Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1714/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-1714/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00727-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvydas Norkus, Alvydas Poškus, Dalia Vasarienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“
Civilinė byla Nr. 2A-1714/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00727-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 69. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-551-71/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys akcinė bendrovė – firma „VITI“, uždaroji akcinė bendrovė A. Žilinskio ir ko UAB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Raseinių vandenys“, kuriuo prašo panaikinti atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl konkursui pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo ir konkursą laimėjusio AB – firmos „VITI“ pasiūlymo nustatymo 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (9.3) N₂ -185 „Dėl viešojo pirkimo 94731“ viešojo pirkimo konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“, pirkimo Nr. 94731, pripažįstant, kad AB – firmos „VITI“ pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų ir yra atmestinas. Ieškovo teigimu, atsakovo sprendimas dėl konkursui pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo ir konkursą laimėjusio AB - firma „VITI“ (arba toliau - trečiasis asmuo) pasiūlymo nustatymo yra neteisėtas, atsakovas turėjo atmesti šį pasiūlymą, nes jis neatitiko konkurso sąlygų 4.2.1. ir 5.1.5. punktų reikalavimų. Trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo dieną Aplinkos ministerijos išduotame atestate Nr. 1088 nebuvo konkurso sąlygų 4.2.1 punkte nurodyto reikalavimo turėti teisę atlikti ypatingo statinio (statinių grupės: elektros tinklai, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų)) statybos darbus. Trečiasis asmuo taip pat neturėjo konkurso sąlygų 5.1.5 punkte reikalautos kvalifikacijos, t.y. pasiūlymo pateikimo dieną neturėjo inžinerinių statinių statybos darbų patirties, nes inžinerinių statinių statybos darbų patirčiai pagrįsti pateikė daugiabučio gyvenamojo namo Vilkpėdės g. 7 ir 9, Vilnius, statybos duomenis, o vandentiekio ir nuotekų tinklų objekto, kuris atitiktų konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, statybos užbaigimo aktas buvo gautas tik po pasiūlymo pateikimo dienos. Ieškovas nurodė, kad vykdant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011, atsakovui kilo pareiga pakartoti trečiojo asmens kvalifikacijos duomenų tikslinimo procedūrą ir tada iš esmės spręsti, ar trečiasis asmuo pagal patikslintus duomenis atitinka kvalifikaciją, ar ne. Atsakovas, vertindamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo bei skaidrumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nusprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011, kuriuo atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ sprendimas atmesti AB – firma „VITI“ konkurso pasiūlymą pripažintas neteisėtu ir panaikintas, turi prejudicinę galią. Minėtame sprendime konstatuota, kad perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, kad AB – firma „VITI“ pateiktas kvalifikacijos atestatas neatitinka konkurso sąlygų 4.2.1. punkte numatytų reikalavimų, nes Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 3 d. raštas patvirtina, kad AB - firmai „VITI“ Aplinkos ministerijos išduotas atestatas Nr. 1088 suteikia teisę statinių grupėje „inžinieriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo“ atlikti visus atestato dalyje „statybos darbų sritys“ nurodytus darbus, tarp jų ir statybos darbus „elektrotechnikos darbai (iki 1000V įtampos), nuotolinis ryšys – telekomunikacijos“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, esant nustatytiems prejudiciniams faktams, ieškovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinys negali būti tenkinamas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatus sužinojo 2011 m. gruodžio 9 d., todėl, pateikdamas ieškinį teismui 2011 m. gruodžio 27 d., praleido įstatymo nustatytą 5 dienų terminą tokio pobūdžio ieškiniams pareikšti. Jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ieškovas nenurodė ir praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl teismas ieškinį atmetė ir dėl to, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą 5 dienų ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas išsprendė tik vieną iš trijų ieškovo pareikštų reikalavimų, t.y. įvertino trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentų 4.2.1 punkto reikalavimams, o dėl trečiojo asmens atitikimo kitoms konkursą sąlygoms teismas nesprendė, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teismas pervertino ankstesniame teismo sprendime pateiktos išvados apie konkurso dalyvio atitikimą konkurso sąlygų 4.2.1. punkto reikšmę, nepagrįstai ignoruodamas minėtame teismo sprendime pateikiamą vertinimą apie tai, kad trečiojo asmens konkursinio pasiūlymo neatitikimai konkurso sąlygų 5.1.5, 5.1.7 ir 5.5 punktų reikalavimams yra tikslintini ir papildytini Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 punktų nustatyta tvarka. Apeliantas teigia, kad trečiojo asmens konkursinio pasiūlymo ankstesniu teismo sprendimu pripažinti neatitikimai konkurso sąlygų 5.1.5, 5.1.7 ir 5.5 punktų reikalavimams nebuvo pašalinti. Teismas nevertino trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimui. Trečiasis asmuo buvo įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad iki pasiūlymo dienos buvo sėkmingai užbaigęs bent vieną inžinerinių statinių statybos darbų objektą, apimantį bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, kurių vertė yra ne mažesnė nei 16 mln. litų, tačiau šio neatitikimo negalėjo pašalinti, nes tokio objekto iki konkursinio pasiūlymo pateikimo dienos trečiasis asmuo nebuvo užbaigęs. Teismas nepagrįstai nustatė, kad yra praleistas 5 dienų ieškinio padavimo terminas. Apelianto teigimu, jis ieškinį turėjo pateikti per 15 dienų nuo atsakovo pranešimo dėl pateiktos pretenzijos priimto sprendimo išsiuntimo dienos (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p.). Pranešimas išsiųstas 2011 m. gruodžio 9 d., todėl ieškinys teismui turėjo būti paduotas (išsiųstas paštu) iki 2011 m. gruodžio 27 d., o tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.Atsakovas ieškovo pretenziją atmetė jos iš esmės nenagrinėjęs, taip padarydamas esminį Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą (VPĮ 94¹ str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas buvo paskelbtas per CVPIS sistemą, todėl ieškinys turėjo būti paduotas nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino. Apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, nes į teismą kreipėsi 2011 m. gruodžio 27 d., t.y. praėjus 18 dienų nuo atsakymo į apelianto pretenziją gavimo. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir turi prejudicinę galią. Atsakovas išsamiai įvertino konkurso nugalėtojo pasiūlymą tiek priimto teismo sprendimo, tiek ir kitų teisės aktų kontekste, nes trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui reikiamus dokumentus ir informaciją, kuria vadovaudamasis atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą trečiąjį asmenį nustatyti konkurso nugalėtoju.

Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dalyvavo atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“ pirkimo Nr. 94731 konkurse. Atsakovas 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (9.3)N₂ -185 informavo apeliantą, kad sudaryta konkursui pateiktų pasiūlymų eilė kainų didėjimo tvarka: AB – firma „VITI“, AB „Kauno dujotiekio statyba“, A. Žilinskio ir ko UAB, konkursą laimėjusiu pasiūlymu nustatomas trečiojo asmens AB – firma „VITI“ pateiktas konkursui pasiūlymas. Apeliantas ginčija atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą, teigdamas, kad konkursą laimėjusio AB - firmos „VITI“ pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-837-267/2011 matyti, kad joje Šiaulių apygardos teisme iki nagrinėjamos bylos iškėlimo buvo išnagrinėtas AB – firma „VITI“ ieškinys atsakovui UAB „Raseinių vandenys“ dėl to paties konkurso Nr. 94731. Juo AB – firma „VITI“ ginčijo viešojo pirkimo komisijos veiksmų teisėtumą, vertinant AB –firma „VITI“ pasiūlymą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu AB – firma „VITI“ ieškinį buvo patenkinęs: pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2011 m. kovo 3 d. sprendimą atmesti AB – firma „VITI“ konkurso pasiūlymą bei įpareigojo atsakovą vertinti šio tiekėjo kvalifikaciją ir pasiūlymą. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas įsiteisėjęs.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dviem pagrindais: dėl prijungtos civilinės bylos Nr. 2-837-267/2011 nagrinėjimo metu nustatytų faktų (prejudiciniai faktai) ir ieškinio senaties termino praleidimo. Taigi, ir apeliacijos dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė su tuo susijusias materialinės ir procesinės teisės normas.

Dėl ieškinio senaties.

Kadangi ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiuo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą 5 dienų terminą ieškiniui pareikšti, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu supaprastintų pirkimų atveju taikomu 5 darbo dienų terminu ieškiniui pareikšti, skaičiuotinu nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar apeliantas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje numatytų terminų trukmę ir jų skaičiavimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (1 punktas); per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (2 punktas). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 3 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją apie jos priimtus motyvuotus sprendimus dėl tiekėjų pretenzijų visų pirkimų atvejais raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Taigi, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas reikalavimas raštu informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo rezultatų. Todėl šiuo atveju taikytinas ne Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas 15 dienų terminas pareikšti ieškinį teismui, skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos raštiško pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjui dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančiosios organizacijos pranešimas apie jos priimtą sprendimą dėl apelianto pateiktos pretenzijos išsiųstas 2011 m. gruodžio 9 d., todėl paskutinė ieškinio pateikimo teismui diena, neįskaitant šventinių dienų, buvo 2011 m. gruodžio 27 d. (CPK 74 str. 5 d.). Ieškovo ieškinys teisme gautas 2011 m. gruodžio 27 d., todėl darytina išvada, kad apeliantas ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė tik vieną iš ieškovo pareikštų reikalavimų – dėl trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimams. Teigia, kad ir šis klausimas nėra išspręstas teisingai, o dėl kitų apelianto reikalavimų – trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygų 5.1.5, 5.1.7, 5.5 punktų reikalavimams – teismas apskritai nesprendė.

Kaip minėta, apeliantas šioje byloje ieškiniu yra pareiškęs reikalavimą panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl konkursui pateiktų pasiūlymų eilės, kurioje pirmuoju yra nurodytas trečiojo asmens pasiūlymas, sudarymo. Taigi, ieškiniu yra reiškiamas iš esmės vienas reikalavimas. Šiam reikalavimui pagrįsti apeliantas įrodinėjo trečiojo asmens neatitikimą tam tikroms konkurso sąlygoms, taigi, šios aplinkybės (trečiojo asmens atitikimas konkurso sąlygoms) sudaro ieškinio pagrindą, bet ne ieškinio dalyką. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl trečiojo asmens atitikimo vienai iš konkurso sąlygų, o dėl kitų sąlygų nepasisakė, reiškia, kad teismas pasisakė ne dėl visų pareikštų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas, o taip pat ir pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygų 5.1.7 bei 5.5 punktų reikalavimams.

Apeliantas atsakovui 2011 m. gruodžio 8 d. pateikė atsakovui pretenziją (t. 1 b.l. 44-45). Joje nurodė, kad atsakovas turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą lygiai tokiais pačiais pagrindais kaip ir pirmą kartą (t.y. tokiais pat, kurie buvo minėtos civilinės bylos Nr. 2-837-267/2011 ieškinio pagrindu). Tačiau pažymėtina, kad konkrečiai pretenzijoje yra nurodomi ir argumentuojami tik du konkurso sąlygų punktai – 4.2.1 ir 5.1.5. Iš esmės tik šie du konkurso sąlygų punktai konkrečiai įvardinti ir argumentuojami taip pat ir ieškinyje. CPK 423³ straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Tokia nuostata buvo suformuluota ir teisminėje praktikoje. Kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 yra nurodęs, kad „sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti.“ Taigi, apeliantas pretenzijoje turėjo galimybę ir pareigą konkrečiai nurodyti visus konkurso sąlygų punktus, kurių, jo nuomone, neatitiko trečiojo asmens pasiūlymas, tačiau, kaip minėta, nurodė tik du konkurso sąlygų punktus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tai, kad apeliantas pretenzijoje ir ieškinyje abstrakčiai nurodė, jog trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas „lygiai tokiais pačiais motyvais kaip ir pirmą kartą“, per se nei perkančiajai organizacijai, nei teismui nesukelia pareigos grįžti prie tiekėjų pasiūlymų anksčiau atsakovo atliktų vertinimų ir priimtų sprendimų, nagrinėtų civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011. Todėl, turint galvoje pretenzijos ir ieškinio turinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo kitoms konkurso sąlygoms, išskyrus atitikimą konkurso sąlygoms, esančioms pretenzijos ir nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindu (4.2.1 ir 5.1.5 punktai). Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo teismui vertinti trečiojo asmens atitikimą konkurso sąlygų 5.1.7, 5.5 punktų aspektu atmestini. Juo labiau, kad nei pretenzijoje, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių trečiojo asmens neatitikimą 5.1.7, 5.5 konkurso sąlygų punktams, nenurodo ir pats apeliantas.

Atsakovas, atsakydamas į apelianto pretenziją, nurodė, kad ji atmetama iš esmės remiantis ankstesniu teismo sprendimu. Todėl teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atmestinas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Dėl trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygoms.

Dėl konkurso sąlygų 4.2.1 punkto.

Pirmosios instancijos teismas išvadą apie trečiojo asmens atitikimą konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimams padarė remdamasis CPK 182 straipsnio 2 punktu, t.y. kaip prejudiciniu faktu, nustatytu 2011 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011. Iš tikrųjų, paminėtu sprendimu buvo konstatuota, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitinka konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis toje byloje nustatytu faktu kaip prejudiciniu pagrindo nebuvo.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą taip pat nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tačiau teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisinius padarinius ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2008).

Aptariamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011 sprendimo rezoliucinėje dalyje trečiojo asmens atitikimas konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimams nėra konstatuotas, o apeliantas toje byloje apskritai nedalyvavo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad daryti išvadą dėl trečiojo asmens atitikimo konkurso sąlygų 4.2.1 punktui nagrinėjant bylą, kurioje ieškovu yra nedalyvavęs ankstesnės bylos nagrinėjime asmuo, remiantis vien teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyto fakto prejudicine reikšme, pagrindo nebuvo.

Tačiau apeliacinio skundo motyvais konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės nepagrįstą išvadą apie trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo. Visų pirma, apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir faktinių aplinkybių, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo neatitinka konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimų ir iš esmės paneigtų trečiojo asmens atitikimą šio punkto reikalavimams - apeliantas tik teigia, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pervertino ankstesnio sprendimo dėl konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikšmę ir dėl to nepagrįstai nevertino kitų apelianto nurodomų trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų konkurso sąlygoms. Taigi, ir pats apeliantas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas svarstė trečiojo asmens atitikimą aptariamu konkurso sąlygų aspektu, tik jį „pervertino“. Antra, teisėjų kolegija konstatuoti trečiojo asmens neatitikimą šiam konkurso sąlygų reikalavimui neturi pagrindo: trečiasis asmuo yra pateikęs Aplinkos ministerijos išduotą atestatą ypatingiems statiniams, byloje taip pat yra Aplinkos ministerijos informacija, jog pagal šį atestatą trečiasis asmuo turi teisę statinių grupėje „inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo“ atlikti visus atestato dalyje „statybos darbų sritys“ nurodytus statybos darbus, tarp jų ir statybos darbus „elektrotechnikos darbai (iki 1000 V įtampos), nuotolinis ryšys (telekomunikacijos)“ (civ. b. Nr. 2-837-267/2011 t. 1 b.l. 159, t. 2 b.l. 2). Kaip minėta, apeliantas dėl šio trečiojo asmens kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo argumentų iš esmės nėra pateikęs.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai rėmėsi prejudicine ankstesnio sprendimo reikšme, tačiau tai neteikia pagrindo priešingai išvadai, negu yra padaręs pirmosios instancijos teismas, nuspręndęs, jog ieškinys dėl trečiojo asmens neatitikimo, konkurso sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimams negali būti tenkinamas.

Dėl konkurso sąlygų 5.1.5 punkto.

Šioje dalyje su apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutiktina.

Šis konkurso sąlygų punktas nustatė, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos partneris privalo turėti generalinio rangovo arba partnerio patirtį per 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymo pateikimo dienos sėkmingai užbaigus bent vieną inžinerinių statinių statybos darbų objektą, apimantį bendruosius bei specialiuosius statybos darbus: sėkmingai atliktų statybos darbų vertė yra ne mažesnė nei 16 mln. litų.

Civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011 atsakovas, įrodinėdamas, kad AB-firma VITI pasiūlymo pateikimo dienai nepateikė įrodymų apie savo atitikimą šiam kvalifikaciniam reikalavimui, nurodė, kad AB-firma VITI pateiktas įrodymas šiam kvalifikaciniam reikalavimui patvirtinti – darbų atlikimas objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas Vilkpėdės g. 7 ir 9“ netinka konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimui pagrįsti, o kitas objektas - „Vandentiekio ir nuotekybės tinklai bei įrenginiai Tarandėje“ tinka tik konkurso sąlygų 5.1.7 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti (civ. b. Nr. 2-837-267/2011 t. 1 b.l. 102 -103). Kaip matyti iš atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. kovo 3 d. protokolo, tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios AB-firmos VITI pasiūlymas buvo atmestas ((civ. b. Nr. 2-837-267/2011 t. 1 b.l. 150-152). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad po minėtos bylos išnagrinėjimo, atnaujinęs konkurso procedūras, jis kreipėsi į trečiąjį asmenį 2011 m. lapkričio 25 d. raštu prašydamas patikslinti kvalifikacinius duomenis bei pateikti papildomus dokumentus, o trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 1 d. raštu pateikė papildomus dokumentus ir informaciją. Tačiau kokie konkrečiai duomenys leido atsakovui daryti kitokias išvadas nei buvo daręs anksčiau, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo, jų nebuvo nurodęs ir teiktame atsiliepime į ieškinį (t. 2 b.l. 1-4). Tuo tarpu iš atsakovo minėto rašto „Dėl viešojo pirkimo 94731“ turinio matyti, kad iš trečiojo asmens buvo prašoma pateikti duomenis dėl visai kitų konkurso sąlygų punktų, o dėl aptariamo 5.1.5 punkto jokių duomenų apskritai nebuvo prašyta (t. 1 b.l. 143-144). Iš trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 1 d. rašto – atsakymo atsakovui taip pat matyti, kad juo buvo pateikta informacija bei papildomi dokumentai, kurie taip pat niekaip nesusiję su konkurso sąlygų 5.1.5 punktu, jie yra susiję su visai kitais konkurso sąlygų punktais (t. 1 b.l. 128-141).

Taigi, apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo dienai neatitiko konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimų. Kaip minėta, tą patį civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011 teigė ir atsakovas. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį dėl savo kvalifikacijos atitikimo aptariamo punkto aspektu jokių argumentų neteikė (t. 2 b.l. 1-4), o atsiliepimo į apeliacinį skundą apskritai nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, dėl aptariamo konkurso sąlygų punkto, kaip ir dėl konkurso sąlygų 4.2.1 punkto, vadovavosi ankstesnio teismo sprendimo prejudicija, kuria remtis šioje byloje nebuvo pagrindo. Tačiau pirmiausia, kaip minėta, vadovautis CPK 182 straipsnio 2 punktu nebuvo pagrindo. Antra, ankstesniame sprendime teismas net ir apskritai nebuvo nustatęs fakto, kad trečiojo asmens pasiūlymas aptariamu aspektu atitiko konkurso sąlygas – tuomet sprendime teismas buvo nurodęs, kad „kitų ginčo šalių argumentų, susijusių su AB-firmos „VITI“ pateikto pasiūlymo atitikimu pirkimo dokumentų 5.1.5, 5.1.7, 5.5 punktų reikalavimams, <...> teismas neanalizuoja, nes vertina šiuos pasiūlymo neatitikimus kaip formalius, tikslintinus ir pildytinus VPĮ 32 straipsnio 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka“. Taigi, esant tokiam konstatavimui negalima pripažinti, jog teismo sprendimu buvo nustatytas apskritai koks nors faktas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimams. Todėl net ir tuo atveju, jei pripažinti ankstesnio sprendimo prejudicinę galią, juo remtis nebūtų pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos nebuvo pateikęs įrodymų dėl to, jog jis yra sėkmingai užbaigęs bent vieną inžinerinių statinių statybos darbų objektą, apimantį bendruosius ir specialiuosius darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 16 mln. litų. Kaip minėta, trečiasis asmuo savo atitikimą konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimui grindė darbų atlikimu objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas Vilkpėdės g. 7 ir 9“. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis tik ieškinio senatimi ir ankstesnio sprendimo prejudicija, šios faktinės aplinkybės ir pateiktų į bylą šiai aplinkybei patvirtinti įrodymų, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, visiškai netyrė ir neįvertino, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Padarius tokią išvadą, svarstytina, ar padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje (CPK 329 str. 1 d.), nes byla pirmosios instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo gali būti tik išimtinais atvejais.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms – ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Taip pat yra nurodyta, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3—418/2007).

Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visiškai netyrė ir niekaip neįvertino, apeliacinės instancijos teismas, jas tirdamas ir darydamas atitinkamas išvadas, ne tikrintų ir spręstų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų pagrįstumo, o faktiškai išspręstų ginčą pirmąja instancija. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad byla, siekiant nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens atitikimu konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimams, turėtų būti perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip aukščiau minėta, apeliantas ginčijo atsakovo sprendimą nurodydamas ieškinio pagrindu kelis konkurso sąlygų punktus, kurių, apelianto nuomone, trečiasis asmuo neatitiko. Kiekvieno iš konkurso sąlygų punkto pažeidimas galėtų būti savarankišku pagrindu ieškinio tenkinimui. Kadangi šia nutartimi konstatuojama, jog apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl būtinumo iš naujo nagrinėti trečiojo asmens atitikimą konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimams, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik šioje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti iš dalies. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys trečiojo asmens AB-firmos VITI atitikimo konkurso sąlygų 5.1.5 punkto reikalavimams pagrindu, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rimvydas NorkusAlvydas PoškusDalia Vasarienė