- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-35-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00773-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. G., D. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose,
D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. ir D. J. nuteisti už tai, kad 2013 m. birželio 29 d. apie 16 val., Tauragės mieste, V. Kudirkos g. 22, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, iš E. N. priklausančio garažo išgertuvių metu pagrobė E. N. priklausančius elektrinius įrankius: 350 Lt vertės gręžtuvą–perforatorių „Bosch“, 150 Lt vertės 2 vnt. akumuliatorinių atsuktuvų, kurių kiekvieno vertė 75 Lt, 120 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 55 Lt vertės akumuliatoriaus įkroviklį, 150 Lt vertės grąžtų rinkinį „Bosch“, tuo nukentėjusiajam E. N. padarydami 825 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nepadarė nusikaltimo dėl kurio yra nuteistas. Nuteistasis R. G. pažymi, kad net kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad R. G. jokių daiktų iš E. N. neėmė, taip pat kad jis pats sudėjo E. N. priklausančius daiktus ir liepė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, šiuos daiktus išnešti. Kaip teigia nuteistasis R. G., jis tuo tarpu miegojo ir apie įvykdytą vagystę sužinojo tik kitą rytą. E. N. R. G. tuomet paaiškino, kad jam priklausančius daiktus greičiausiai paėmė nuteistasis D. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes negali jiems prisiskambinti. Kaip nurodo nuteistasis R. G., vėliau jis nuteistąjį D. J. atvedė pas E. N., kur šis prisipažino pavogęs E. N. daiktus ir kaip nuostolių atlyginimo užtikrinimą pasirašė skolos raštelį. Nuteistasis R. G. toliau apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis D. J. nuo pat bylos pradžios ne kartą keitė parodymus, kurie nebuvo užfiksuoti. Kaip nurodo nuteistasis R. G., jam nuteistasis D. J. dar prieš bylos nagrinėjimą teisme yra pasakęs, kad yra su prokuroru susitaręs dėl švelnesnės bausmės skyrimo, taip pat tai, kad R. G. bus skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri ir buvo paskirta. R. G. nuomone, D. J. jį apkalba, siekdamas švelnesnės bausmės sau. Nuteistasis R. G. taip pat atkreipia dėmesį, kad yra patyręs galvos traumą, dėl ko buvo operuotas ir turi neįgalumo grupę, todėl jam reikia nuolatinio gydymo ir priežiūros, kurio įkalinimo įstaigoj negalėtų gauti. Nuteistasis, taip pat pažymi, kad E. N. buvo jo geras draugas, todėl negalėtų taip su šiuo pasielgti.
Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta dėl to, kad jis šiuo metu dirba 0,5 (pusę) etato, yra vedęs ir turi tris vaikus. Nuteistojo žmona nedirba dėl to, kad jos sveikata silpna, taip pat augina mažametį sūnų. Todėl nuteistasis D. J. išlaiko visą savo šeimą, o jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje šeimos materialinė padėtis labai pablogėtų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad šiuo metu nevartoja alkoholio, mokosi vakarinėje mokykloje taip pat lanko vairavimo kursus. Nuteistasis D. J. atkreipia dėmesį, kad prisipažino iš karto, kad buvo įvykdyta vagystė, bet tų daiktų pats neėmė, tik matė kaip juos paėmė ir išnešė asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą. Vėliau šis asmuo kartu su nuteistuoju R. G. informavo nuteistąjį D. J., kad daiktai parduoti, tačiau jis pinigų už parduotus daiktus negavo ir iš to neturėjo jokios materialinės naudos, todėl mano, kad jam apylinkės teismo paskirta bausmė yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo
Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepadarė nusikaltimo dėl kurio yra nuteistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde išreikšta pozicija, kad šis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, yra paneigiama nuteistojo D. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis (D. J.), R. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, eidami pas E. N. iš anksto susitarė pagrobti šiam priklausančius įrankius (t. 1, b.l. 45, 48-50; t. 2, b.l. 26-28). Apeliacinis teismas sutinka su apelianto R. G. teiginiu, jog nuteistasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, tačiau pastebi, kad R. G. kaltinantys nuteistojo D. J. parodymai, kuriuos jis patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš esmės atitinka ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, ikiteisminiame tyrime duotus nuoseklius parodymus (t. 1. b.l. 93, 95). Taip pat pastebėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė, kad apie vagystę nieko negali pasakyti, nes buvo girtas ir neprisimena (t. 1 b.l. 104, 110-111).
Apygardos teismas taip pat sutinka, kad nuteistasis D. J. nėra nurodęs, kad nuteistasis R. G. būtų pats tiesiogiai paėmęs E. N. priklausančius įrankius. Taip pat pastebėtina, kad tokių duomenų byloje apskritai nėra, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., bendravykdytoju pripažįstamas asmuo, įgyvendinęs nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ar bent dalį jų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais (kasacinė byla Nr. 2K–19/2014). Remiantis pateiktu teisės aiškinimu konstatuotina, kad nuteistasis R. G. laikytinas bendravykdytoju padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., kartu su nuteistuoju D. J..
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad R. G., nurodydamas, kad E. N. jam pasakė, kad vagystės padarymo metu šis kartu su juo miegojo, įrodinėja, kad dėl jo nekaltumo neabejojo ir asmuo, iš kurio buvo pagrobti įrankiai. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko nepatikimais ir niekuo nepagrįstais, nes net R. G. motina ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus teigė, jog E. N. buvo atėjęs pas juos į namus ir reikalavo iš R. G. atiduoti kažkokius daiktus (t. 1. b.l. 29-30).
Apygardos teismas taip pat konstatuoja, kad R. G. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl jo prastos sveikatos būklės nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o teiginį, jog įkalinimo įstaigoje nėra galimybės gauti jam reikalingų vaistų, laiko deklaratyviu ir nepatikimu, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str., kurio 1 d. be kita ko numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo
Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., tačiau mano, kad jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sankcija numato baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis D. J. yra teistas 9 kartus, tyčinį nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama baudžiamoji byla, padarė turėdamas neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymo, todėl laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apygardos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p) ir skirdamas bausmę į ją atsižvelgė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. be kitų bausmės rūšių numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Konstatuotina, kad apeliantui apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į aptartas baudžiamosios bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismo nuteistajam D. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų R. G. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.