Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas V. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. S. įmonės ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo prašymu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną nepateikė atsiliepi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė A. S. įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Marių Kesminą. 2019 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai A. S. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas ir bankroto procedūra – likvidavimas. Nutartimi taip pat patvirtinta bankrutuojančios A. S. įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 3 739,26 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas nuo 1995 m. spalio 3 d. yra A. S. įmonės savininkas.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2017). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis CK 2.87 straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, t. y. neginčijo savo atsakomybės dėl laiku nesikreipimo iškelti bankroto bylą. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas A. S. įmonės savininku, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui neperdavė ieškovės apskaitos dokumentų. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys atsakovo pareigas veikti tinkamai įmonės (ieškovės) atžvilgiu, neatitinkantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų bei imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pripažintini neteisėtais (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai) bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Kadangi minėtais atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, todėl iš atsakovo priteistina 3 739,26 Eur dydžio žala, lygi ieškovės bankroto byloje patvirtintų jos kreditorinių finansinių reikalavimų sumai.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 3 739,26 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kuris sudaro 84,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 739,26 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 26 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3 739,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios A. S. įmonės, juridinio asmens kodas 148013581, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.