Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Gintaro Rusecko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria įtariamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 24 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. vasario mėnesį dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laisvanoriškai įsitraukė į V. K., S. Č., O. K., B. K. ir Č. K. organizuotą bei nuo 2009 m. lapkričio mėnesio veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai - sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai: didesnės negu 250 MGL vertės (32 500 litų) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių kontrabandai iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą, daryti ir iki 2010 m. kovo mėnesio dėl savanaudiškų paskatų - gaudamas už savo veiksmus piniginį atlygį, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje darant šiuos sunkius nusikaltimus, o būtent:

Nusikalstamo susivienijimo nariams V. K., S. Č., B. K., O. K., kurie veikė su nusikalstamo susivienijimo nariais I. J., V. P. bei su Baltarusijos Respublikoje veikusiu nusikalstamo susivienijimo nariu, Baltarusijos Respublikos „Beniakoni“ kelio posto muitinės vyriausiuoju inspektoriumi L. Y., 2010 m. vasario mėnesio - kovo 2 d. laikotarpiu organizavus nusikaltimo vykdytoją - nusikalstamo susivienijimo narį V. O. vilkiku „Iveco“, (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, v/n (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 2 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos „Beniakoni“ muitinės kelio posto į Lietuvos Respubliką pergabenti tarp krovinio dokumentuose nurodyto į Rusijos F. K. sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „metalinių konstrukcijų“ krovinio paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą - 1 861 264 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, vertės 5 690 000 vnt. cigarečių „J. L.“, paženklintų R. F. akciziniais ženklais, krovinį, jis - nusikalstamo susivienijimo narys G. P., būdamas valstybės tarnautoju - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, iš nusikalstamo susivienijimo narių, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų Andrėj Skalivenko ir S. R. už tai, kad būtų neatliktas šio krovinio detalus muitinis tikrinimas ir jį kontrabanda gabenęs vilkikas netrukdomai būtų praleistas į Lietuvos Respubliką, t. y. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir savo naudai tiesiogiai priėmė 7 500 eurų (25 896 litų pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą) kyšį ir 2010 m. kovo 2 d., apie 13 val. 22 min., veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad dėl tokių jo veiksmų į Lietuvos Respubliką praleidžiamas kontrabanda gabenamas cigarečių krovinys, tinkamai neatliko muitinio tikrinimo ir praleido pro Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą vilkiką „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, v/n (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 1 861 264 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, vertės kontrabanda gabenamu tarp kitų prekių paslėptu 5 690 000 vnt. cigarečių „J. L.“, paženklintų R. F. akciziniais ženklais, kroviniu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Šiais savo veiksmais G. P. įtariamas galimai padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 4 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino prokuroro prašymą ir paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis G. P. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamajam inkriminuojami nusikaltimai priskiriami prie apysunkių, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, suvokdamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, G. P. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Nors įtariamasis yra vedęs, turi pilnamečių vaikų, taip pat turi sveikatos problemų, serga podragra, jam reikia vartoti vaistus, teismas šių įtariamojo nurodytų aplinkybių, nelaikė pakankamu pagrindu, paneigiančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą.

Nepaisant prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės paskyrimo įtariamajam išdėstytų motyvų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartyje nekonstatavo egzistuojant kitų, Lietuvos Respublikos BPK str. 1 d. 2 p., 122 str. 1 d. 3 p. ir 122 str. 4 d. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

Skunde taip pat teigiama, kad skirdamas įtariamajam suėmimą teismas neatsižvelgė į tai, kad G. P. po jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nesislapstė, nesiėmė jokių neleistinų, procesui trukdančių veiksmų, nors apie sulaikytą kontrabandinį krovinį žinojo iš teisėsaugos pareigūnų, nes buvo apklaustas dėl jo gabenimo per muitinės postą aplinkybių. Teismas nemotyvavo savo nutarties surinktais įrodymais ir byloje esančiomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo Lietuvos Respublikos BPK str. įtvirtintus suėmimo pagrindus ir sąlygas, visiškai nesigilindamas ar šiame ikiteisminiame tyrime ir prokuroro pareiškime yra bent kokie įstatymiški pagrindai ir sąlygos skirti griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam. Be to, pats teismas nurodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad įtariamasis gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK str. 4 d. nurodytų nusikaltimų ar būdamas laisvėje gali trukdyti procesui.

Gynėjo nuomone, paskyrus įtariamajam suėmimą buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas, kadangi įtariamasis turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. jis vedęs, turi vaikų, gyvena šeimoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau neteistas. Be to, susipažinusio su ikiteisminio tyrimo medžiaga gynėjo Gintaro Rusecko vertinimu, teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuo inkriminuojamo nusikaltimo padarymo praėjo jau beveik dveji metai, per kuriuos įtariamasis nors ir turėdamas galimybę bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų - to nedarė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad taip įvyks šiuo metu.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Įvykio vietos apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kitū įtariamųjų apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leido ikiteisminio tyrimo teisėjui pagrįstai manyti, kad G. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šiuo metu yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

G. P. yra įtariamas apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Už G. P. galimai padarytą labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir šios aplinkybės pakanka asmeniui skirti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi, taikyti G. P. suėmimą yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Iš tikrųjų, įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi vaikų, dirba, tačiau, skundą nagrinėjantis teismas, sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais, jog minėtos aplinkybės, vertinant jas su įtariamajam gresiančios bausmės griežtumu, nepaneigia to, kad jis, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad parinkus G. P. kitą švelnesnę kardomąją priemonę, šioje byloje nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. (BPK 122 str. 7 d.). Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje suėmimas yra būtina kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo G. P. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.