Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-687-1108/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
A20.-687-1108/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00733-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-687-1108/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00733-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Irenai Laurutėnienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotai atstovei Rūtai Girdziušienei,

Irako Respublikos piliečiams M. H. A. A., H. B. S. S., užsieniečių įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjui Ibrahim Stalin Naoum

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems M. H. A. A. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), H. B. S. S. (IOLTU kodas (duomenys neskelbtini)), H. M. H. A. (ILTU kodas 90002480131), Z. M. H. A. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – VSAT, pareiškėjas, institucija) teikimu prašo Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems M. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. B. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei jos nepilnamečiams vaikams H. M. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. M. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsieniečiai) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

Teikime nurodoma, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 20 d. sulaikyti 5 asmenys, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis neteisėtai neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo Irako Respublikos piliečiais prisistatantys M. H. A. A., H. B. S. S. ir jų nepilnamečiai vaikai H. M. H. A. bei Z. M. H. A., kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu minėti užsieniečiai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) esančiame Pabėgėlių priėmimo centre.

2021 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas šiems užsieniečiams priėmė sprendimą Nr. 21M34469 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo yra pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 7 d. užsieniečių skundą tenkino iš dalies. Užsieniečiai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi Nr. eA-2481-781/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalimi, 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamento sprendimu užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teikime pažymima, jog užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką jie atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną. Taip pat užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus minėtiems užsieniečiams alternatyvios sulaikymo priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiamą, pasikeitė užsieniečių šeimos teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, tačiau prašė užsieniečiams netaikyti judėjimo laisvės ribojimo, kadangi užsienietis su šeima Lietuvoje yra jau 11 mėnesių, šeima dėl nepilnamečių vaikų priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei.

Teismo posėdžio metu užsieniečiai su teikimu sutiko, prašė netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

Teismo posėdžio metu užsieniečių atstovas neprieštaravo, kad teikimas, su Institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodytu pakeitimu, turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi nagrinėjant institucijos teikimą taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Pareiškėjas teikimu prašo skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžio metu institucija pakeitė savo pozicija dėl užsieniečiams taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės rūšies ir prašė jiems skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiais prisistatantys M. H. A. A., H. B. S. S. su nepilnamečiams vaikais H. M. H. A. ir Z. M. H. A. į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik juos sulaikius, kas duoda pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jų kelionės tikslas. Jų atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti šiems užsieniečiams prieglobsčio, juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, taigi pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai linkę pažeidinėti įstatymus, ir gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečių vaikų.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, institucijos teikimas tenkintinas iš dalies, užsieniečiams paskiriant kitą nei nurodyta teikime alternatyvią sulaikymui priemonę. M. H. A. A., H. B. S. S. bei jų nepilnamečiams vaikams H. M. H. A. ir Z. M. H. A. paskirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 140¹⁹ straipsniu,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems M. H. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. B. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei jų nepilnamečiams vaikams H. M. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. M. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė