Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-581-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
1S-581-491/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
1 S – 581 – 491 / 2012

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant :

prokurorui Ramūnui Pačebutui,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, (duomenys neskelbtini) moksleivio, nevedusio, neteisto,

gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria A. M. 1 mėnesiui buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi A. M. buvo pratęstas suėmimas 1 mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir A. M. iš suėmimo paleisti, nes ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Gynėjas cituoja skundžiamą nutartį, dėsto suėmimo taikymo pagrindus ir teigia, kad apylinkės teismo teisėjas nepatikrino prokuroro pateiktų duomenų apie A. M. dalyvavimą jam inkriminuojamoje veikoje pakankamumo, šių duomenų nevertino ir skundžiamoje nutartyje nenurodė duomenų, kurie leistų įtarti jo ginamąjį padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įtariamasis gali trukdyti procesui – šis suėmimo skyrimo pagrindas skundžiamoje nutartyje tik preziumuojamas. A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, mokosi, todėl jo laikymas suėmime daro žalą įtariamojo socialiniams ryšiams. Atsižvelgęs į tai gynėjas mano, kad kardomųjų priemonių tikslus pasiekti galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 121 str. 2 d. leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti taikomas suėmimas, jeigu manoma, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Biržų rajone esančiame girios masyve, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. K., L. N., A. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai prisijungė prie naftos produktų transportavimo vamzdyno „Ventspilis – Polockas“, iš kur laikotarpiu nuo 2011 m., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2012 m. gegužės 14 d. pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį dyzelinio kuro.

Skunde gynėjas visiškai teisingai teigia, kad sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o nustatęs juos įvardyti savo nutartyje. Nuostata dėl duomenų pakankamumo iš esmės reiškia, kad byloje turi būti pakankamai duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nors įtariamasis ir neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai – tai kitų įtariamųjų parodymai, tarnybiniai pranešimai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, įvykio vietos apžiūros, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, pokalbių suvestinės ir kiti byloje esantys duomenys. Vykdydamas BPK 121 str. 2 d., 125 str. 2 d. 3 p. ir kitų teisės normų reikalavimus apylinkės teismas konstatavo minėtų duomenų buvimą ir, priešingai, nei teigiama skunde, nutartyje, nors ir ne visus, bet juos įvardijo. Taigi, apylinkės teismas iš esmės teisingai nutartyje nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl gynėjo skundo argumentai dalyje dėl duomenų, patvirtinančių jo ginamojo dalyvavimą padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, nepakankamumo atmetami kaip nepagrįsti.

Tačiau negalima sutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis A. M. gali trukdyti procesui ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti kardomųjų priemonių tikslų. Manymą, jog įtariamasis trukdys procesui, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindė tik tuo, kad nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nors pirmos instancijos teismas nutartyje jų smulkiau nedetalizavo, tačiau prokuroro prašyme nurodyta, jog suėmimą prašomą skirti, nes būtina apklausti visus numatytus proceso dalyvius. Kiek tokių asmenų yra ir kiek tokių asmenų dar bus ateityje, nėra tiksliai aišku. Todėl sieti įtariamajam taikomą suėmimą su visiškai neaiškia perspektyva nustatyti ir apklausti galimai visus šiame nusikaltime dalyvavusius ar apie jį žinančius asmenis tikrai negalima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje kol kas nėra net preliminariai nustatyti nei galimai pagrobto turto kiekis, nei jo vertė, kas neabejotinai yra svarbu vertinant veikos pavojingumą ir teisingai kvalifikuojant pačią veiką.

Kita vertus, vertinant, ar įtariamajam buvo būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, svarbi yra visų tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek įtariamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. M. yra neteistas, įtariamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas be laisvės atėmimo bausmės, kurios, net ir įrodžius įtariamojo kaltę, pagal BK 55 str. reikalavimus ir susiformavusią praktiką, teismas pirmąkart teisiamam asmeniui paprastai netaiko, numato ir kitas alternatyvias švelnesnes bausmes, nesusijusias su ilgalaikiu terminuotu laisvės atėmimu.

Be to, byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie tai, kad įtariamasis ruošiasi pats ar per kitus asmenis daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ar sunaikinti, paslėpti, klastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme. Teismo nustatytą suėmimo pagrindą (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) grįsti vien būtinumu atlikti būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, t.y. iš esmės ikiteisminio tyrimo pradžią prilyginti manymui, jog įtariamasis ar įtariamieji gali neteisėtai veikti kitus bendrininkus ar kitus proceso dalyvius, nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad suėmimas įtariamajam jau taikomas beveik mėnesį laiko – o tai yra tikrai nemažas laiko tarpas atlikti būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Jau minėta, kad būtina įvertinti ne tik veikos pavojingumą, tyrimo sudėtingumą, bendrininkų kiekį, ir pan., bet ir atsižvelgti bei įvertinti ir į paties įtariamojo, kuriam prašoma skirti suėmimą, asmenybę. O ji šiuo atveju yra pakankamai teigiama – įtariamasis neteistas, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur jo elgesys, paskyrus jam ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti pakankamai efektyviai kontroliuojamas ir stebimas. Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės nesuteikė pakankamo pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis tikrai trukdys procesui. Todėl skundžiama nutartis dėl būtinumo įtariamajam toliau taikyti suėmimą ir jos išvada, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų negalima pasiekti paskyrus įtariamajam kitas švelnesnes kardomąsias priemones, iš esmės neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, ji negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama ir įtariamasis iš suėmimo paleidžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį, kuria A. M. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 1 mėnesiui, panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus