- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-386-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14123-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB ,,Lori Group“
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Lori Group“ ir atsakovės S. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lori Group“ ieškinį atsakovei S. D. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Lori Group“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. D. 27 300,16 Eur nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelės akcininkės sprendimu atsakovė paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas. 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1, kuri nutraukta 2013 gruodžio 2 d. Atsakovė neperdavė akcininkei įmonės dokumentacijos, todėl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo sudaryta inventorizacijos komisija buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacijai atlikti. 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. pagal kasos pajamas patvirtinančių dokumentų pagrindu atliktus įrašus kasos pajamos sudarė 624 188,27 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu, remiantis kasos išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir jų pagrindu atliktais įrašais, kasos išlaidas sudarė 534 237,25 Lt. Atlikus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją, nustatytas 27 300,16 Eur įmonės grynųjų piniginių lėšų trūkumas, už kurių saugojimą buvo atsakinga atsakovė. Atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. raštu atsisakė pateikti paaiškinimą, kur yra saugomos ar panaudotos trūkstamos piniginės lėšos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Atsakovė, būdama atsakinga už kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimą, iš kasos paėmė įmonei priklausančias grynąsias lėšas – 27 300,16 Eur, bei neįformino ūkinių operacijų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimą. Atsakovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai): neteisėti atsakovės veiksmai (finansinių dokumentų tvarkymas, pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, piniginių lėšų pasisavinimas), priežastinis ryšys (dėl neteisėtų veiksmų ieškovė neteko grynųjų lėšų), žala (žalos dydis yra lygus atsakovės pasisavintų lėšų dydžiui). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovės kaltė preziumuojama.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė civiline? byla? pagal ieškovės UAB ,,Lori Group” ieškini? atsakovei S. D. nutraukti ieškovei nesilaikius šios kategorijos byloms nustatytos ginc?o išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, o byla? nagrine?jant teisme – ieškini? atmesti kaip nepagri?sta?; taikyti ieškinio senatį; priteisti byline?jimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė su reikalavimu taikyti atsakovei materialinę atsakomybę nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ieškovė praleido 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 289 straipsnio 1 dalis). Kreipimosi į darbo ginc?u? komisija? terminas yra praleistas, byla darbo ginc?u? komisijoje nebegali bu?ti nagrine?jama, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Ieškovė apie galimą jos teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2013 m. gruodžio 16 d., kuomet buvo surašyti inventorizacijos aktai, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą, kuris pasibaigė 2016 m. gruodžio 16 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį, UAB „Lori Group“ akcininkei V. M. buvo perduoti bendrovės dokumentai, kasa su lėšomis, antspaudas, kuro nuolaidos kortelė, banko kortelė, raktai nuo ofiso, automobilio VW Golf (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktai (ir pats automobilis), durų užrakto kortelė. Atsakovė surašė ir V. M. pateikė priėmimo – perdavimo aktą, kurio pasirašyto egzemplioriaus V. M. negrąžino. Nutraukiant darbo sutartį su atsakove, ieškovė jokių pretenzijų dėl kasoje esančių lėšų trūkumo neturėjo, nenurodė, kokių dokumentų atsakovė nėra grąžinusi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, koks kasos realus likutis buvo atsakovę paskiriant bendrovės vadove, koks buvo atšaukiant iš vadovės pareigų ir perduodant kasą ieškovei. Teiginiai, jog kasos likutis buvo nulinis darbo sutarties su atsakove nutraukimo metu, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Inventorizacija buvo atlikta po 11 dienų nuo atsakovės atšaukimo iš vadovės pareigų ir kasos perdavimo, todėl kasos realus likutis galėjo pasikeisti ir dėl ieškovės akcininkės ar vėliau paskirtos vadovės veiksmų, už kuriuos atsakovė neatsako.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Lori Group” atsakovei S. D. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad:
5.1. atsakovė S. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Lori Group“ vienasmenis valdymo organas – direktorė. Atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimu pranešė bendrovės vienintelei akcininkei V. M., jog nuo 2013 m. lapkričio 29 d. atsistatydina iš direktorės pareigų. Nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš ieškovės direktorės pareigų. Ieškovė 2013 m. gruodžio 16 d. atliko įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją ir, įvertinusi kasos pajamas ir kasos išlaidas pavirtinančių dokumentų pagrindu kasos knygoje atliktus įrašus, inventorizacijos aktais nustatė, jog ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo būti 89 951,02 Lt (26 051,61 Eur) grynųjų pinigų likutis, 915,36 Eur grynųjų pinigų likutis ir 355,21 USD grynųjų pinigų likutis, tačiau šių piniginių lėšų ieškovės kasoje nebuvo faktiškai rasta, inventorizacijos aktais nustatytas 27 300,16 Eur trūkumas;
5.2. ieškovė pateikė į bylą kasos knygas (valiuta Lt, USD, Eur), kuriose užfiksuoti duomenys apie kasos operacijas, yra pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kurių pagrindu buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. Šie dokumentai pateikti už laikotarpį, kuomet atsakovė buvo UAB ,,Lori Group” vadovė. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles būtent ūkio subjekto vadovas priima kasininką į darbą ir privalo sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ūkio subjekto vadovas įsakymu paveda kitiems ūkio subjekto darbuotojams (Taisyklių 24, 27 punktai). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendrovės kasa buvo atsakovės žinioje, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose yra atsakovės parašai kaip direktorės ir kasininkės. Iš ieškovės pateiktos kasos knygos Lt (sąskaita 2720) matyti, jog kasos likučiai atskiromis dienomis buvo dideli, siekdavo iki 100 000 Lt ir daugiau. Atsakovei tenka pareiga atsakyti už kasoje esančių pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jos veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Kasos taisyklių 22 straipsnis). Atsakovė, kaip ieškovės bendrovės vadovė, kurios žinioje buvo bendrovės turtas (tame tarpe ir bendrovės kasa), iki jos atleidimo iš pareigų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka turėjo pareigą organizuoti bendrovės turto, grynųjų pinigų inventorizaciją ir perduoti naujai paskirtam vadovui ar bendrovės vienintelei akcininkei visą įmonės turtą (įskaitant grynuosius pinigus) bei visus įmonės dokumentus (Inventorizacijos taisyklių 5,9 punktai);
5.3. byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi minėtus veiksmus. Neatlikdama jai teisės aktais pavestų pareigų atsakovė sukūrė situaciją, jog bendrovės grynieji pinigai nebuvo išsaugoti, todėl įmonė patyrė žalą. Ieškovės pateikti 2013 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aktai, kuriuose patvirtintas 27 200,16 Eur (89 951,02 Lt, 915,36 Eur, 355,22 USD) trūkumas pripažintinas ieškovės patirta žala – tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Atsakovė pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, jog ieškovė neturi galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos ir ar buvo panaudotos įmonės veikloje kasoje buvusios piniginės lėšos. Ieškovė įrodė jog dėl atsakovės kaip įmonės vadovės aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) ieškovei atsirado 27 300,16 Eur žala (CK 2.87 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis);
5.4. ieškovė reiškė ieškinį atsakovei juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, o ne Darbo kodekse darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių normų pagrindu. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimui pareikšti įstatymai nenumato privalomosios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kita vertus, įstatymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka terminas yra procedūrinis. Įvertinus tai, jog procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis tiesiogiai į teismą, atsakovės argumentai dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįsti;
5.5. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jok ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės inventorizacijos aktai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovei tapo žinoma apie kasos trūkumą. Būtent nuo šios dienos ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl nuo 2013 m. gruodžio 17 d. skaičiuotina ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia, kuri pasibaigė 2016 m. gruodžio 17 d. Ieškinys teisme gautas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovės argumentai, jog apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2014 m. balandžio 5 d., gavusi atsakovės atsakymą į pretenziją, nepagrįsti, nes jokia galima ieškovės teisių pažeidimą patvirtinanti aplinkybė iš šios pretenzijos nepaaiškėjo. Šiuo atsakymu atsakovė tik informavo ieškovę, jog jai reiškiamos pretenzijos nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, atstovaujama juridinio asmens vadovo (vadovų), nustačiusi 27 300,16 Eur kasos trūkumą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir perdavė medžiagą ištirti, kaip tai numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas ir Inventorizacijos taisyklių 68.3 punktas. Taigi ieškovė pati sąmoningai neatliko teisės aktuose numatytų privalomų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises, todėl nėra pagrindo vertinti, jog senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. CK 1.131 straipsnis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
6. Ieškovė UAB ,,Lori Group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl teisės į ieškinį ir vertinant, kad ji atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, konkrečiu atveju vertinama, kokia tai teisė, kokie veiksmai ją pažeidė, ar tuo metu šie veiksmai galėjo būti suvokiami kaip pažeidžiantys teisę;
6.2. atsakovei neperdavus bendrovės akcininkei įmonės veiklos dokumentacijos, 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri atliko UAB „LORI GROUP“ buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizaciją, 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad įmonės kasoje trūksta įmonei priklausančių grynųjų lėšų, t. y. 27 300,16 Eur, kurių panaudojimo pagrindimui nebuvo įformintos ūkinės operacijos ar pateikti šias operacija patvirtinantys dokumentai. Paaiškėjus šiai aplinkybei 2014 m. vasario 27 d., apeliantė išsiuntė reikalavimą atsakovei paaiškinti, kur yra laikomos trūkstamos įmonei priklausančios grynosios piniginės lėšos ir kodėl jos nebuvo perduotos įmonės akcininkui ar naujai paskirtai vadovei. Atsakovė savo ruoštu 2014 m. balandžio 3 d. reikalavimu, kuris buvo gautas 2014 m. balandžio mėn. 5 d., atsisakė pateikti paaiškinimą, kur yra saugomos ar panaudotos trūkstamos piniginės lėšos, taip pat nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Apeliantė iki 2014 m. balandžio mėn. 5 d., kuomet buvo gautas atsakovės raštiškas atsakymas į reikalavimą pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pateiks išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba perduos įmonei priklausančias grynąsias lėšas. Tik gavusi raštišką atsakovės atsisakymą įvykdyti reikalavimą, apeliantė sužinojo apie jos teisių pažeidimą, t. y. faktiškai suvokė, kad bendrovės teisės ir įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Todėl laikytina, kad apeliantė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014 m. balandžio 5 d., kuomet gavo atsakovės raštišką atsakymą į reikalavimą dėl trūkstamų piniginių lėšų grąžinimo ar šias išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Ieškinio senaties terminas yra nepraleistas, nes jo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d.
Atsiliepimas
7. Atsakovė S. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. nutraukus darbo sutartį atsiranda abipusė atsiskaitymo pareiga, t. y. tiek darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tiek pastarasis privalo grąžinti darbdaviui jam patikėtas materialines vertybes ir pinigines lėšas, t. y. jau atleidimo dieną darbdavys įgyja teisę reikalauti, o darbuotojas įgyja pareigą perduoti turimas darbdavio materialines vertybes, kam neįvykus, vidutiniškai rūpestingas ir apdairus darbdavys privalo suvokti, kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 2 d., t. y. jau tą dieną ieškovei turėjo būti žinoma, kad ieškovei nebuvo perduotos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad pagal kasos įrašus ir be inventorizacijos buvo galima nustatyti, koks yra kasos likutis, kadangi po kiekvienos operacijos grynais pinigais yra atliekami tokie įrašai, tad ieškovei, jei piniginės lėšos buvo neperduotos atsakovės atleidimo dieną, turėjo būti žinomas trūkumo faktas. Nežiūrint į tai, vėliausiai apie galimą teisių pažeidimą ieškovui tapo žinoma atlikus materialinių vertybių inventorizaciją, kuri nustatė piniginių lėšų kasoje trūkumą, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d.;
7.2. gavus atsakovės atsakymą į pretenziją, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės pretenzijų, bet ne aplinkybė, kad yra nustatytas lėšų trūkumas. Net ir 2014 m. vasario 27 d. ieškovės pretenzijoje yra konstatuojama, kad ieškovei yra žinomas piniginių lėšų bendrovės kasoje trūkumas, tad 2014 m. balandžio 3 d. atsakymu į pretenziją jokia galima ieškovės teisių pažeidimą patvirtinanti aplinkybė iš šio atsakymo nepaaiškėjo. Negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog ji tikėjosi, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai yra pas atsakovę ir ji juos perduos, todėl iki pretenzijos atmetimo nelaikė, jog teisės pažeistos. Tokiam lūkesčiui susiformuoti nebuvo jokio realaus pagrindo, pvz. atsakovės pažado tai padaryti ar pan. Ieškovė nepagrįstai siekia pateisinti ieškinio senaties praleidimo faktą, o tuo pačiu – netinkamai aiškina CK 1.127 straipsnį;
7.3. pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tad pripažintina, jog terminas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu pasibaigė 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau ieškinys teisme registruotas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė neprašo termino atnaujinti bei nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų termino praleidimo svarbių priežasčių egzistavimą. CK 1.131 straipsnis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
8. Atsakovė S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo motyvų pašalinti motyvus, jog atsakovė S. D. atliko neteisėtus veiksmus, neperdavė bendrovės atstovams bendrovės kasos su grynaisiais pinigais ir taip padarė ieškovei 27 300,16 Eur dydžio žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą ir nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės pareigos darbo sutarties nutraukimo dieną perduoti bendrovės vienintelei akcininkei bendrovės kasą su joje buvusiomis piniginėmis lėšomis pažeidimu, taip pat pareigos tinkamai lėšas inventorizuoti bei imtis priemonių, kad įmonės turtas būtų tinkamai saugomas, pažeidimu;
8.2. priėmimo – perdavimo akto nesurašymo faktas atsakovės atleidimo iš pareigų dieną savaime nereiškia, kad turtas buvo neperduotas ir nelemia atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimo, nes materialinės vertybės gali būti perduotos (o tuo pačiu – ir žala nepadaroma) ir be tokio priėmimo – perdavimo akto, o akto buvimas ar nebuvimas tėra tik įrodinėjimo priemonė, tad teismas privalėjo aiškintis, ar piniginės lėšos ir bendrovės kasa nebuvo ieškovei perduoti be priėmimo – perdavimo akto. Byloje nėra ne tik atsakovės priėmimo – perdavimo akto, kuris patvirtintų kasos su lėšomis perdavimo faktą, bet ir bendrovės akcininkės ir / ar kitų asmenų surašyto liudijimo, patvirtinančio faktą, kad lėšos ir / ar kitas turtas, dokumentacija neperduoti. Atsakovės atleidimo dieną atsakovei nepasirašius atlyginimo žiniaraštyje, buvo sukviesti liudytojai, kurie patvirtino atsakovės nepasirašymo atlyginimo žiniaraštyje faktą, t. y. bendrovėje buvo praktika tokius faktus konstatuoti liudytojų pagalba;
8.3. ieškovei nebuvo jokių objektyvių kliūčių nustatyti, koks kasos likutis turėjo būti atsakovės atleidimo dieną, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateiktos kasos knygos įrašų, kiekvieną dieną, kuomet atliekama bet kokia operacija grynais pinigais, yra fiksuojamas ir kasos likutis. Be to, toks įrašas atlyginimo žiniaraštyje reiškia, kad atsakovės atleidimo dieną jai iš bendrovės kasos buvo išmokamas darbo užmokestis grynais pinigais ir kad šiuos pinigus atsakovei išmokėjo ne ji pati (kas būtų, jei grynų pinigų kasa būtų atsakovės žinioje), o kiti įmonės darbuotojai. Kita vertus, aplinkybė, kad dėl 4 332,43 Lt darbo užmokesčio bendrovė sukvietė liudytojus, o dėl 27 300,16 Eur kasos neperdavimo neatliko jokių veiksmų, akivaizdžiai rodo, kad ieškovė nelaikė, jog jos teisės pažeistos;
8.4. aplinkybę, kad dar atsakovės atleidimo dieną kasa su joje esančiomis lėšomis buvo nebe atsakovės žinioje, patvirtina ir operacijos grynais pinigais, kurias atliko jau nebe atsakovė. Tą pačią dieną bendrovėje buvo atlikta viena operacija grynais pinigais – atsakovės vardu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis bendrai 25 800 Lt sumai (be numerio; T. II., b. l. 595), nurodant ,,išduoti S. D. apmokėti UAB ,,Vilniaus bakalėja“ sąskaitas“, tačiau priešingai nei kituose kasos pajamų orderiuose, atsakovės parašo, jog ji gavo tokius pinigus, nėra. Byloje esantis 2013-12-02 UAB ,,Vilniaus Bakalėja“ kasos pajamų orderis patvirtina, kad tą dieną su šia įmone buvo atsiskaityta (T. II. b. l. 596), tačiau UAB ,,Lori Group“ darbuotojas, mokėjęs šias lėšas, nėra nurodytas. Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į UAB ,,Vilniaus Bakalėja“, kuri pateikė to paties kasos pajamų orderio serija VBG Nr. 002753 šaknelės kopiją, iš kurios matyti, kad UAB ,,Lori Group“ vardu 25 800 Lt sumokėjo vadybininkas E. S.. Šiam asmeniui atsakovė jokių pinigų atsiskaitymui su UAB ,,Vilniaus bakalėja“ neperdavinėjo ir ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Tai reiškia, kad 2013-12-02, kuomet atsakovė jau buvo atleidžiama iš darbo, fiktyviai jos vardu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, bet pinigai realiai buvo išduoti ne atsakovei, o kitam darbuotojui. Akivaizdu, kad tai galėjo būti padaryta tik tuo atveju, jei grynų pinigų kasa buvo kito asmens, o ne atsakovės žinioje, nes atsakovė pinigų gavimą būtų patvirtinusi KP orderyje (iš ieškovės pateiktų kitų KP orderių matyti, kad visuose orderiuose, kuriais atsakovei būdavo išduodami gryni pinigai, buvo jos parašai) arba toks KP orderis būtų išrašytas tiesiogiai E. S. vardu;
8.5. aplinkybę, kad bendrovės kasoje atsakovės atleidimo dieną nebuvo grynų pinigų trūkumo patvirtina ir pačios kasos įrašai, iš kurių matyti, kad 2013-12-03 kasoje Nr. 2720 yra 89 951,02 Lt, Nr. 2721 – 2 515,36 Eur, Nr. 2722 – 355,21 USD. Visi šie įrašai kasos knygoje yra atlikti sekančią dieną po atsakovės atleidimo, t. y. tokie įrašai galėjo būti padaryti tik kai kasa yra perduota atsakingiems bendrovės darbuotojams ir jie konstatuoja atitinkamo piniginių lėšų likučio buvimą. Kasos pinigų trūkumas yra nustatytas ne atsakovės atleidimo iš darbo dieną, o inventorizacijos, vykusios 2013-12-16 (t. y. po 14 dienų nuo atsakovės atleidimo dienos) metu, t. y. atsakovė negali būti atsakinga už tai, jog po jos atleidimo iš darbo piniginės lėšos buvo pasisavintos ar išleistos be tai pateisinančių mokėjimo dokumentų;
8.6. jei kasa su piniginėmis lėšomis nebūtų perduota ieškovės akcininkei, tai nedelsiant po to būtų pradėti tiek ikiteisminiai tyrimai dėl lėšų pasisavinimo (pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punktą turi būti nedelsiant informuojama policija apie nustatytą kasos trūkumą), tiek ir civilinės bylos, tačiau ieškinys į teismą buvo pateiktas praėjus daugiau nei trims metams, o ikiteisminiai tyrimai iš viso nebuvo inicijuojami, nors ieškovei toks nuostolis neabejotinai būtų reikšmingas. Duomenų, kad bendrovė susidūrė su finansinėmis problemomis po atsakovės atleidimo, nepateikta. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kasa su piniginėmis lėšomis buvo perduota ieškovės akcininkei. Lėšos iš kasos dingo laikotarpiu nuo atsakovės atleidimo iki inventorizacijos atlikimo, o ieškovė siekia pasinaudoti priėmimo – perdavimo akto nesurašymo faktu.
9. Ieškovė UAB ,,Lori Group“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu atsakovė buvo paskirta ieškovės direktore. 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1. 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu atsakovė atleista iš ieškovės direktorės pareigų. 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu paskirta nauja ieškovės direktorė. Naujai paskirtos ieškovės direktorės 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo sudaryta inventorizacijos komisija piniginių lėšų, buvusių ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 2 d., inventorizacijai atlikti. 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktu Nr. 1 nustatytas 89 951,02 Lt trūkumas, inventorizacijos aktu Nr. 2 – 355,21 JAV dolerių trūkumas, inventorizacijos aktu Nr. 3 – 915,36 Eur trūkumas.
13. Ieškovė teigia, kad atsakovė neišsaugojo ieškovės turto – 2013 m. gruodžio 2 d. kasoje turėjusių būti 89 951,02 Lt, 355,21 JAV dolerių ir 915,36 Eur. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas turi paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra.
14. Šios bylos atveju konstatuojama, kad ieškovė neįrodė pirmųjų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y., neteisėtų atsakovės veiksmų, padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vykdė ir ieškovės kasininko funkcijas, todėl pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 22 p. buvo atsakinga už jos priimtų pinigų saugojimą. Atsakovę atleidus iš ieškovės direktorės pareigų, pagal Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719, 5, 9.2 p. turėjo būti atlikta ieškovės kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacija. Atsakovė, kaip ieškovės vadovė, tokios komisijos savo darbo metu nesudarė. Byloje taip pat nėra rašytinio ieškovės turto ir dokumentų perdavimo ieškovei akto. Tačiau tik šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti įrodytu, kad atsakovė neišsaugojo ieškovės turto – 2013 m. gruodžio 2 d. kasoje turėjusių būti 89 951,02 Lt, 355,21 JAV dolerių ir 915,36 Eur.
16. Atsakovė teigia, kad jos atleidimo iš darbo dieną ji vienintelei ieškovės akcininkei perdavė visus ieškovės dokumentus ir turtą pagal aktą, tačiau akcininkė pasirašyto akto egzemplioriaus atsakovei negrąžino. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina byloje esantys įrodymai.
17. Ieškovė pateikė į bylą ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kas rodo, kad ieškovės buhalteriniai dokumentai ieškovei buvo perduoti.
18. Ieškovės pateiktuose „Kasa LT“ dokumentuose – atlyginimo žiniaraštyje Nr. DU...0000022, yra 2013 m. gruodžio 2 d., t. y., atsakovės atleidimo iš darbo dieną, ieškovės darbuotojų padarytas įrašas, kad atsakovė, gavusi atlyginimą, atsisakė pasirašyti atlyginimo žiniaraštyje. Tai rodo, kad atlyginimą ieškovei grynais pinigais mokėjo ne atsakovė. Ieškovės pateiktuose „Kasa LT“ dokumentuose yra ir 2013 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderis, kuriame yra nenurodyto asmens pieštuku padarytas įrašas apie 25 800 Lt išdavimą iš ieškovės kasos atsakovei apmokėti UAB „Vilniaus bakalėja“ sąskaitas. Šis kasos išlaidų orderis nėra atsakovės pasirašytas. Kiti byloje esantys įrodymai – UAB „Vilniaus bakalėja“ 2013 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderis VB6 Nr. 002753 ir kasos pajamų orderio kvitas Nr. VB6 Nr. 002753, patvirtina, kad 25 800 Lt į UAB „Vilniaus bakalėja“ kasą 2013 m. gruodžio 2 d. įnešė ieškovės darbuotojas E. S.. Tai rodo, kad 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovės grynais pinigais disponavo ne atsakovė. Ieškovės pateiktuose „Valiutinė kasa EUR USD“ dokumentuose yra 2013 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderis, pagal kurį iš ieškovės kasos M. Z. buvo išmokėta 1 600 Eur. Tai rodo, kad kitą dieną po atsakovės atleidimo ieškovės piniginėmis lėšomis eurais disponavo kiti asmenys, ir piniginių lėšų eurais ieškovės kasoje buvo.
19. Kaip jau minėta, 2013 m. gruodžio 2 d. buvo surašytas liudijimas apie tai, kad atsakovė, gavusi atlyginimą, atsisakė pasirašyti atlyginimo žiniaraštyje. Sutiktina su atsakove, kad tuo atveju, jei atsakovė nebūtų perdavusi ieškovės dokumentų ir turto, turėjo būti surašytas atitinkamas liudijimas, nes, kaip matyti, ieškovės įmonėje buvo praktika raštu fiksuoti tam tikrų veiksmų atlikimą/neatlikimą.
20. Nors 2013 m. gruodžio 3 d. jau buvo paskirta nauja ieškovės direktorė, tačiau įsakymas dėl 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovės kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacijos buvo priimtas tik 2013 m. gruodžio 13 d., o pati inventorizacija atlikta 2013 m. gruodžio 16 d., t. y., praėjus dviem savaitėms po atsakovės atleidimo.
21. 2013 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos aktai patvirtina grynųjų pinigų kiekį ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 16 d., o ne 2013 m. gruodžio 2 d., t. y. atsakovės atleidimo iš darbo dieną. Pažymėtina, kad Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719, taikomos ne tik atsakovei, t. y., pareiga atlikti inventorizaciją nėra tik materialinį turtą perduodančio atsakingo asmens pareiga. Pagal Inventorizacijos taisyklių 9.2 p. inventorizacija atliekama, kai keičiasi atsakingi asmenys. Jei, kaip teigia ieškovė, atsakovė atleidimo iš darbo dieną neperdavė ieškovei kasoje buvusių piniginių lėšų, šių lėšų inventorizacija turėjo būti atlikta nedelsiant po atsakovės atleidimo iš darbo naujai paskirtų atsakingų ieškovės asmenų.
22. Atsižvelgiant į sprendimo 16-21 p. nurodytas aplinkybes, 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktai nėra pakankami įrodymai teigti, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 27 300,16 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinami motyvai, kad dėl netinkamo atsakovės pareigų vykdymo ieškovei atsirado 27 300,16 Eur žala.
23. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-388/2018 ir kt.).
24. Kaip jau nurodyta, naujai paskirtos ieškovės direktorės 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo sudaryta inventorizacijos komisija piniginių lėšų, buvusių ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 2 d., inventorizacijai atlikti. 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktu Nr. 1 nustatytas 89 951,02 Lt trūkumas, inventorizacijos aktu Nr. 2 – 355,21 JAV dolerių trūkumas, inventorizacijos aktu Nr. 3 – 915,36 Eur trūkumas. Taigi, ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą – 2013 m. gruodžio mėn. 2 d. ieškovės kasoje turėjusių būti piniginių lėšų trūkumą, sužinojo 2013 m. gruodžio 16 d. Ši data yra laikoma ieškinio senaties termino pradžia. Tai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
25. Tai, kad atsakovei 2014 m. vasario 27 d. ieškovė išsiuntė reikalavimą paaiškinti, kur yra laikomos trūkstamos ieškovės lėšos ir kodėl jos nebuvo perduotos ieškovės akcininkei ar naujai paskirtai direktorei, į kurį atsakovė atsakė 2014 m. balandžio 3 d. raštu, nurodydama, kad perdavė ieškovės akcininkei visus ieškovės dokumentus ir visas lėšas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 3 d. atsakovės rašto gavimo dienos. Iš šio rašto nepaaiškėjo jokios kitos galimo ieškovės teisės pažeidimo aplinkybės, nei nustatytos 2013 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos aktais.
26. Ieškinį ieškovė pareiškė 2017 m. balandžio 4 d., žymiai – daugiau kaip tris mėnesius, praleidusi CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Įrodymų apie turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad dėl atsakovės S. D. netinkamo pareigų vykdymo ieškovei UAB „Lori group“ atsirado 27 300,16 Eur žala.
Priteisti iš ieškovės UAB „Lori group“ atsakovės S. D. naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.