Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-19 · Administracinė byla Nr. I-6231-596/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
I-6231-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00862-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6231-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00862-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Nurodo, kad nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ir su kitais teisės aktais, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, todėl buvo pažeista jo teisė žinoti apie savo teises ir pareigas. Pažymėjo, kad buvo kalinamas įvairiose kamerose žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerų plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto, t. y. keturvietės kameros buvo nuo 7,28 m² iki 8,09 m² ploto, kamerose kalėjo 3–4 asmenys, o kameroje Nr. 256, kurios plotas 32,32 m², kalėjo 12 suimtųjų. Nurodo, kad keturvietėse kamerose jam teko nuo 1,82 m² iki 2,69 m² gyvenamojo ploto, o atskaičiavus visus baldus (įrangą) – nuo 0,19 m² iki 0,53 m². Dvylikavietėje kameroje jam teko nuo 1,94 m² gyvenamojo ploto, o atskaičiavus visus baldus (įrangą) – nuo 0,69 m². Atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K eksploatuoja gyvenamąjį pastatą neturėdamas pastato techninio ir energetinio paso. Nurodo, kad atsakydama į pareiškėjo 2015-11-16 prašymą Lukiškių TI-K pateikė melagingą, deklaratyvią ir abstrakčią informaciją. Būnant 23 val. per parą tokiomis nežmoniškomis sąlygomis yra ne tik sunku judėti, bet ir kvėpuoti, trūko oro, privatumo. Žiemą kamerose – tualetuose būdavo šalta, drėgna, tvyrojo dvokas, smarvė. Vasarą buvo karšta, tvanku, drėgna, trūkdavo oro. Kamerose buvo prastas apšvietimas. Nuo drėgmės kamerose buvo pelėsis ir grybelis, buvo daug parazitų. Kamerose nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai. Pareiškėjui buvo išduoti nuvalkioti, susidėvėję, skylėti (suplyšę), drėgni, pelėsiu smirdantys čiužiniai, antklodės, pagalvės. Sanitarinio mazgo patalpose (kabinose) buvo įrengti tik unitazai. Metaliniai praustuvai buvo įrengti gyvenamosiose-miegamosiose patalpose. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose nebuvo įrengti nei sanitariniai mazgai, nei ventiliacija, nei tinkamoje vietoje įrengti langai. Nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą, kadangi pareigūnai galėjo jį stebėti pro stebėjimo langelį. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus 8 m² kameros ploto, t. y. pasivaikščiojimų kiemelių plotas buvo nuo 17,34 m² iki 23,14 m² ploto, todėl jam teko 4,33 m² iki 5,78 m² pasivaikščiojimo ploto. Pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo tvarkomi, stogeliai nuo kritulių buvo suskilę ir per siauri. Nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti gryname ore, kadangi pasivaikščiojimo trukmė truko nuo 40 iki 50 minučių, nors turėjo būti leidžiama pasivaikščioti 90 min. Lukiškių TI-K kamerose nėra iškabinta jokia informacija, ji yra slepiama ir neteikiama. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kančiomis, didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, galvos skausmais, neigiamais išgyvenimais, jis tapo irzlus, nervingus, kankino nemiga, patyrė fizinius nepatogumus ir diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistas jo orumas, pablogėjo jo sveikata ir savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, pradėjo jausti baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–10).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016-02-29, todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20 buvo kalinamas Lukiškių TI-K.

Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Patalynės komplektas bei indai išduodami ir keičiami vadovaujantis normomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Už gautą patalynės komplektą bei indus suimtasis (nuteistasis) pasirašo kameros armatūrinėje kortelėje. Suimtųjų (nuteistųjų), išvykusių iš Lukiškių TI-K armatūrinės kortelės yra saugomos vienerius metus, po to sunaikinamos, todėl neturi galimybės pateikti pareiškėjo armatūrinės kortelės ginčui aktualiu laikotarpiu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 30–38).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2010-09-23 atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas: 2010-09-23 kameroje Nr. 116, nuo 2010-09-24 iki 2010-09-29 kameroje Nr. 161, nuo 2010-09-30 iki 2010-12-02 kameroje Nr. 328, nuo 2010-12-03 iki 2010-12-21 kameroje Nr. 306, 2010-12-28 kameroje Nr. 104, nuo 2010-12-29 iki 2011-02-16 kameroje Nr. 344, 2011-02-22 kameroje Nr. 109, nuo 2011-02-23 iki 2011-03-16 kameroje Nr. 194, 2011-03-23 kameroje Nr. 114, nuo 2011-03-24 iki 2011-04-20 kameroje Nr. 327, 2011-04-27 kameroje Nr. 104, nuo 2011-04-28 iki 2011-05-15 kameroje Nr. 377, 2011-05-16 kameroje Nr. 367, nuo 2011-05-17 iki 2011-05-19 kameroje Nr. 280, nuo 2011-05-20 iki 2011-05-25 kameroje Nr. 256, 2011-05-31 kameroje Nr. 115, nuo 2011-06-01 iki 2011-06-28 kameroje Nr. 267, 2011-07-01 kameroje Nr. 119, nuo 2011-07-02 iki 2011-07-12 kameroje Nr. 381, nuo 2012-01-13 iki 2012-01-15 kameroje Nr. 106, nuo 2012-01-16 iki 2012-01-19 kameroje Nr. 265. 2012-01-20 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2-ąjį sektorių. Laikotarpiu nuo 2010-12-22 iki 2010-12-27, nuo 2011-02-17 iki 2011-02-21, nuo 2011-03-17 iki 2011-03-22, nuo 2011-04-21 iki 2011-04-26, nuo 2011-05-26 iki 2011-05-30, nuo 2011-06-29 iki 2011-06-30, nuo 2011-07-13 iki 2012-01-12 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 30–38, 67, 69).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-01-20 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-139-8 nurodyta, kad kameros Nr. 148 lubos pažeistos pelėsio (b. l. 56–57).

Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas 2016-01-27 pažyma Nr. 24-792 „Dėl E. V. prašymo“ informavo Lukiškių TI-K, kad nuo 2010-09-30 pareiškėjas nebuvo laikomas jam priskirtose kuruoti gyvenamosiose kamerose (b. l. 64). Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba 2016-01-29 pažyma Nr. 24-855 „Dėl E. V. prašymo“ informavo Lukiškių TI-K, kad Sveikatos priežiūros tarnyba, vadovaudamasi konfidencialumo principu, negali teikti privačiam asmeniui Lukiškių TI-K prašomos suteikti informacijos (b. l. 65). Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė 2016-02-02 pažyma Nr. 24-1050 „Dėl E. V. prašymo“ informavo Lukiškių TI-K, kad nuo 2010-09-30 pareiškėjas nebuvo laikomas jai priskirtose kuruoti gyvenamosiose kamerose (b. l. 66). Lukiškių TI-K 2016 m. vasario mėn. pažyma „Dėl E. V. prašymo“ pateikė Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriui atsakymus į dalį pareiškėjo prašyme minimų klausimų (b. l. 68).

Pareiškėjas 2015-11-16 kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu (Lukiškių TI-K gautas 2016-01-20, registracijos Nr. 29-2150), prašydamas jam suteikti atitinkamą informaciją (b. l. 74–75). Lukiškių TI-K 2015-12-18 rašte Nr. 96-3511 „Dėl kalinimo sąlygų“ atsakė į pareiškėjo 2015-11-16 prašymą ir nurodė, kad asmenys, pirmą kartą atvykę į Lukiškių TI-K, yra pasirašytinai supažindinami su direktoriaus patvirtinta dienotvarke bei vidaus tvarkos taisyklėmis. Taip pat pateikė informaciją apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20, jų įrengimą, informaciją apie pasivaikščiojimo kiemelių plotą ir teisės į pasivaikščiojimą gryname ore įgyvendinimo tvarką, taip pat tai, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas, Lukiškių TI-K yra kultūros paveldas ir jam nėra privaloma turėti techninio ar energetinio paso, tualetas atskiros ventiliacijos neturi, minkštasis inventorius, patalynė, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs, nesuplyšę, kad Lukiškių TI-K reguliariai aprūpinamas nauju minkštuoju inventoriumi, bei kitą informaciją (b. l. 12–15).

Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu (Lukiškių TI-K gautas 2016-01-18, registruotas Nr. 29-133), prašydamas jam suteikti atitinkamą informaciją, pateikti dokumentų kopijas su pareiškėjo parašais, patvirtinančias, kad buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais (b. l. 62–63).

Lukiškių TI-K 2016-02-05 rašte Nr. 96-464 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ atsakė į pareiškėjo 2016-01-18 prašymą ir, vadovaudamasis BVK 11 str. 1 d. 1 p. bei tuo, kad pareiškėjo prašoma informacija yra susijusi su kitų asmenų privačiais duomenimis, atsisakė tenkinti jo prašymą pateikti informaciją, susijusią su kitais asmenimis. Paaiškino, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sanitarinis mazgas yra įskaičiuojamas į bendrą gyvenamosios kameros plotą. Taip pat nurodė, kad negali pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų kopijų, patvirtinančių, kad jis yra susipažinęs su atitinkamomis taisyklėmis, kadangi jo asmens byla 2012-01-20 kartu su pareiškėju išsiųsta į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus (b. l. 11).

Lukiškių TI-K remonto darbų, atliktų Lukiškių TI-K 2005–2014 m., grafike (lentelėje) nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo remontuojamos kameros Nr. 105, 111–112, 126–148, 150, 158, 164, 172, 198, 200, 202, 208, 210, 212, 217–219, 222, 224, 253–258, 320, 389, 396, 404, 422, 425 (b. l. 39–49).

Lukiškių TI-K 2016-03-15 pažymoje Nr. 24-2758 „Apie E. V. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ nurodyta, kad E. V. kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20 į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė (b. l. 50). Lukiškių TI-K 2016-03-18 pateikė raštą Nr. 9-4273 „Dėl klaidos ištaisymo“, nurodydamas, kad dėl techninės klaidos teismui klaidingai nurodė, jog Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl laikymo sąlygų, bei pateikė papildomą 2016-03-17 pažymą Nr. 24-2938 „Apie E. V. skundus (prašymus) dėl laikymo sąlygų“, kurioje nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K dėl laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje kreipėsi du kartus (b. l. 59, 60).

Pareiškėjo sveikatos istorijos kopijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, irzlumo, nervingumo, nemigos ar kitų sutrikimų, reikšmingų nagrinėjamos bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2011-03-17, 2011-03-18 ir 2011-03-31 į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl galvos skausmų (b. l. 23–29).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-09-23 ir buvo laikomas iki 2012-01-20. Laikotarpiu nuo 2010-12-22 iki 2010-12-27, nuo 2011-02-17 iki 2011-02-21, nuo 2011-03-17 iki 2011-03-22, nuo 2011-04-21 iki 2011-04-26, nuo 2011-05-26 iki 2011-05-30, nuo 2011-06-29 iki 2011-06-30, nuo 2011-07-13 iki 2012-01-12 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 30–38). Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2016-02-25 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-09-23 iki 2012-01-20 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1,2 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). LVAT yra pažymėjęs, kad priteistinos būtinos, pagrįstos, su procesu susijusios išlaidos, kurios turi akivaizdžią materialinę piniginę išraišką (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; LVAT 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-233/2009, LVAT 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009).

Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovo atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 1,2 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 20 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 20 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 1,2 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 1,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Priteisti iš E. V. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui 1,2 Eur (vieną eurą ir 20 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė