- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 1-900-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01840-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- A. T., A. G.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, teistas:
1) 2010-12-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio l dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir 10 MGL baudą, tai yra 130 Lt; 2011-09-16 teismo nutartimi 2010-12-08 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, šią bausmę atliko;
2) 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka šią laisvės atėmimo bausmę;
buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o prokurorui pakeitus kaltinimą teisme – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Gruzijoje, Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, neteistas;
buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, o prokurorui pakeitus kaltinimą teisme – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. ir A. G. 2012-06-30, apie 18.30 val., prie namo, esančio Vilniaus g. 57, Grigiškėse, Vilniuje, pirmos laiptinės, veikdami kartu panaudojo fizinį smurtą, tai yra A. T. sudavė vieną smūgį ranka V. M. į veidą, po to A. G. laikydamas už pečių įstūmė V. M. į minėtos laiptinės pirmą aukštą, kuriame pastarąjį laikė prie sienos prispaudęs, o tuo metu A. T. ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis sudavė V. M. į įvairias virš juosmens esančias kūno dalis, be to, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, A. G. laikydamas V. M. už pečių kartu su A. T. išvedė nukentėjusįjį į lauką prie namo, esančio Jaunimo skg. 11, Grigiškėse, Vilniuje, gyvatvorės, prie kurios A. G. toliau laikė V. M., o tuo metu A. T. sudavė V. M. ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis į veidą, tokiais bendrais veiksmais palaužė V. M. valią priešintis ir pareikalavo atiduoti V. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, 100 (28,98 eur) litų vertės, kurį pastarasis atidavė, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis su linijiniu nubrozdinimu ir įbrėžimu, bei palauždami nukentėjusiojo valią priešintis pagrobė jo turtą.
Taip A. T. ir A. G. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teigė kaltę pripažįstantis pilnai. Davė parodymus, kad A. G. yra grįžęs iš užsienio jo sesers vyras ir su nagrinėjamu įvykiu nėra susijęs. Įvykio datos jis nepamena, tai buvo maždaug prieš du metus. V. M. buvo išprievartavęs jo (A. T.) buvusią draugę. Tai buvo šio įvykio motyvas. Jis pasakė A. G., kad šis eitų su juo pasivaikščioti. Konkrečiai dėl ko yra einama jis nepasakė, jam tik reikėjo, kad šis būtų šalia. Jie nuėjo į Vilniaus gatvę, Grigiškėse, prie penkiaaukščio namo. Ten jis pamatė einantį namo V. M., neišlaikė nervai, dėl to ir įvyko šis įvykis. Jis sudavė nukentėjusiam smūgius. Jų skaičius galėjo būti toks kaip kaltinime, tai yra 10, tačiau smūgiai nebuvo tokie, kokie nurodomi. Iš pradžių jis sudavė vieną smūgį V. M. į veidą. Po šio smūgio jie visi kartu nuėjo į laiptinę. Tada A. G. prispaudė jį prie sienos, norėjo su juo pasikalbėti. Jis (A. T.) paklausė dėl tos merginos, kaip ten kas buvo. Nukentėjusysis pradėjo meluoti, kad ji pati už pinigus. Tada jam neišlaikė nervai ir jis sudavė kažkiek smūgių. Berods net nepataikė jam į galvą, o pataikė į kūno sritį. Smūgiavo rankomis, tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali. Tada išbėgo kaimynė ir ėmė rėkti. Jis paaiškino situaciją. Kaimynei šis įvykis nebuvo naujiena. Ji paprašė išeiti ir todėl jie visi trys išėjo į lauką. Jis patempė nukentėjusįjį eiti kartu su jais. A. G. ėjo iš paskos, nieko netempė. Lauke jie dar „pasikalbėjo“. Nuo jo smūgio į veidą V. M. buvo nugriuvęs ant žemės, gulėjo krūmuose. Jis pats tuo metu stovėjo ir laukė. V. M. atsikėlė nuo žemės. Tada A. G. ištraukė iš kišenės nukentėjusiojo telefoną, padėjo jį sau į kišenę. Tuo metu jis pats buvo kiek toliau. Imant telefoną nukentėjusysis stovėjo ir galėjo priešintis. Po to jis (A. T.) dar davė V. M. į nosį ir tuomet šis pabėgo, o jie nuėjo. Smūgiavo jis vienas (A. T.), A. G. berods nesmūgiavo nei sykio. Jis tik laikė nukentėjusįjį prispaudęs laiptinėje kampe, gal dar buvo patempęs. Nepamena, ar A. G. traukė nukentėjusįjį už kuprinės. A. G. nežinojo kur eina, susigaudė tik tuomet, kai jis jam laiptinėje pasakė, kad M. buvo išprievartavęs jo draugę. Dėl to A. G. taip pat supyko ir prispaudė nukentėjusįjį. Berods daugiau jis nieko nepadarė. Įvykio metu buvo apie 18 val. vakaro, žmonių kieme nebuvo. Paimtas telefonas buvo nedaug vertas. Jis nežino, kodėl A. G. jį ištraukė. Jis pats nereagavo tuo metu, kai A. ištraukė telefoną. Imti telefono jie nesitarė. Po to jie nuėjo namo. Jis po įvykio apžiūrėjo namuose nukentėjusiojo telefone buvusias žinutes. Jų tekstas buvo: „Dėl tos bylos aš sutvarkysiu“ ar panašiai. Jam sakė, kad reikėjo pranešti apie tai policijai, tačiau jis nepranešė, nes pagalvojo, kad tai nėra reikalinga. Merginai tai neberūpėjo. Tas telefonas po to buvo padėtas kambario bare, o vėliau dingo. Šiuo metu jis nežino, kur yra telefonas. Tuo metu A. G. gyveno pas juos. Nukentėjusįjį iki šio įvykio jis žinojo iš matymo, žinojo vardą. Jo veiksmų motyvas buvo kerštas. Nukentėjusysis buvo padaręs nusikaltimą. A. G. motyvo neturėjo, tik ėjo kartu ir papuolė į situaciją. Jie laukė nukentėjusiojo kieme. Į butą nėjo, nes kaip jis gali eiti aiškintis santykių į svetimą butą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Po kaltinamojo A. G. apklausos kaltinamasis A. T. nurodė, kad tarp jų susitarimo pagrobti telefoną nebuvo. Jis matė, kaip A. G. ištraukė telefoną, buvo kažkur šalia, tačiau galimai A. ne ištraukė, o pasakė nukentėjusiajam duoti jam telefoną. Po viso įvykio jis pasakė, kad telefonas gali būti panaudotas kaip įrodymas. Smūgių kojomis jis (A. T.) nedavė, tik rankomis. V. M. laiptinėje buvo pasodintas laiptinėje, nepamena, savo ar ne savo noru. Tuo metu ir išėjo kaimynė. Iš viso nukentėjusiajam jis sudavė 5 smūgius į veidą. Dėl kitų smūgių negali pasakyti, nes nuo tiek smūgių būtų lūžusi nosis ar dar kas, gal tai buvo pliaukštelėjimas. Tikslaus smūgių skaičiaus jis negali pasakyti.
Prokurorui pakeitus kaltinimą į BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamasis A. T. nurodė kaltės nepripažįstantis. Nurodė, kad laikosi anksčiau duotų paaiškinimų. Apie telefoną jie su A. G. nekalbėjo, jam apie telefoną nieko nebuvo žinoma. V. M. padavė telefoną A. G. ir pabėgo, o jie nuėjo. Jis pats buvo šalia ir tai matė. Telefonas buvo pas A., tada šis netoli namų padavė jį jam. Jis paėmė jį, nes manė, kad tai bus naudinga. Po to jis telefoną perdavė merginai. Jie nepalaužė V. M. valios, neėmė telefono bendrais veiksmais, nesitarė jį imti, apie jį nebuvo jokios kalbos. Jis nežino, kodėl A. G. paėmė telefoną. Dėl šių įvykių jis gailisi, kad taip įvyko, kad jis įvėlė A. G..
Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs nuoširdų prisipažinimą, davė parodymus apklausų metu, akistatoje su nukentėjusiuoju V. M., kaltinamuoju A. G. (t. 1, b. l. 83, 84, 85, 86, 87-88, 91).
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, teigė kaltę pripažįstantis pilnai. Nurodė, kad A. T. sesuo yra jo žmona. Jei yra išprievartaujama draugė, tai reakcija gali būti įvairi. Jis buvo namuose. A. T. paprašė jo eiti kartu pasivaikščioti. Jis sutiko eiti, tačiau pats nežinojo, kur eina. Jei būtų žinojęs – būtų Andrejų įkalbėjęs, kad taip nedarytų, jis būtų jo klausęs. Jie vaikščiojo, A. T. buvo geros nuotaikos ir jie atėjo prie M. namo, tikslaus adreso nežino. Tuomet kažkiek laukė V. M. kieme, A. sakė, kad reikia palaukti draugo. Šis atėjo. Jis pats V. M. matė pirmą kartą, jo nepažinojo. Jie pradėjo aiškintis. A. T. pasakė V. M., kad šis išprievartavo jo draugę. Tik tuomet jis (A. G.) tai sužinojo. Jis pats merginos nepažįsta, tik žinojo, kad ji yra artimas A. T. žmogus, kad jam tai svarbu, tačiau jie galėjo tai išsiaiškinti be fizinių veiksmų. M. sakė, kad jis patempė už kuprinės, tačiau byloje yra daug išgalvotų dalykų. Prasidėjo muštynes. Iš pradžių užsimojo Andrejus, tada užsimojo M.. Jis bandė juos išskirti. Nebuvo įmanoma suskaičiuoti, kiek kartų Andrejus smogė nukentėjusiajam, buvo tiesiog muštynės. Tada jie įėjo į laiptinę. Jis (A. G.) prispaudė V. M. prie sienos ir jį laikė, tačiau nemušė. Paklausė jo, ar jis išprievartavo mergaitę. Tuo metu nebuvo smūgių. Jis neatsakė į klausimą. Tada jis laikydamas pasakė, kad šis atsakytų, kad niekas nesiruošia jo mušti. A. tuo metu jo nemušė. Tačiau M. vengė atsakyti. Tada vėl prasidėjo muštynės. M. užsimojo kažkokiu pagaliu ir pataikė jam, o ne A.. Jis bandė juos išskirti. Tada išgirdusi triukšmą išėjo į laiptinę kaimynė - jauna moteris. Ji pažiūrėjo į V. M. ir pasakė, kad jie ne pirmi, kurie ateina aiškintis su juo, pasakė eiti aiškintis į kiemą. Jie išėjo į lauką. M. jis laikė apėmęs per pečius ranka, jo nespaudė. Lauke nukentėjusiojo nieks nemušė. Jis vėl jo paklausė, į ką šis tylėjo. Tada pasakė, kad nukentėjusysis duotų telefoną, nes A. pasakė, kad jam iškelta baudžiamoji byla dėl išprievartavimo ir, kad telefone esančios trumposios žinutės įrodys jo kaltę. M. paėmė ir padavė telefoną, nieko nesakė. Jis paėmė telefoną, kad būtų įrodyta nukentėjusiojo kaltė. Po to paklausė, kodėl šis taip padarė. Po to nukentėjusysis pabėgo. A. T. smūgiai buvo į galvą. Iš pradžių 2-3 smūgiai gatvėje, vėliau keletas smūgių buvo laiptinėje. Vėl išėjus į kiemą daugiau smūgių nebuvo, tik pokalbis. Tuo metu, kai jis prašė telefono, A. T. buvo kažkur netoliese, nepamena kur tiksliai. Nežino, ar šis matė, kaip buvo perduotas telefonas. M. buvo vieną kartą nukritęs ant žemės - pradžioje nuo A. smūgio. Kai buvo paimtas telefonas M. stovėjo. Jis pats V. M. nemušė, tik buvo jį prispaudęs laiptinėje. Tai padarė norėdamas paklausti. Tuo metu muštynių nebuvo. Išvedant iš laiptinės į kiemą jis galėjo nukentėjusįjį tempti, tačiau ne už kuprinės. Jis net nėra tikras, ar nukentėjusysis turėjo kuprinę. Jis vedė jį paėmęs už rankos. A. pasakė, kad telefone turi būti žinutės, kurias reikia perduoti tyrimui, tad jis telefoną perdavė A.. Nepamena kada tiksliai tai padarė. Daugiau telefonu nesidomėjo. Jis norėjo, kad telefonas įrodytų kaltę, jis turėjo būti perduotas policijai. Savo veiksmus vertina blogai, teisiškai buvo neteisingai padaryta. Su civiliniu ieškiniui sutinka, nors telefonas vertas 5 Lt. Muštynių iniciatoriai buvo jie. Kraujo žymių buvo, tačiau kraujas buvo ne jo paties. Jis prašė T. liautis mušti M., bandė juos išskirti. Dėl telefono jokio susitarimo tarp jų nebuvo. Jis pats taip sugalvojo padaryti, kai kalbėjo su nukentėjusiuoju ir klausė, ar jis išprievartavo merginą. Tada A. pasakė, kad telefone yra sms žinutės, kurios padėtų įrodyti jo kaltę. Tai jis pasakė tuomet, kai telefonas buvo jo (A. G.) rankose. Tuomet jis paėmė telefoną ir negrąžino jo nukentėjusiajam. Įsidėjo į kišenę ir tai A. T. matė, neprieštaravo, nes tai buvo įrodymas, jog M. yra prievartautojas. Telefoną jis perdavė T. pakeliui arba namuose. Veiksmų vietos jie nesirinko, kieme žmonių nebuvo, į jų veiksmus nieks nesureagavo. Laiptinėje jis sakė M. prisėsti ir nusiraminti, negrubiai jį pasodino. Smūgių kojomis jis nepamena. Kur šiuo metu yra telefonas jis nežino.
Prokurorui pakeitus kaltinimą į BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamasis A. G. nurodė kaltę pripažįstantis pilnai. Nurodė, kad papildymų neturi, sutinka su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas patvirtina. Taip pat nurodė, kad mintis paimti telefoną jam kilo lauke. Jis pats paprašė V. M. telefono, šis jį ištraukė berods iš kišenės ir pats padavė jam. A. T. tuo metu buvo netoliese, nežino, ar šis tai matė. Jis iki tol telefono pas V. M. nematė, tik spėjo, kad pas jog toks yra. Į A. T. dėl telefono paėmimo jis nesikreipė. Jis paėmė telefoną ir jie nuėjo. Vėliau atidavė telefoną A. kaip įrodymą kitoje byloje. Šis žinojo, kad telefonas priklausė V. M.. Jis perdavė telefoną A. T., kad būtų įrodymas kitoje byloje. Tai buvo priežastis viso to įvykio.
Nukentėjusysis V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo 2012 m. vasarą, galimai birželio 30 d., apie 18 val. vakaro. Jis ėjo iš darbo namo. Prie namo Vilniaus g. 57 (ten buvo jo gyvenamoji vieta) jį pasitiko du vaikinai. Vieną iš matymo jis pažinojo, kito - ne. Tai buvo A. T. ir A. G.. T. priėjo ir nieko nesakydamas smūgiavo jam į veidą. Nugriuvęs jis nebuvo, išsilaikė ant kojų. Vėliau priėjo A.. Kadangi jis iš darbo grįždavo su termosais, tai buvo su kuprine. Iš nugaros prie jo priėjo A. ir jam pasirodė, kad šis apsidrausdamas, kad jis nepabėgtų, paėmė už kuprinės ir pastumdamas įvedė į to namo laiptinę. A. laikydamas už kurpinės ir nepaleisdamas pasodino jį ant pakopos. Jokių klausimų nebuvo. T. ėmė smūgiuoti. Iš pradžių rankomis, kumščiais, po to kojomis. Kojomis pataikė tik į viršutinę kūno dalį, rankomis kliuvo į veidą. Vėliau pirmame aukšte iš buto išėjo kaimynė, jai nepatiko triukšmas, paklausė, ką jie daro. Kažką atsakė, bet kaimynė paprašė, kad jie netrukdytų kitiems ir išeitų į lauką. Jai nepatiko triukšmas ir muštynės. A. nepaleisdamas jo kuprinės ir tuo pačiu jį laikydamas, truputėlį patempdamas ir nepaleisdamas stumtelėjo link lauko durų. Lauke buvo tokia vieta, kur iš trijų pusių nesimato. Mano ten jį tyčia nuvedė, kad niekas nematytų. A. nepaleido kurpinės, pasodino jį ant akmenų tvorelės. T. vėl ėmė jį daužyti. Mano, kad A. jį laikė, o T. - daužė. Jis įsitikinęs, kad jie sąmoningai veikė kartu. A. laikė, kad jis nesipriešintų, o T. mušė. Smūgių buvo tikrai virš 8 lauke, o laiptinėje buvo apie 5 smūgius. Tie smūgiai vykdavo tarpais, t.y. jam A. kažką sakydavo, jis atkreipdavo dėmesį ir atsisukdavo ir tada T. jam smūgiavo. Šių veiksmų priežastis: su T. jis buvo ankščiau susitikęs, jis buvo atvykęs į jo butą, prisistatė policininku ir jam teko atidaryti duris. Tuo metu jis buvo vienas ir tada galėjo jam pasipriešinti. Atidarius duris A. T. ėmė smūgiuoti, laužėsi į butą, tai jo reakcija buvo adekvati, jis ėmė gintis, jie susigrūmė bute. Po tų muštynių bute A. T. pasakė, ar prisimeni A., ji lyg tai apšmeižta. A. Č. - tai moteris, dėl kurios jį buvo apkaltinę išprievartavimu. Po grumtynių bute jam paaiškino, kad čia, dabar ir vėliau, ateityje bus už A.. Šis įvykis buvo mėnuo iki nagrinėjamo įvykio. Nagrinėjamo įvykio metu klausimas apie išprievartavimą buvo užduotas. Jie tikėjosi, kad jis pasakys, taip buvo ar nebuvo. Klausė A. T. smūgiavo ir vis sakė, kad tai už A.. Laiptinėje buvo apie 5 smūgius, lauke apie 10 ar 8 smūgius. Lauke po laiptinės buvo 8 smūgiai, o prieš laiptinę – vienas netikėtas smūgis. Pirmas smūgis buvo ranka, laiptinėje 5 smūgiai - rankomis ir kojomis, lauke po laiptinės - ir kojomis, ir rankomis. Rankomis ir į veidą pataikė. Kojomis - tik į viršutinę kūno dalį. Buvo ir kraujo. A. laikė jį už kuprinės, kad T. būtų lengviau smūgiuoti. Jis buvo nugriuvęs lauke, kai daužė prie krūmų. Prieš einant į laiptinę nugriuvęs nebuvo. Laiptinėje A., laikydamas už kuprinės, buvo prispaudęs prie sienos. A. paprašius jis ištraukė telefoną ir padavė, kad atstotų ir jis galėtų eiti sveikas į darbą. A. pasakė: „Duok telefoną“. Tuo metu jis pats sėdėjo ant akmenų tvoros, o T. stovėjo šalia ir ruošėsi smūgiuoti. Jis girdėjo A. žodžius. Jis padavė telefoną ir jie pasitraukė. Nepamena, ar buvo tarp jų pokalbis, jam tuo metu ne tai rūpėjo. Jam varvėjo kraujas iš nosies, skaudėjo šonkaulius. Civilinį ieškinį palaiko, 100 Lt - tai telefono vertė. Tai buvo „Nokia“ senas modelis. Jo kaina tokia ir buvo - 100 Lt, tai buvo padėvėtas telefonas. Policiją iškvietė jis pats. Prie namo pamatė vaiką, kuris kalbėjosi telefonu. A. ir T. nuėjus jis paprašė duot paskambinti policijai ir ją iškvietė. Į medicinos darbuotojus nesikreipė, tik po keleto dienų darėsi tyrimus dėl šio įvykio. Jis savo iniciatyva nuėjo į komisariatą, nes turėjo bylą dėl A.. Tą dieną buvo blaivus, sveikas. T. jis pažinojo iki šių įvykių, nes šis buvo atėjęs pas jį apsimetęs policininku. Policija jo neklausė, ar jis pažįsta jį užpuolusius asmenis, o ir jis pats nepagalvojo, nemanė, kad tai kažką lems. Užpuolikus jis atpažino maždaug po metų. Įvykius jis pamena gan gerai. Kaltinamiesiems jis nesipriešino. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Šį numerį jam reikėjo atstatyti. Numeris (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako.
Nukentėjusysis V. M. buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatoje su kaltinamaisiais A. T., A. G. (t. 1, b. l. 25, 43, 53, 54, 86, 154-155).
2012-07-02 specialisto išvadoje Nr. G1553/12(01) nurodyti šie V. M. apžiūros metu nustatyti jo sužalojimai: kraujosruvos su linijiniu nubrozdinimu ir įbrėžimu veide, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-30), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Apžiūros metu nustatyta, kad V. M. kaktos pusėje (1,5 cm virš antakio centrinės dalies) apie 2x1,5 cm violetinė kraujosruva odoje, kurios viršutinėje riboje 0,6 cm ilgio, odos įbrėžimas, lygiais, susiglaudusiais kraštais, kiek iškilusiu šašu. Kairės akies vokų išorinėje dalyje apie 4,2 cm gelsvai violetinė poodinė kraujosruva, kurios fone akiduobės krašto srityje 1,0,1 cm linijinis nubrozdinimas, raudonu šašu odos lygyje. Nosies kaulinės dalies centre apie 1,5 cm skersmens blyški, analogiška poodinė kraujosruva (t. 1, b. l. 28-29).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad V. M. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris 2012-06-30, Grigiškėse, prie namo Vilniaus g. 57, prie laiptinės kartu užpuolė su draugu, jį sumušė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefono aparatą (t. 1, b. l. 36-38).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad V. M. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris 2012-06-30, Grigiškėse, prie namo Vilniaus g. 57, prie laiptinės kartu su kitu vaikinu jį užpuolė, laikė, įstūmė į laiptinę, vėliau liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą (t. 1, b. l. 39-41).
Nukentėjusysis V. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kas fiksuota 2013-02-15 protokole (t. 1, b. l. 46-51).
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. P. 2012-02-03 nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. M. atžvilgiu nutrauktas nesant jo veiksmuose nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 31-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Nukentėjusiojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, akistatų su kaltinamaisiais metu, taip pat teisiamajame posėdyje patvirtina aukščiau įvardytas pakeisto kaltinimo faktines aplinkybes, kaltinamųjų A. T. ir A. G. konkrečių veiksmų jo atžvilgiu seką, suduotų smūgių skaičių, lokalizaciją, taip pat tai, kad po šių veiksmų įvykdymo A. G. reikalaujant nukentėjusysis atidavė jam savo mobilaus ryšio telefoną Nokia. V. M. tyrimo metu atpažino kaltinamuosius A. T. ir A. G., kas fiksuota atpažinimo protokoluose. Nukentėjusiojo parodymai proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, pakankamai kategoriški, savo parodymus jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatų metu. Jo parodymus patvirtino ir specialisto išvados Nr. G1553/12(01) duomenys, pagal kuriuos V. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šią įrodymų grupę teismas vertina kaip patikimą.
Minėtus duomenis teismas sugretino ir su kaltinamųjų parodymais. A. T. teisiamojo posėdžio metu neneigė smūgiavęs nukentėjusiajam, tačiau išreiškė abejones dėl suduotų smūgių skaičiaus, teigė iš viso smūgiavęs 5 kartus ir tik rankomis. Tačiau įvertinęs tai, kad šie kaltinamojo parodymai nebuvo kategoriški, jis nurodė tiksliai šių aplinkybių nepamenantis, nepaneigė galimybės, kad galėjo būti suduotas ir didesnis smūgių skaičius, taip pat ir kojomis, teismas sprendžia, kad šie kaltinamojo A. T. parodymai aukščiau aptartų nukentėjusiojo V. M. parodymų ir kitų įrodymų nepaneigia. Kaltinamasis A. G. taip pat iš esmės neneigė tiek savo paties fizinių veiksmų V. M. atžvilgiu, tiek patvirtino kaltinamojo A. T. suduotus nukentėjusiajam smūgius. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. G. neigė, jog A. T. smūgiavo ir po to, kai jie trise išėjo iš laiptinės vėl į kiemą, taip pat išreiškė abejones, ar buvo suduoti smūgiai kojomis, tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems aukščiau minėtiems įrodymams, tame tarpe ir kaltinamojo A. T. teiginiams. Įvertinęs duomenų visumą teismas sprendžia, kad pastarieji A. G. teiginiai nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis sąžiningai klysta ir tiksliai smurto panaudojimo aplinkybių nepamena. Abu kaltinamieji taip pat patvirtino, kad V. M. po smurto panaudojimo jo atžvilgiu A. G. reikalaujant atidavė šiam savo mobilaus ryšio telefoną. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, iš esmės sutampa, papildo vienas kitą, tad teismas, remdamasis minėtais įrodymais, konstatuoja visas kaltinimo faktines aplinkybes kaip įrodytas.
Kaltinamasis A. T., teisiamojo posėdžio metu išsakydamas savo nesutikimą dėl kaltinimo įvykdžius plėšimą, tai argumentavo tuo, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas ne siekiant paimti mobilaus ryšio telefoną, o kerštaujant už jo buvusios merginos A. Č. išprievartavimą, tarp jo ir A. G. susitarimo pagrobti telefoną nebuvo. Tačiau teismas šią kaltinamojo poziciją sieja daugiau su netinkamu teisiniu situacijos vertinimu, nei savo kaltės neigimu. Nustatytų kaltinamųjų veiksmų teisiniam įvertinimui būtina nustatyti ir paanalizuoti šių veiksmų priežastis, veiksmų atlikimo seką, padarinius. Byloje pateiktas 2012-02-03 prokuroro nutarimas patvirtina, kad, iš tiesų, V. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant jį padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas) numatytą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas nesant šio nusikaltimo. Šie duomenys netiesiogiai patvirtina kaltinamojo A. T. teiginius, kad jis ėjo prie V. M. namo siekdamas išsiaiškinti su juo dėl, jo manymu, išprievartautos savo buvusios merginos. Kad buvo siekiama išsiaiškinti šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo V. M. bei kaltinamojo A. G. parodymai, nes smurtinių veiksmų eigoje nukentėjusiojo buvo nuolat teiraujamasi dėl minėtų aplinkybių. Kaltinamųjų parodymai taip pat patvirtina, kad A. T. pakvietė A. G. eiti kartu norėdamas, kad šis būtų šalia, tačiau A. G. ėjimo prie nukentėjusiojo namo priežastį sužinojo tik A. T. pradėjus smurtinius veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi tarpusavyje dėl kokių nors konkrečių veiksmų nukentėjusiojo ar jo turto atžvilgiu. Tačiau kartu pažymėtina, kad ši aplinkybė nei šalina atsakomybę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nei kaip nors reikšmingiau ją švelnina, nei yra pagrindas veiksmus kvalifikuoti kitaip. Nežiūrint to, kad, kaip minėta, išankstinio kaltinamųjų susitarimo dėl konkrečių veiksmų nėra nustatyta, vis tik visus tiek smurtinius, tiek telefono užvaldymo veiksmus kaltinamieji atliko kartu, vienas kito akivaizdoje, konkliudentiniais veiksmais pritardami tokiai veiksmų eigai. Kaip yra nustatyta, A. T. atliko konkrečius smūgių sudavimo veiksmus, o A. G. laikė, vedėsi nukentėjusįjį. Kaip patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji, viso šio proceso metu buvo siekiama išgauti V. M. pasisakymą dėl A. Č. išžaginimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Teismo vertinimu tai įtakojo tolimesnius kaltinamųjų veiksmus, tolimesnės jų tyčios transformavimąsi. A. G. patvirtino, kad po to savo iniciatyva pareikalavo, kad nukentėjusysis atiduotų jam telefoną, kuriame, jo vertinimu, galėjo būti reikšmingos informacijos minėtu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ši argumentacija atitinka kaltinamųjų įvardytus jų buvimo įvykio vietoje, jų veiksmų motyvus, A. T. nurodytus interesus. Nukentėjusysis po šio reikalavimo telefoną atidavė. Kaltinamasis A. G. patvirtino, kad šių veiksmų metu A. T. buvo šalia, tai matė ir tam neprieštaravo. Todėl telefonas buvo paimtas ir vėliau perduotas A. T.. A. T. minėtų aplinkybių nepaneigė, patvirtino teismui, kad matė, kaip A. G. paėmė iš nukentėjusiojo telefoną, tuo metu buvo šalia, tam neprieštaravo, vėliau pats perėmė telefoną iš A. G. ir ne grąžino jį nukentėjusiajam, o susipažino su telefone buvusia informacija, kurį laiką laikė telefoną namuose, vėliau perdavė kitam asmeniui, tai yra disponavo pagrobtu turtu. Šie jo veiksmai leidžia spręsti, kad jo tiesioginė tyčia apėmė ne tik fizinio smurto V. M. atžvilgiu panaudojimą, bet ir šio telefono užvaldymą po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu pats vartojo fizinį smurtą, taip palaužė jo valią priešintis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. tvirtino, jog telefoną jis atidavė A. G. tuo metu, kai A. T. ruošėsi smūgiuoti ir būtent tik po to kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, teismas nukentėjusiojo parodymus vertino kaip patikimus duomenis ir jais vadovavosi. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad motyvai, kodėl buvo atimtas telefonas, tai yra ar dėl savanaudiškų tikslų, ar siekiant gauti informaciją, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju esminę reikšmė turi nustatyto fizinio smurto panaudojimas bei to pasėkoje pasiektas svetimo turto užvaldymas. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nustatyti abiejų kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas smurtinis tyčinis apysunkis nusikaltimas. Veika baigta, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nustatytą kiekvieno kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, į nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į pagrobto turto vertę (100 Lt). Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo kaltę iš esmės pripažino, ginčydamas kaip kurias veikos kvalifikavimui nereikšmingas faktines aplinkybes dėl sąžiningo suklydimo, davė parodymus apie savo ir A. T. veiksmus, išreiškė savo apgailestavimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. T. teisiamojo posėdžio metu nors ir patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes, vis tik ikiteisminio tyrimo metu, proceso eigoje nuolat keitė savo parodymus, nesigailėjo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes.
A. T. nagrinėjamą veiką padarė būdamas vieną kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu jis yra teistas jau du kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, nevedęs. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 115-138, t. 2, b. l. 137).
A. G. yra neteistas. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą jo atžvilgiu buvo taikytas administracinis nurodymas, tad pagal esamą teismų praktiką pripažintina, kad administracine tvarka jis nėra baustas. Dirbo, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau leidimo nuolat gyventi Lietuvoje galiojimo laikas yra pasibaigęs. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 61-67, 76-79, 86, 138).
Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems skiriant laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Be to, A. T. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė 2012-06-30, tai yra iki jo atžvilgiu buvo priimtas 2013-06-20 nuosprendis, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra bendrintina su minėtu nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant. Į bausmę įskaitytinas pagal 2013-06-20 nuosprendį įskaitytas bei atliktas bausmės laikas.
A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-27 16.40 val. iki 2013-06-28 13.20 val. (viena para) (t. 1, b. l. 142, 153). 2014-05-13 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 165-167). Jis Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis pagal Europos arešto orderį sulaikytas Švedijos karalystėje 2014-10-20 ir buvo sulaikyme iki 2014-11-12, kuomet perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams ir sulaikytas. 2014-11-14 nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, kuris vėlesnėmis nutartimis pratęstas iki 2015-04-12 (t. 1, b. l. 178-183, 187, 189, t. 2, b. l. 4, 14-16, 23-25, 40-52, 157-158). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę ir konstatuotina, kad A. G. jam skirtą bausmę yra atlikęs.
Kaltinamajam A. T. kardomoji priemonė nėra paskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo ją skirti iki bausmės vykdymo pradžios nėra.
Kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri, kaltinamajam atlikus jam skirtą bausmę, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamasis paleistinas teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 44) dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo. Įvardyta turtinė žala – pagrobto telefono vertė. Teismas šią sumą vertina kaip pagrįstą, atitinkančią protingumo kriterijus. Ši žala padaryta nusikalstamų bendrų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamųjų veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.279 straipsnio 1 dalimi, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai ir turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai. Nukentėjusiajam priteistinas nurodytos sumos atitikmuo eurais.
2015-01-02 prokurorės Elinos Jevmenovaitės nutarimu, patikslintu 2015-01-05 nutarimu, laikinai 6 mėnesiams apribota A. G. nuosavybės teisė į jam priklausančius 81 Švedijos kroną, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą į turtą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu. Pinigai perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriui. (t. 2, b. l. 27-29, 30-37). Nustatytas A. G. nuosavybės teisių apribojimas į minėtas pinigines lėšas paliktinas, į jas nukreipiant tenkinto civilinio ieškinio padengimą.
Pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pridėti dokumentai (t. 2, b. l. 56-60) patvirtina, kad kaltinamojo A. G. ekstradicijos bendra išlaidų suma yra 1542,81 € (5327 Lt). Atsižvelgus į tai, kad šių išlaidų atsiradimą sąlygojo paties kaltinamojo elgesys, nes jis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 6 punktas) ir priteisia jas iš kaltinamojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 23,16 €. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinti su bausme, skirta 2013-06-20 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmę A. T. pagal 2013-06-20 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 5 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmę A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-27 16.40 val. iki 2013-06-28 13.20 val. (viena para) ir nuo 2014-10-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2015-04-10, ir konstatuoti, kad A. G. jam skirtą bausmę yra atlikęs.
A. T. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.
A. G. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir paleisti jį teismo posėdžių salėje. Naujos kardomosios priemonės neskirti.
V. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. T. ir A. G. solidariai V. M. naudai 28,98 € (atitinka 100 Lt) turtinei žalai atlyginti.
2015-01-02 prokuroro nutarimu, patikslintu 2015-01-05 nutarimu, skirtą A. G. nuosavybės teisių apribojimą 6 mėnesiams į jam priklausančius 81 Švedijos kronas, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą į turtą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu, palikti galioti, į šias pinigines lėšas nukreipiant tenkinto V. M. civilinio ieškinio padengimą.
Priteisti iš A. G. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas) 1542,81 € (atitinka 5327 Lt) proceso išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.