Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos 1 kartą, nuobauda negaliojanti, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014-06-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-13671345-14 dėl to, kad ji 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.51 val. viešoje vietoje, Trakuose, Šaudyklos gatvėje konflikto metu su kaimyne G. T. dėl jos vedžiojamo palaido šuns viešoje vietoje, mažamečio vaiko akivaizdoje, G. T. atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, žemino jos garbę ir orumą, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. kalta dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad ji ir G. T. yra kaimynės. Įvykio metu buvo gegužės mėnuo. Ji išėjo pasivaikščioti Šaudyklos gatve, kuri tęsiasi palei ežerą į miškelį ir pamatė palaidą bėgantį juodą šunį. Šuo pribėgo prie jos ir pašokęs ant krūtinės, pilvo, ištepė drabužius, apseilėjo jai veidą ir nušoko, tačiau neįkando, bet ji labai išsigando. Žino, kad G. T. turi šunį. Netrukus atėjo kaimynė G. T., paėmė šuniui už antkaklio ir atsistojo nuo jos metro ar pusantro atstumu. Toliau nuo G. T., apie 5-10 metrų atstumu stovėjo jos nepilnametis sūnus J. C. T.. G. K. bandė G. T. sudrausminti sakydama: ”G., ar tu nežinai kaip vedžioti šunį? Reikia antsnukio, pavadėlio”, tačiau G. T. į tai sureagavo agresyviai ir pasakė: “tu man, debile, neaiškink, kaip noriu, taip vedžioju”, “išmok lietuviškai kalbėti, lenkiška kale”, pasisiūlė išplauti išteptus rūbus. Po to G. T. nuėjo prie sūnaus ir abu nuėjo į savo pusę. Taip pat paaiškino, jog iki įvykio jos normaliai sveikinosi, gražiai sutardavo. Vėliau G. T. pradėjo rašyti skundus. G. T. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nenaudojo, dujų balionėlio neturėjo, kišenėje turėjo telefoną. Taip pat paaiškino, kad G. T. į policiją paskambino po trijų dienų. Ji tapo arogantiška, kai ištekėjo už užsieniečio. Kokios tautybės jos vyras, nežino.

Nukentėjusioji G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 12 metų yra pažįstamos su G. K., bendravo, kai jie atsikėlė gyventi. Š. m. gegužės 28 d., apie 14 val. 30 min., ji kartu su sūnumi ir šunimi išėjome pasivaikščioti. Šuniui tada buvo du metai, šuo juodos spalvos, šuo dresuotas, ramus ir linksmo būdo. Visi kaimynai labai draugiškai juos pasitinka, visi glosto šunį, jokių priekaištų niekada dėl šuns neturėjo. Šuo laksto su pavadėliu tam, kad galėtų jį sudrausminti. Šuo niekada nieko nepuola. Ėjo takeliu aplink mišką, šalia Šaudyklos gatvės. Ten vieša vieta, yra sveikatingumo takas. Maždaug po 20 minučių jiems išėjus iš namų, G. K. atėjo iš paskos, šuo nesulojo, nes ji yra kaimynė. G. K. priėjus arčiau, šuo, vizgindamas uodegą, ją pauostė, ant G. K. nešoko, o sūnus buvo šalia G. T.. G. K. pamatė, kad liko dėmė ir pradėjo šaukti, kodėl šuo be antsnukio. G. T. jai pasakė, kad “ne pirmą kartą tai sakai, kad tam šuniui nereikia antsnukio, nes šuo ramus”, o ji pradėjo šaukti, kodėl šuo prisilietė, aiškino, kaip šunį reikia vedžioti, kad šuo turi būti su antsnukiu. G. K. buvo piktai, agresyviai nusiteikusi. Nukentėjusiojo parodė, kad G. K. dažnai keikiasi, vartoja vartoja keiksmažodžius. G. T. norėjo ją nuraminti ir pasakė, kad “jeigu taip yra blogai, galiu tas kelnes išskalbti”. G. K. pradėjo šaukti, kad kiek ji gali laipioti per šuns “šūdus”, kad nufilmuos juos su šunimi ir įdės į “yootube”. Vaikas stovėjo šalia jos ir viską klausė. G. K. pradėjo kalbėti apie G. T. ir jos vyro intymius santykius. Ji isteriškai šaukė, žemino jos vyro tautybę. Pabaigoje ji pasakė, kad “kaip papurkšiu dujomis, išdeginsiu ir daugiau nebevaikščiosite”. Po to, jie nuėjo iš karto namo, nes buvo išsigandę. Iš karto nepranešė policijai, nes norėjo nusiraminti. Manė, kad gal G. K. atsiprašys. Įžeidimai buvo labai šiurkštūs. Įvykio momentu pašalinių žmonių nebuvo. Po įvykio vengia susitikti, nebendrauja. Paaiškino, jog ji keiksmažodžių nevartojo. Po įvykio, visą rugpjūčio mėnėsį sūnus atsisakydavo maudytis ežere, o prieš tai labai mėgo maudytis. Po įvykio vaikas kurį laiką neramiai miegojo, dėl ko nukentėjusioji konsultavosi su vaikų psichologu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas H. K. parodė, kad G. K. ir G. T. pažįsta abi tiek, kiek nagrinėjo pareiškimą. Buvo gautas T. G. pareiškimas apie tai, kad Šaudyklos gatvėje susitikus kaimynėms įvyko konfliktas, kurio metu viena kitos atžvilgiu pavartojo įžeidžiančius žodžius. Buvo surašytas protokolas. Žino tuos faktus, kurie nurodyti pareiškime, kitų liudytojų nebuvo. Kada buvo gautas G. T. pareiškimas neprisimena. Kiek pamena kartu buvo mažametis G. T. sūnus. Atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė paaiškinimą. Surinkti duomenys buvo pakankami, vadovavosi tais, kuriuos nurodė pareiškėja.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad G. T. yra jos dukra, o su G. K. santykiai blogi. 2014-05-28 jos dukra ir anūkas su labradoro veislės kalyte Maja, kuri dresuota, ant ilgo pavadėlio išėjo pasivaikščioti taku prie ežero. Po kiek laiko grįžo ir iš jų veidų pamatė, kad yra išsigandę. Dukra papasakojo, kad G. K. tyliai, iš nugaros atėjo, o šuo su nosimi palietė jos drabužius, vaikas pasakė, kad G. negražiai kalbėjo apie mamą, tėtį, sakė, kad degins akis, kad jie ten nevaikščios. Vaikas po įvykio negalėjo miegoti, verkė, bijojo maudytis. Buvo reikalinga psichologo pagalba. Savo kieme girdi kaip keikiasi G. K., tai girdi ir jos anūkas. Tą dieną ji keiksmažodžių išsakytų jos dukters atžvilgiu negirdėjo. Anūkas po įvykio stresavo, jis buvo neramus, bijojo. Jis pasakė, kad jis bijo eiti į tą vietą, bijo susitikti su K., bijo, kad nenuskriaustų jo šuns. Anūkas buvo susitikęs anksčiau su G. K., jis žino, kad ji yra kaimynė. Parodė, kad niekada nebuvo skundų iš kaimynų dėl jų šuns. Vaiką labiausiai šokiravo G. K. riksmas, ji negražiai kalbėjo apie jo tėvus. Taip pasakojo anūkas. Anūkas kalba prancūzų kalba, lietuviškai. Lenkiškai supranta, vokiškai. Rusų kalbą girdi tada, kai liudytoja su dukra nori kažką nuslėpti nuo vaiko. Šuo yra dresuotas. Kai kas ateina prie durų – jis loja, o kai ateina žmogus, laižo jam rankas. Jis klusnus. Šuns nepaleidžia kieme palaido, tik su pavadėliu. Iki gegužės 28 dienos šunį ir ji vedžiojo, visada eina tada, kad nesusitikti su G. K., nes jos bijo.

Teismo posėdžio metu liudytojas B. K. parodė, kad su G. T. santykių nepalaiko, pažįstami nuo 1999 metų. G. K. yra jo žmona. Dėl 2014-05-28 įvykio parodė, kad tą dieną žmona išėjo pasivaikčioti, o jis dirbo prie namų. Ji išėjo ir greitai grįžo. Matė ją susinervinusią, sakė, kad šuo ją užpuolė ir kaimynė užsipuolė. Žmona pasakojo, kad kaimynė rėkė, o šuo sėdėjo iššiepęs dantis. Ji šunų bijo. Jis pats konflikto negirdėjo, ar dar kas dalyvavo konflikte jam nežinoma. Tačiau matė, kad žmonos rūbai buvo ištepti.

Teismo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį nepilnametį J. C. T. dalyvaujant vaikų psichologei, pastarasis paaiškino, kad jis tetos, vardu G., nepažįsta. Minėtą dieną jis su mama ir šuniuku vaikštinėjo palei ežerą, kai sutiko moterį, vardu G.. Jų šuo pribėgo prie tetos G., užšoko ant jos. Šuo nepiktas, jis nesikandžioja. Teta G. garsiai šaukė, vartojo negražius žodžius, šaukė lietuviškai ir rusiškai. Kokius konkrečiai žodžius teta vartojo, berniukas neprisimena, negali pasakyti, paminėjo vieną žodį „bl..“. Kad tai negražūs žodžiai, berniukui žinoma iš mokyklos. Taip pat, teta G. pagrasino dujų balionėliu. Berniukas parodė, kad teta G. rankose dujų balionėlio neturėjo. Taip pat berniukas paaiškino, kad teta G. apie jo tėtį sakė „prancūzas, vokietis“.

Apklausoje dalyvavusi psichologė K. S., paaiškino, kad, anot vaiko, G. K. įvykio metu kalbėjo negražiai, tačiau kokius žodžius vartojo, jis negalėjo pasakyti. Paaiškino, jog tokius žodžius girdi mokykloje. Psichologė motinos įtakos vaiko pasakojime neįžvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už įvykdytą nedidelį chuliganizmą. Nedidelis chuliganizmas tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais yra kėsinamasi į viešąją tvarką.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš bylos faktinių duomenų matyti, jog G. K. savo kaltę neigia ir nurodo, kad G. T. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Priešingai, nurodo, jog nukentėjusioji G. T. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji G. T. nurodo, jog ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, o G. K. atžvilgiu necenzūrinių žodžių ji nevartojo. Teismas pažymi, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusioji yra asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. G. K. parodymai apie tai, kad G. T. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, teismo vertintini kritiškai, kadangi duoti bylos baigtimi suinteresuoto asmens, todėl parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Nukentėjusiosios G. T. parodymai apie tai, kad G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, teismo vertintini taip pat kritiškai, kadangi duoti taip pat bylos baigtimi suinteresuoto asmens, todėl jos parodymus vertina kaip nukentėjusiosios siekį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nubaustas. Tiek G. T., tiek G. K. parodymais, kurie šiuo atveju sutapo, nustatyta, kad įvykio daugiau niekas nematė. Liudytojo H. K. parodymai, taip pat nei patvirtina, nei paneigia G. K. kaltės. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio liudytojai nebuvo nustatyti. Ko neginčijo nei G. K. nei G. T., tuo metu netoliese buvo G. T. nepilnametis sūnus J. C. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino tik tiek, kad G. K. įvykio metu kalbėjo negražiai, tačiau kokius žodžius vartojo, jis negalėjo pasakyti. Paaiškino, jog tokius žodžius girdi mokykloje.

Liudytoja apklausta A. M. parodė, kad G. T. yra jos dukra, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai, kaip duotus bylos baigtimi suinteresuoto asmens. Liudytojas B. K. parodė, kad G. K. yra jo žmona, todėl teismas jo parodymus irgi vertina taip pat kritiškai, kaip duotus bylos baigtimi suinteresuoto asmens. Be to, liudytoja A. M. parodė, kad ji pati įvykio dieną keiksmažodžių, išsakytų jos dukters G. T. atžvilgiu, negirdėjo, jos parodymai paremti tik G. T. pasakojimu. Taip pat liudytojas B. K. parodė, kad jis pats konflikto negirdėjo, ar dar kas dalyvavo konflikte jam nežinoma, jo parodymai paremti tik G. K. pasakojimu.

Taigi, iš byloje ištirtų įrodymų konstatuotina, kad kaltinimas G. K. grindžiamas vien nukentėjusiosios G. T. parodymais. G. K. savo kaltės nepripažįsta ir analogiška neteisėta veika kaltina G. T. (pastarosios atžvilgiu 2014-11-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta). Objektyvių duomenų, ar bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymų apie konflikto aplinkybes, nėra. Vien nukentėjusiosios parodymai nėra pakankamas pagrindas apkaltinti asmenį administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes dėl nukentėjusiosios suinteresuotumo, kad G. K. būtų nubausta, jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. K. kaltę, nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.51 val. viešoje vietoje Trakuose, Šaudyklos gatvėje konflikto metu su kaimyne G. T. dėl jos vedžiojamo palaido šuns viešoje vietoje, mažamečio vaiko akivaizdoje, G. T. atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, žemino jos garbę ir orumą bei tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

G. K. neigiant savo kaltę ir nesat kitų byloje patikimų įrodymų apie tai, kad G. K. necenzūriniais žodžiais išvadino nukentėjusiąją G. T., laikytina, jog nėra įrodyta G. K. kaltė dėl kaltinimo pagal ATPK 174 str., todėl jos atžvilgiu administracinio tesės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 174 str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.