo vietos – tvirtinimai prie grindų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas susižalojo dėl neatsargumo, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Taip pat nesikreipė į medikus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Marijampolės PN tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjas susižalojo dėl neatsargumo.

Pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. atliko bausmę kalėjimo rėžime, 12 kameroje, kurios plotas 20,16 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto.

Teigė, jog kamerų tipo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenustato privalomo kiemelių ploto, nenustato vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto kiemeliuose, taip pat nenustato privalomo suolų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Nurodė, kada pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus buvo ir yra vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. Pabrėžė, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, knygas į kameras atnešdavo kiekvieną šeštadienį. Pareiškėjas lankė programos „Mandalų terapija“ užsiėmimus, taip pat lankė užsiėmimus su krikščioniškosios „Misijos Aušra“ atstovais.

Pabrėžę, kad Marijampolės PN tinkamai laikosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto, kuriame numatyta, kas turi būti įrengta dušo patalpose, reikalavimų.

Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo 12 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 14 d.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 54, 79), kad 12 kamera yra 20,16 kv. m ploto, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,03 kv. m.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog 12 kamera buvo apie 20 kv. m ploto ir joje gyveno 5 asmenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui 12 kameroje buvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų, sanitarinių mazgų ir nuteistųjų daiktų užimamo ploto kameroje.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas, juose nebuvo įrengta suoliukų ir sportinio inventoriaus.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 19 punktą pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, o Eksploatavimo taisyklių 20 punktas imperatyviai nenumato, kad kiemeliuose turi būti sumontuota sporto įranga ir suoliukai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir netinkamo jų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog dušo patalpoje nebuvo kilimėlių prie kiekvieno čiaupo ir dozatorių su kūno ir plaukų prausikliu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas nustato, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis – 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kilimėlių duše. Pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2019 m. balandžio 19d. raštu Nr. 20/07-519 (b. l. 14), kuriame nurodyta, jog guminių kilimėlių dušuose, prie suoliukų šiuo metu nupirkti nėra finansinių galimybių, todėl galima naudotis medinėmis grotelėmis. Iš atsakovės atstovo pateiktų dušo patalpų nuotraukų (b. l. 80–84) matyti, jog dušo patalpose yra įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, taip pat yra medinės grotelės. Kadangi Aprūpinimo normos numato alternatyvą įrengti duše arba kilimėlius, arba groteles, dušo patalpoje buvo įrengtos grotelės, taip pat įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, darytina išvada, kad dušo patalpų įrengimas atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus, todėl Marijampolės PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kol buvo laikomas 12 kameroje, jam nebuvo pasiūlyta išvis jokios prasmingos veiklos, nebuvo jokio užimtumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnyje (ginčo metu galiojusi akto redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Iš byloje esančio Marijampolės PN Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimų rėžime vykdymo grafikų matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su katalikų vienuole, katalikų kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti psichoedukacinius užsiėmimus, dvasinio ugdymo programą, užsiėmimus, programas „Relaksacija“, „Mandalų terapija“ bei VšĮ „Aplankyk kalinį“, Programa „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b. l. 75, 76). Iš Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko matyti, kad kamerų tipo patalpose atliekantys bausmę nuteistieji bibliotekoje gali lankytis šeštadieniais nuo 9.15 iki 11.30 val. bei nuo 14.00 iki 17.00 val. Taip pat grafike pažymėta, jog nuteistieji, laikomi kamerų tipo patalpose, į biblioteką nevedami, o grafike numatytu metu bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas (b. l. 77–78). Iš Marijampolės PN 2019 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 20/07-519, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus, turinio matyti, jog pareiškėjas lankė užsiėmimus su krikščioniškosios „Misijos Aušra“ atstovais, psichologų vykdomos „Mandalų terapijos“ programos užsiėmimus (b. l. 14). Šias aplinkybes patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde.

Teismo vertinimu, toks užimtumo programų skaičius buvo pakankamas, pareiškėjas dalyvavo dvejose programose, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad 2019 m. kovo 14 d. 12 kameroje užlipo ant grindyse 1,5 – 2 cm išsikišusio aštraus medvaržčio ir susižalojo dešinės pėdos kulną.

Į bylą pateikti duomenys (2019 m. kovo 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo asmens sveikatos duomenys, Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2019 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 14 val. 20 min. Marijampolės PN kalėjimo rėžimo 12 kameroje pareiškėjas užlipo ant grindyse buvusios metalinės nuolaužos ir įsidūrė į dešinės pėdos kulną (b. l. 17–21, 63–64, 67).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pripažįsta, kad 12 kameroje buvo perstatyti baldai ir dėl to grindyse buvo metalinė nuolauža, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė susižalojimą (b. l. 54). Pažymėtina, jog pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundu atsakovės atstovas buvo informuotas apie 12 kameros grindyse kyšančius medvaržčius (b. l. 73–74), tačiau duomenų, jog iki pareiškėjo susižalojimo 2019 m. kovo 14 d. buvo imtasi kokių nors priemonių jiems pašalinti, byloje nėra. Atsižvelgus į tai konstatuotini Marijampolės PN neteisėti veiksmai – Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, todėl yra pagrindas spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 28 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 17–21) užfiksuotas pareiškėjo paaiškinimas, kad per neatsargumą užlipo ant metalinės nuolaužos, buvusios grindyse. Be to, pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. skundas (b. l. 73–74) patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie kameros grindyse esančias metalines nuolaužas, suvokė, jog gali į jas susižaloti, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo kameroje elgtis atsargiai ir atsakingai. Todėl spręstina, jog pareiškėjo susižalojimą iš dalies lėmė ir jo paties neatsargus elgesys.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas užlipęs ant kameros grindyse esančios metalinės nuolaužos susižalojo dešinės pėdos kulną, taigi patyrė neigiamas pasekmes – neturtinę žalą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuota dešinės pėdos kulno srities durtinė 0,3 x 0,3 cm kraujuojanti žaizda (b. l. 63). 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas taip pat kreipėsi į gydytojus skųsdamasis, jog žaizda supūliavo (b. l. 64). Įrodymų, jog pareiškėjas dėl patirto sužalojimo būtų patyręs papildomus dvasinius, emocinius išgyvenimus, byloje nėra. Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 55/04-279 patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. į psichologus kreipęsis nebuvo.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Įvertinęs pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių intensyvumą (pareiškėjo susižalojimas buvo nežymus, nesukėlęs ilgalaikių ar nepataisomų padarinių pareiškėjo sveikatai), į tai, kad pareiškėjo susižalojimas iš dalies buvo lemtas jo paties neatsargumo, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis