Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės J. G. atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovės M. B. atstovams advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, „D. Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ direktoriui D. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. G. ir K. B. 2006 m. gegužės 19 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo 6,72 ha ploto, iš jo 6,30 ha žemės ūkio naudmenų, žemės sklypą, o K. B. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kurį sudaro valstybės tiesioginės išmokos už 1 ha pievos suma ir žemės mokestis pagal pateiktą kvitą kasmet, sumokant iki kitų metų gegužės 1 d. (b. l. 6). K. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 24), palikimą pagal turto apyrašą priėmė M. B. (b. l. 50-52). Ieškovė 2014-07-02 M. B. išsiuntė reikalavimą sumokėti 2696 Lt skolą (b. l. 7). Iš žemės mokesčio deklaracijos duomenų ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedo matyti, kad už 2013 m. apskaičiuotas 71,41 Lt žemės mokestis (b. l. 9), už 2012 m. apskaičiuotas 69,05 Lt žemės mokestis (b. l. 10). 2014 m. balandžio 9 d. susitarimu J. G. ir M. B. susitarė nutraukti žemės nuomos sutartį (b. l. 11). 2014 m. birželio 4 d. atsakovė M. B. sumokėjo ieškovei J. G. 2435 Lt už 2013 metų žemės nuomą (b. l. 111). Atsakovė pateikė 2014-02-28 turto apyrašą su 2014-08-13 papildymu, kuriame duomenų apie K. B. kreditorinį įsiskolinimą J. G. nėra (b. l. 50-52). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo, kad už lauko dalį, patenkantį į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (6,72 ha), 2012 m. buvo apskaičiuota 2652,53 Lt suma (b. l. 58).

Byloje kilo ginčas dėl skolos už žemės nuomą. Ieškovė nurodė, kad atsakovei prievolė mokėti susidariusią skolą kilo LR CK 6.558 str. pagrindu, tuo tarpu atsakovė prašo taikyti LR CK 5.63 str. 1 d., nes kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė ieškinio teisme dėl paveldimo turto.

Teismas nurodo, kad LR CK 6.190 str. 1 d. įtvirtinta bendroji norma, kad tais atvejais, kai viena sutarties šalis miršta ar yra likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Žemės nuomos sutarties atveju ši nuostata sukonkretinta LR CK 6.558 str., kuris reglamentuoja žemės nuomos sutarties galiojimą pasikeitus žemės nuomininkui. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako; jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius. Darytina išvada, kad įstatymas numato, kad asmens mirties atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas kitam asmeniui, t. y. įpėdinis perima mirusio asmens teises ir pareigas toliau spręsti dėl sutarties vykdymo susijusius klausimus ir dėl to kilusius sutartinius įsipareigojimus, t. y. žemės nuomos atveju asmens mirtis nesudaro pagrindo pripažinti sutartį pasibaigusia LR CK 6.128 str. 1 d. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad esamas teisinis reguliavimas nepaneigia, neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos išviešinti savo turtines pretenzijas LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad pasikeitė asmenys sudarytoje sutartyje, nereiškia, kad įpėdinis perima ir su šia sutartimi kilusius piniginius įsipareigojimus iki asmens mirties nesilaikant LR CK 5.63 str. nustatytos privalomos procedūros.

Teismas nurodo, kad LR CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti LR CK 5.63 str. 3 d. (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad aiškindamas LR CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad LR CK 5.63 str. nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 d. kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (LR CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Darytina išvada, kad nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas LR CK 5.63 str. taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams LR CK 5.63 str. nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.63 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini), 2014-02-28 turto apyraše su 2014-08-13 papildymu duomenų apie K. B. kreditorinį įsiskolinimą J. G. nėra (b. l. 50-52). Ieškovė atsakovei reikalavimą sumokėti 2696 Lt skolą išsiuntė 2014-07-02 (b. l. 7), ieškinį teisme pareiškė 2014-08-14. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovei pretenzijų dėl šios skolos sumokėjimo nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl LR CK 5.63 str. nustatyto termino pratęsimo kreditorė nereiškė, nors tokią teisę teismas išaiškino. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad praėjus trijų mėnesių terminui, t. y. 2014-04-09, buvo sudarytas susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (b. l. 11), nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė besąlygiškai sutiko su visais skoliniais įsipareigojimais dėl šios sutarties vykdymo iki asmens mirties, todėl nėra būtina kreiptis LR CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Kadangi reikalavimas įpėdinei pareikštas po aštuonių mėnesių termino, šis terminas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, tokio reikalavimo teismui nebuvo pareikšta, todėl darytina išvada, kad šiuo metu ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti patenkintas (LR CPK 178 str.).

Ieškovei išaiškintina teisė kreiptis į teismą LR CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, t. y. dėl LR CK 5.63 str. nustatyto termino pareikšti piniginius reikalavimus pratęsimo, tik tokiu atveju ieškovė įgytų reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui kitoje civilinėje byloje galimai atnaujinus šį terminą, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo nebūtų vertintinas, kaip tapatus LR CPK 137 str. 2 d. prasme.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė 260,66 Eur (900 Lt) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 25-26, 47-49). Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 260,66 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.