Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-390 R. G. nuteistas pagal 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) vienerių metų ir šešių mėnesių pataisos darbų bausme be laisvės atėmimo ir baudos, atliekant bausmę darbovietėje ir išskaitant 15 procentų iš uždarbio į valstybės pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 1 dalies pagrindu veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal šio straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, be kita ko, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pagal šio straipsnio 6 dalį, be kita ko, kad asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.

Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 5V-123 „Dėl Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo ir Teisėto darbo su vaikais kodo atvaizdavimo formos patvirtinimo“, 3.2 papunkčio pagrindu QR kodas – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotas unikalus ir nekintantis dviejų dimensijų optiškai nuskaitomas brūkšninis teisėto darbo su vaikais kodas. Pagal šio aprašo 5 punktą asmeniui QR kodas suformuojamas pagal QR kodo formavimo metu aktualius asmens duomenis (vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančius duomenis, vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais apribojimais asmenims, siekiantiems dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose.

R. G. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teismas pagrindo tam nenustatė.

Nagrinėjamu atveju R. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) už plėšimą, padarytą grupės iš anksto susitarusių asmenų, be kita ko, rasta lazda suduodant smūgį nukentėjusiam asmeniui į šoną, dėl kurio jis pargriuvo, po ko (lazda) suduodant dar ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiam asmeniui, taip sukeliant jam fizinį skausmą ir lengvą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikdymo, kūno sužalojimą. 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, padarytą asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą. Pagal šio kodekso 8¹ straipsnį sunkiais nusikaltimais laikomos šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei (1 dalis), be kita ko – plėšimas (272 straipsnis) (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija). Tuo tarpu BK 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. apiplėšė lazda suduodamas smūgius nukentėjusiam asmeniui, t. y. panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, jo veika atitinka BK (25 straipsnio 2 dalies (bendrininkų grupė) ir) 180 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) požymius. Pastebėtina, kad prieš tai galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) šis požymis buvo suformuluotas kiek kitaip – kaip kitas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog, sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį; vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios; taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Minėta, R. G. apiplėšė lazda suduodamas smūgius nukentėjusiam asmeniui, taip ją panaudojo būtent nukentėjusio asmens valiai palaužti. Atsižvelgiant į tai, R. G. veika ir pagal prieš tai galiojusio BK 180 straipsnio redakciją būtų kvalifikuojama pagal 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Paminėtina ir tai, kad vien dėl to, jog 1961 m. BK 272 straipsnyje specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto / daikto, kuriuo galima žmogų žaloti, panaudojimo apiplėšiant požymis nebuvo išskirtas, nesudaro pagrindo, kvalifikuojant R. G. veiką, nevertinti nustatytos aplinkybės, kad jis apiplėšė lazda suduodamas smūgius nukentėjusiam asmeniui ir R. G. veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma skunde. Abiejų BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968 ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) sankcijose buvo numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, R. G. nusikalstama veika ir toliau priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant tai VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto ribojimo kontekste, nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija), perkvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nelaikytinas kitokiu būdu palengvinančiu veiką padariusio R. G. teisinę padėtį, nes jis toliau būtų laikomas padariusiu sunkų nusikaltimą ir tai vis tiek neleistų jam dirbti švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir kt. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti R. G. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.