Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-31 · Administracinė byla Nr. I-3086-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
I-3086-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00752-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3086-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00752-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde, kurį patikslino (b. l. 12-13) nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015-04-03 iki 2016-02-10 bei nuo 2016-02-10 iki 2016-05-18 buvo laikomas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu 7 būrio sekcijose Nr. 1 ir Nr. 3 jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus 3,1 kv. m. gyvenamasis plotas, kadangi apie 40 kv. m. ploto gyvenamosiose patalpose buvo laikoma iki 20 asmenų. Kadangi daug ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, tai pareiškėjui teko iki 1 kv. m. ploto. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 17-20) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015-04-07 iki 2015-06-09, nuo 2015-06-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-22 iki 2015-10-06 ir nuo 2015-10-20 iki 2015-11-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 4 miegamąjį, kurio plotas 44,73 kv. m., įrengta 14 miegamųjų vietų, o nuo 2015-11-03 iki 2016-04-29, nuo 2016-05-06 iki 2016-05-26 ir nuo 2016-05-26 iki 2016-06-03 - 7 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 44,37 kv. m., įrengta 14 miegamųjų vietų. Darė išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmų, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, t. y. laikant jį perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo patalpose (7 būrio 1 ir 3 sekcijose), kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui.

Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2015-04-07 iki 2015-06-09, nuo 2015-06-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-22 iki 2015-10-06 ir nuo 2015-10-20 iki 2015-11-03 pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 7 būrio 4 miegamąjį, kurio plotas 44,73 kv. m., o nuo 2015-11-03 iki 2016-04-29, nuo 2016-05-06 iki 2016-05-26 ir nuo 2016-05-26 iki 2016-06-03 - 7 būrio 1 miegamąjį, plotas 44,37 kv. m. (b. l. 22, 17-20).

Alytaus pataisos namų kompiuterinės sistemos „ĮSKAITA“ išrašas patvirtina, kad 7 būrio miegamuosiuose Nr. 1 (plotas 44,37 kv. m.) ir Nr. 4 (plotas 44,73 kv. m.) įrengta po 14 miegamųjų vietų, taigi pareiškėjui atitinkami teko 3,16 kv. m. (44,37/14) ir 3,19 kv. m. (44,73/14) gyvenamojo ploto (b. l. 23).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas 7 būrio sekcijoje Nr. 3, be to, miegamuosiuose buvo laikoma iki 20 asmenų, tačiau jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 7 būrio miegamuosiuose Nr. 1 ir Nr. 4, kuriuose įrengta po 14 miegamųjų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Juo labiau, bylos duomenimis, 7 būrio 3 miegamojo plotas 46,36 kv. m., jame įrengta 14 miegamųjų vietų, taigi net jei pareiškėjas ir būtų buvęs laikomas miegamajame Nr. 3, minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu nebūtų pažeista (46,36/14) (b. l. 23). Kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad miegamuosiuose ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų, nėra.

Įvertinus bylos duomenis sprendžiama, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu miegamuosiuose teko nuo 3,16 kv. m. iki 3,19 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pripažintina, jog jam buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę dalį patalpos ploto užėmė baldai, dėl ko pareiškėjui trūko laisvos erdvės. Teismas akcentuoja, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,1 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis