Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl 2018-02-19 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-03-12 Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. G. skundas dėl 2018-02-19 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimo Nr. 61-ANR_N-388-2018, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

A. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2017-11-28 Jonavos m. Plento g., ties pastatu Nr. 13, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kelio atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija bei kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, lenkė transporto priemonę išvažiuodamas į priešingo eismo juostą, vengė susidūrimo su iš kelio išvažiuojančiu į kairę sukančiu automobiliu Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kliudė jį, tuo sukeldamas apgadinimus.

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiuodamas Kauno kryptimi, norėjo sukti į kavinės stovėjimo aikštelę, esančią kairėje. Priešpriešine juosta važiuojantis automobilis jį praleido, todėl jis, pažiūrėjęs pro veidrodėlį atgal ir įsitikinęs, kad kliūčių kirsti priešpriešinio eismo juostą nėra, suko į kairę. Įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę jį kliudė kitas automobilis. Iš kur jis atvažiavo ir kokį manevrą atlikinėjo, nurodyt negali. Žiūrėdamas pro galinio vaizdo veidrodėlį, kad kažkas bandytų iš kairės lenkti jo automobilį, nematė.

Liudytojas R. M., pareigūnas surašęs protokolą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, ir šį eismo įvykį tyrė. Kelio, iš kurios išsuko eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, atkarpoje lenkti draudžiama, leidžiama tik sukti į kairę, kur yra kavinės automobilių stovėjimo aikštelė. A. G. vairuojamo automobilio greitis susidūrimo metu bei važiavimo trajektorija parodo, kad jis važiavo ne parkuotis. Tad susipažinęs su surinktais įrodymais, jis padarė išvadą, kad apeliantas lenkė transporto priemones važiuojamojoje dalyje ir siekdamas išvengti susidūrimo su iš kelio išvažiuojančiu ir į kairę sukančiu automobiliu, jį kliudė. Toks vairavimas aikštelėje mažiausiai yra chuliganiškas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinė byla gražintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Skundžiamu nutarimu A. G. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis važiuodamas kelio atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija bei kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, lenkė transporto priemonę išvažiuodamas į priešingo eismo juostą, vengė susidūrimo su iš kelio išvažiuojančiu į kairę sukančiu automobiliu, tuo sukeldamas apgadinimus. Pagrindas veikai kvalifikuoti pagal nurodytą straipsnį yra būtent lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Ginčas byloje kilo dėl to, kad pareiškėjas neigė atlikęs lenkimo manevrą. Jo teigimu, jis atliko toje kelio atkarpoje leistiną manevrą, tai yra posūkį į kairę. Pareiškėjo teigimu, jis suko toje vietoje, kur ištisinė linija buvo pasibaigus ir horizontalus kelio ženklinimas leido sukti į kairę.

Lenkimas Kelių eismo taisyklėse apibrėžtas kaip – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant patikrinti ar pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, svarbu nustatyti, ar jis atliko lenkimo manevrą, tai yra siekė apvažiuoti kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Teismo posėdžio metu ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiojo M. K. vairuojamas automobilis sustojo ties posūkiu į kavinės stovėjimo aikštelę, esančią kairėje, tikslu praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančias transporto priemones. Priešpriešine juosta važiuojantis krovininis automobilis jį praleido, todėl jis, pažiūrėjęs pro veidrodėlį atgal ir įsitikinęs, kad kliūčių kirsti priešpriešinio eismo juostą nėra, suko į kairę, tačiau tik įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, jo vairuojamą transporto priemonę kliudė pareiškėjo vairuojamas automobilis. Taip eismo įvykio aplinkybes paaiškino M. K. ir šie jo paaiškinimai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. A. G., kuris važiavo nuo Jonavos ta pačia kryptimi kaip ir M. K., nurodo, kad jis į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę įsuko tuomet, kai pamatė, kad priešais jį važiavę automobiliai sustojo ir priešpriešinėje eismo juostoje kliūčių nebuvo. Įsukęs į aukštelę, jis važiavo lygiagrečiai važiuojamai daliai, nes norėjo prisiparkuoti stovėjimo vietose esančiose prieš kavinę. Manevruodamas aikštelėje, nepraleido iš dešinės atvažiuojančio, iš važiuojamosios kelio dalies išsukusio, nukentėjusiojo automobilio ir jį kliudė. Tikslo važiuojamoje dalyje atlikti lenkimo manevrą neturėjo, priešingai, jis turėjo tikslą įvažiuoti į kavinės aikštelę, nes ketino eiti į kavinę. Prie administracinio nusižengimo bylos prijungta vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. G. vairuojamas automobilis SAAB išsuko iš važiuojamosios dalies, kurioje vietoje jis kirto priešpriešinę juostą nesimato, to negali nurodyti ir nukentėjusysis. Automobilis, važiuodamas aikštelėje lygiagrečiai važiuojamai daliai ir santykinai dideliu greičiu, kliudo į tą pačią aikštelę, stačiu kampu, jam iš dešinės pusės, įvažiuojantį kitą automobilį, kurį vairavo nukentėjusysis. Be nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kitų liudytojų mačiusį įvykį nebuvo nustatyta. Taigi, konkrečiu atveju jokių objektyvių įrodymų, kad A. G., įvažiavęs į kavinės „Pavėsis“ automobilių stovėjimo aikštelę, ir tokiu būdu apvažiuodamas kitus automobilius, ketino grįžti į eismo juostą, kuria važiavo Kauno kryptimi, nėra. Priešingai, pats A. G. neigia, kad turėjo tokį tikslą, o eismo situacija, atsižvelgiant į tai, kad A. G. atlikdęs lenkimo manevrą, turėtų grįžti į savo važiavimo juostą, nesudarė tokios galimybės, nes pagal nukentėjusiojo parodymus, priešpriešinėje eismo juostoje, kurią kirto M. K., buvo sustojęs jį praleisti krovinis automobilis. Taigi, šiuo atveju krovinis automobilis, ir už jo sustojusios ar judančios priešpriešine kryptimi transporto priemonės, būtų kliūtis, neleidžianti A. G. sugrįžti į eismo juostą, iš kurios pagal nutarime nurodytas aplinkybes, jis buvo išvažiavęs prieš atliekant lenkimo manevrą. Iš A. G. važiavimo krypties, užfiksuotos vaizdo įrašo medžiagoje taip pat nėra pagrindo daryti išvados, į kurią pusę jis ketino sukti: ar grįžti į važiuojamąją dalį, ar, kaip nurodo jis pats, parkuotis prie kavinės. Tik didelis A. G. vairuojamos transporto priemonės greitis duoda pagrindą daryti išvadą, kad automobilio vairuotojas automobilio nestabdė, ką jau reikėjo daryti įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę ir joje manevruojant, todėl darytina prielaida, kad jis neturėjo tikslo manevravimo užbaigti prisiparkavimu, kaip nurodo apklausiamas. Tačiau nepaisant to, pakankamai duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. atliko lenkimo manevrą, administracinio nusižengimo medžiagoje nėra. Taigi, konkrečiu atveju, nesant byloje pakankamai įrodymų, kad A. G. atliko lenkimo manevrą, ši aplinkybė, kuri ir sąlygojo veikos kvalifikaciją būtent pagal ANK 420 str. 1 d., jam negalėjo būti inkriminuota. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikintinas. Surinktos administracinio nusižengimo medžiagos duomenys duoda pagrindo daryti išvadai, kad A. G. dideliu greičiu įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę ir joje sukeldamas eismo įvykį, pažeidė kelių eismo taisykles, bet už šiuos jo veiksmu nebuvo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nuobauda, todėl konkrečiu atveju teismas pakeisti faktinių aplinkybių, dėl kurių A. G. buvo nubaustas, negali. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas tiksliai ir aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-442/2012). Tad esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, jo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nurodytų reikalavimų, administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, užkertančių kelią tolesnei teisenai, procesinis sprendimas, šiuo atveju nutarimas, pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta, todėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimas Nr. 61-ANR_N-388-2018, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį naikinamas ir administracinio teisės nusižengimo byla grąžintina Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, įpareigojant atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2018-02-19 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą Nr. 61-ANR_N-388-2018, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, grąžinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, įpareigojant atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.