Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko,

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento atstovui Gintarui Pakalniškiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Toringė“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių teritorinės muitinės sprendimus: 2008-05-20 sprendimą Nr. 8SM19/8.5-173, 2008-06-09 sprendimą Nr. 8SM19/8.5-190, 2008-06-12 sprendimą Nr. 8SM19/8.5-195, 2007-11-22 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-346, 2007-11-23 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-347, 2007-11-22 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-348, 2007-11-26 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-349, 2007-11-27 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-351, 2007-11-27 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-352, 2007-12-05 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-360, 2007-12-05 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-361; Muitinės departamento sprendimus: 2008-07-17 Nr. 1A-4.13-433, 2008-07-28 Nr. 1A-4.13-448 ir 2008-07-31 Nr. 1A-4.13-457 sprendimo dalį, kuria Muitinės departamentas patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės sprendimus;Mokestinių ginčų komisijos 2008-10-02 sprendimą Nr. 8-211(7-196/2008), 2008-10-03 sprendimą Nr. 8-214(7-196/2008), 2008-10-07 sprendimą Nr. 8-217(7-196/2008).

Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti ir todėl turėtų būti panaikinti. Paaiškino, kad Šiaulių teritorinė muitinė išnagrinėjo bendrovės pateiktų bendrųjų administracinių dokumentų (toliau – BAD) importo rinkinius ir 2008-05-20 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-173, 2008-06-09 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-190, 2008-06-12 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-195, 2007-11-22 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-346, 2007-11-23 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-347, 2007-11-22 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-348, 2007-11-26 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-349, 2007-11-27 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-351, 2007-11-27 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-352, 2007-12-05 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-360, 2007-12-05 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-361 nusprendė netaikyti preferencinio muito tarifo kai kuriems UAB „Toringė“ įvežtiems naudotiems automobiliams. Pareiškėja, nesutikdama su šiais Šiaulių teritorinės muitinės sprendimais, pateikė skundus Muitinės departamentui. Tačiau Muitinės departamentas 2008-07-18 sprendimu Nr. 1A-4.13-433 ir 2008-07-28 sprendimu Nr. 1A-4.13-448 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės sprendimus, 2008-07-31 sprendimu Nr. 1A-4.13-457 Muitinės departamentas skundą tenkino iš dalies, sumažino paskirtąją baudą iki 10 procentų, kitą Šiaulių teritorinės muitinės sprendimų dalį patvirtino. Pareiškėja pastaruosius sprendimus apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri priėmė tris sprendimus, patvirtinančius Muitinės departamento sprendimus.

Paaiškino, kad Muitinė atliko prekių kilmės dokumentų pakartotinį patikrinimą ir skundžiamais sprendimais priskaičiavo pareiškėjai papildomai į biudžetą sumokėti 10 proc. muito, importo PVM, delspinigius ir baudas dėl nepagrįstos automobilių preferencinės kilmės. Automobilių importas buvo įformintas muitinės pareigūnams pateikus importo deklaracijas ir CMR važtaraščius, patvirtinančius automobilių pirkimą Šveicarijoje bei dokumentus apie automobilių pagaminimo vietą. Tai atitinka 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas), įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 122 straipsnio 4 punktą. Įgyvendinimo nuostatų 80 straipsnio b punktas leidžia prekės kilmę patvirtinančią deklaraciją įrašyti sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kuriame kitame komerciniame dokumente, pakankamai išsamiai apibūdinančiame atitinkamus produktus, kad juos būtų galima identifikuoti. Su automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus operacijas, būtinas automobilių būklei išlaikyti, priešingai neįrodyta. Todėl skundžiami sprendimai prieštarauja ir Įgyvendinimo nuostatų 77 straipsniui.

Komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias mokestinio patikrinimo sąvoką ir jo atlikimo procedūrą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Bendrijos muitų teisės aktus, nurodytus MAĮ 2 straipsnio 29 punkte. Atsakovai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, nes sprendimų nepagrindė įstatymais ir tarptautiniais teisės aktais, galiojusiais prekių pirkimo metu, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo pastabas, tarptautinių dokumentų pavadinimai net nebuvo tiksliai nurodyti, nenurodytos jų priėmimo ir įsigaliojimo datos, nenurodyta, kada ir kur jie paskelbti Lietuvos Respublikoje. Atsakovų sprendimuose minimas Sutarties 3–iasis protokolas tokiu pavadinimu nebuvo paskelbtas lietuvių kalba ES oficialiajame leidinyje. Paskelbtas buvo ne protokolas ar Sutartis, bet Europos Bendrijų ir Šveicarijos Konfederacijos Jungtinio komiteto sprendimas, apie kurį skundžiamuose sprendimuose nėra net užuominos, todėl jis nėra ir negali būti laikomas teisiniu skundžiamų sprendimų pagrindu. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos mokestinio patikrinimo procedūros, reglamentuotos MAĮ 32 straipsnio 3 punkte, 36 straipsnio 5 punkte, 120, 121, 114 – 118 straipsniuose, nebuvo pranešta apie mokestinio patikrinimo pradžią, nenurodyta, kas bus tikrinama ir kodėl, koks mokestinio patikrinimo tikslas, patikrinimo laikotarpis. Patikrinimo metu nebuvo aplinkybių, leidžiančių nepranešti apie patikrinimą. Jeigu atsakovai būtų laikęsi MAĮ nustatytų patikrinimo atlikimo taisyklių ir procedūrų, būtų rezultatyviau išnaudotos galimybės pateikti duomenis ir įrodymus apie automobilių preferencinę kilmę. Dėl trumpų terminų skundams ir įrodymams pateikti, pareiškėja neturi galimybės gauti ir pateikti duomenų iš Šveicarijoje automobilių pardavimo metu gyvenusių automobilių pardavėjų ir gamintojų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamais atsakovų sprendimais buvo apmokestintos prekės, kurios įvežtos 2006 m. Tuo metu galiojusi MAĮ redakcija dar nebuvo papildyta 133¹ straipsniu, numatančiu muitinės atliekamo mokestinio patikrinimo specifikos.

Atsakovai nesilaikė teisingumo ir apmokestinimo aiškumo principų, nustatytų MAĮ 6 straipsnyje. Kai Šveicarijos muitinės įstaigos abejoja, ar yra nustatyta prekių kilmė pagal pateiktus dokumentus, Muitinės departamentas turėtų užklausti apie konkretesnes sandorių sudarymo aplinkybes. Šveicarijos muitinės atsakymai yra abstraktūs, todėl būtini konkretūs, motyvai, dokumentai, kurių pagrindu padarytos išvados.

Skundžiamuose sprendimuose kai kurie pareiškėjos skundo argumentai visiškai nepaminėti, neanalizuoti, vadinasi, ir neatmesti, neatsižvelgta į tai, kad pateikti prekių kilmės dokumentai yra autentiški, nenuginčyti. Visi automobiliai pagaminti ES valstybėse ir po to įvežti į Šveicariją. Šių prekių kilmei taikytini Įgyvendinimo nuostatų 98, 100 straipsniai, nes automobilių gamyboje kilmės neturinčių medžiagų vertė ne didesnė kaip 40 procentų produkto ex-works kainos. Pagrįsti tokius skaičiavimus pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį yra būtent mokesčių administratoriaus pareiga.

Šiaulių teritorinės muitinės sprendimai grindžiami Šveicarijos muitinės pateiktais atsakymais į užklausas, kurių teisingumo pareiškėja nustatyta tvarka nepaneigė. Šveicarijos muitinė nurodė, kad pareiškėjos sąskaitų faktūrų deklaracijose nurodyti lengvieji automobiliai turi būti laikomi kaip nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai oficialiai negaliojančiais. Pareiškėja kaip deklarantas muitinei teikė kilmės įrodymus, todėl būtent ji atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą ir galiojimą.

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką prekių kilmės nustatymas pagrįstas tokiu kompetencijos tarp eksporto valstybės valdžios institucijų ir importo valstybės valdžios institucijų pasidalijimu, kad kilmę nustato eksporto valstybės institucijos, o šios sistemos veikimo kontrolė užtikrinama bendradarbiaujant suinteresuotųjų institucijų administracijoms. Šią sistemą pagrindžia tai, kad eksporto valstybės valdžios institucijos geriausiai gali tiesiogiai patikrinti kilmę lemiančias faktines aplinkybes. Numatytas mechanizmas gali veikti, tik jei importo valstybės muitinės administracija pripažįsta eksporto valstybės valdžios institucijų teisėtai atliktus vertinimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šiaulių teritorinė muitinė išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus BAD importo rinkinius ir 2008-05-20 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-173, 2008-06-09 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-190, 2008-06-12 sprendimu Nr. 8SM19/8.5-195, 2007-11-22 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-346, 2007-11-23 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-347, 2007-11-22 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-348, 2007-11-26 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-349, 2007-11-27 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-351, 2007-11-27 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-352, 2007-12-05 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-360, 2007-12-05 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-361 nusprendė netaikyti preferencinio muito tarifo kai kuriems UAB „Toringė“ įvežtiems naudotiems automobiliams. Pareiškėja, nesutikdama su šiais Šiaulių teritorinės muitinės sprendimais, pateikė skundus Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2008-07-18 sprendimu Nr. 1A-4.13-433 ir 2008-07-28 sprendimu Nr. 1A-4.13-448 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės sprendimus. 2008-07-31 sprendimu Nr. 1A-4.13-457 Muitinės departamentas skundą tenkino iš dalies, sumažino paskirtąją baudą iki 10 procentų, kitą Šiaulių teritorinės muitinės sprendimų dalį patvirtino. Pareiškėja pastaruosius sprendimus apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri priėmė tris sprendimus: 2008-10-02 sprendimą Nr. 8-211(7-196/2008), 2008-10-03 sprendimą Nr. 8-214(7-196/2008), 2008-10-07 sprendimą Nr. 8-217(7-196/2008), patvirtinančius Muitinės departamento sprendimus.

Mokestinių ginčų komisijos 2008-10-02 sprendimu Nr. 8-211(7-196/2008) (b.l. 20-24) bei Muitinės departamento 2008-07-18 sprendimu Nr. 1A-4.13-433 (MGK byla, t. 3, l. 28-31) buvo patvirtintas Šiaulių teritorinės muitinės 2008-05-20 sprendimas Nr. 8SM18/8.5-173 (MGK byla, t. 3, l. 49-51).

Mokestinių ginčų komisijos 2008-10-03 sprendimu Nr. 8-214(7-196/2008) (b.l. 26-30) bei Muitinės departamento 2008-07-31 sprendimu Nr. 1A-4.13-457 (MGK byla, t. 1, l. 24-26) buvo patvirtinti 8 Šiaulių teritorinės muitinės sprendimai, pakeičiant baudos dydį: 2007-11-22 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-346, 2007-11-23 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-347, 2007-11-22 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-348, 2007-11-26 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-349, 2007-11-27 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-351, 2007-11-27 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-352, 2007-12-05 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-360 ir 2007-12-05 sprendimas Nr. 7SM19/8.5-361 (MGK byla, t. 2, l. 95-96, 99-100, 104-105, 108-109, 113-114, 117-118.

Mokestinių ginčų komisijos 2008-10-07 sprendimu Nr. 8-217(7-196/2008) (b.l. 32-36) bei Muitinės departamento 2008-07-28 sprendimu Nr. 1A-4.13-448 (MGK byla, t. 3, l. 3-6) buvo patvirtinti 2 Šiaulių teritorinės muitinės sprendimai: 2008-06-09 sprendimas Nr. 8SM19/8.5-190 ir 2008-06-12 sprendimas Nr. 8SM19/8.5-195 (MGK byla, t. 3, l. 22-27).

Pagal šiuos sprendimus pareiškėjui buvo nuspręsta netaikyti preferencinio muito tarifo, taikyti 10 procentų muitą ir apskaičiuoti papildomi muito mokesčiai, PVM, delspinigiai už nedeklaruotą importo PVM ir baudos. Sprendimai priimti atsižvelgus į tai, kad Šveicarijos muitinė nepatvirtino preferencinės prekių kilmės. Ginčas byloje kilo dėl galimybės taikyti preferencinius muitus bendrovės iš Šveicarijos įvežtiems automobiliams.

2004-04-25 Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Sutarties 1 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos nare ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, su pakeitimais ar papildymais, šalimi. Muitų tarifų reguliavimą Europos bendrijoje, tame tarpe ir Lietuvoje, numato 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2913/92, nustatantis Muitinės kodeksą bei jį detalizuojantis 1993-07-02 Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas. Nagrinėjant prekių tiekimo iš Šveicarijos ir jų apmokestinimo klausimus taikomas ir Europos ekonominės erdvės susitarimas kartu su šio Susitarimo 4-uoju protokolu bei Sutartis tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos bei šios Sutarties 3-asis protokolas.

Europos bendrijoje teisiškai privalomi mokėti muitai apskaičiuojami remiantis Europos bendrijos muitų tarifu. Viena iš muitų tarifų sudedamųjų dalių nustatyta Muitinės kodekso 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose yra teisė taikyti lengvatinių tarifų priemones, nustatytas Bendrijos ir kitų šalių susitarimais arba Bendrijos vienašališku sprendimu. Reikalavimus prekių lengvatinės kilmės pripažinimui apibrėžia Muitinės kodekso 2 skyriaus 2 skirsnio 27 straipsnis, numatantis, kad lengvatinės prekių kilmės taisyklės, apibrėžiančios prekių kilmės įgijimo reikalavimus, kuriuos prekės privalo atitikti, kad joms galėtų būti taikomos 20 straipsnio 3 dalies d arba e punktuose nurodytos priemonės, nustatomos susitarimuose su kitomis valstybėmis arba vadovaujantis Komiteto procedūra.

Preferencinis prekių režimas pareiškėjo importuotoms prekėms buvo suteiktas vadovaujantis 1972-07-22 Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos nuostatomis. Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Sutarties 3-iojo protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė" apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų" 16 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrijos kilmės produktams, importuojamiems į Šveicariją, ir Šveicarijos kilmės produktams, importuojamiems į Bendriją, taikomos lengvatos, pateikus bet kurį iš kilmės įrodymų (a) EUR.l judėjimo sertifikatas; (b) EUR-MED judėjimo sertifikatas; (c) 22 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais deklaracija, kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kitame komerciniame dokumente, kuriame produktai aprašomi pakankamai išsamiai, kad būtų galima juos identifikuoti. 22 straipsnio 1 dalis numato, kad deklaraciją gali išrašyti patvirtintas eksportuotojas arba bet kurios siuntos, kurią sudaro viena ar daugiau pakuočių su kilmės statusą turinčiais produktais, kurių bendra vertė neviršija 6000 EUR, eksportuotojas. 22 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada tokios deklaracijos gali būti pildomos.

Europos ekonominės erdvės jungtinio komiteto 2003-03-14 sprendimas Nr. 38/2003, iš dalies keičiantis Europos ekonominės erdvės susitarimą dėl prekių kilmės taisyklių priėmė naują 4-ojo protokolo redakciją. Šio teisės akto 15 straipsnyje nustatoma, kad importuojant kilmės statusą turinčius produktus į vieną iš Susitariančiųjų Šalių, Susitarime numatytos sąlygos jiems taikomos pateikus: a) judėjimo sertifikatą EUR.1, kurio pavyzdys pateikiamas III priede, arba b) 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais — deklaraciją, kurią eksportuotojas įrašo sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kuriame nors kitame prekybos dokumente, pakankamai išsamiai apibūdinančiame atitinkamus produktus, kad juos būtų galima identifikuoti. 20 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad 1.15 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sąskaitos faktūros deklaraciją gali išrašyti: a) patvirtintas eksportuotojas, kaip apibrėžta 21 straipsnyje, arba b) bet kuris eksportuotojas bet kuriai siuntai, sudarytai iš vienos ar daugiau pakuočių, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 eurų.

Byloje nekilo ginčų dėl to, kad pareiškėjas būtų nepateikęs reikalingų dokumentų. Sutarties 3 protokolo 33 straipsnis suteikia teisę muitinę atsitiktinės atrankos būdu arba tada, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo, atlikti paskesnį kilmę įrodančių dokumentų patikrinimą. Teisę atlikti patikrinimą numato ir Muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalis bei Susitarimo 4-ojo protokolo 32 straipsnis. Šiuo atveju Muitinės departamentas su 2007-05-04 raštu Nr. 3B-15.7/24-3990 bei 2007-10-04 Nr. 3B-15.7/24-8790 kreipėsi į Generalinį Šveicarijos muitinės direktoratą, kaip ir reikalaujama Sutarties 3 protokole, pridėdamas deklaruojant automobilius pateiktas sąskaitų deklaracijas bei EUR.1 sertifikatus. Pagal Sutarties 3-ojo protokolo 33 straipsnio 3 dalį patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Vykdydamas šią pareigą Generalinis Šveicarijos muitinės direktoratas pateikė atsakymus, kuriais konstatavo, jog prekių kilmė nėra įrodyta ir prekės turi būti laikomos nenustatytos kilmės (Šveicarijos muitinės 2008-04-11 raštai Nr. 323.5.2103+2108.2007 ir Nr. 323.5.2107+2109.2007, 2007-10-17 raštai Nr. 323.5.993.2007, Nr. 323.5.994.2007, Nr. 323.5.1004.2007, Nr. 323.5.1009.2007, Nr. 323.5.1013.2007, Nr. 323.5.1015.2007, Nr. 323.5.1014.2007, Nr. 323,5.1017.2007, Nr. 323.5.1018.2007, Nr. 323.5.1021.2007, Nr. 323.5.1019.2007, Nr. 323.5.1037.2007, Nr. 323.5.1052.2007, 323.5.1053.2007, Nr. 323.5.1056.2007, Nr. 323.5.1038.2007-323.5.1050.2007, Nr. 323.5.1022.2007, Nr. 323.5.1024.2007-323.5.1027.2007, Nr. 323.5.1059.2007-323.5.1036.2007, Nr. 323.5.1054.2007, Nr. 323.5.1057.2007-323.5.1059.2007, 2007-10-30 raštai Nr. 323.5.1061+1062+1068+1078+1079.2007, Nr. 323.5.1081 + 1085.2007, Nr. 323.5.1086.2007+1087.2007, Nr. 323.5.1063+1064+1065 +1066+1067+1070.2007, 2007-11-05 raštas Nr. 323.5.1071+1072+1074+1075+1076 +1077+1080.2007, 2007-11-12 raštai Nr. 323.5.1000.2007, Nr. 323.5.1001.2007, Nr. 323.5.1055.2007, 2008-05-15 raštas Nr. 323.5.2102.2007 ir 2008-05-07 raštas Nr. 323.5.2097.2007).

Susitarimo 4-ojo protokolo 32 straipsnio 6 dalyje ir Sutarties 3-ojo protokolo 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu esant pagrįstoms abejonėms, administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produkto kilmę, prašymą pateikusi muitinė atsisako taikyti preferencinius muito tarifus. Taigi, šiuo atveju, kai Šveicarijos muitinė nepatvirtino prekės kilmės, Lietuvos muitinė neturi teisės taikyti preferencinio tarifo pareiškėjo importuotoms prekėms. Lietuvos muitinė veikia kaip Europos Bendrijos muitų sistemos dalis, užtikrinanti visos Bendrijos muitų surinkimą ir negali nepaisyti kitų Bendrijos šalių ar šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi susitarimus, muitinių atliktų veiksmų. Atlikus patikrinimą muitų mokesčių lengvatų taikymas priklauso nuo patikrinimo rezultatų ir nepriklauso vien nuo teises suteikiančių dokumentų pateikimo. Šiuo atveju reikalingi abu faktai – teisę suteikiančių dokumentų pateikimas bei patikrinimą atlikusios muitinės pranešimas, kurio patvirtinta prekių kilmė. Reikalingumą pripažinti ir remtis eksportuojančios šalies muitinės pateiktais sprendimais konstatavo ir Europos Teisingumo Teismas savo sprendimuose. Pirmosios instancijos teismas 2007-02-06 sprendime CAS Spa prieš Europos Bendrijų Komisiją, bylos Nr. T-23/03 nagrinėdamas prekių kilmės nustatymą pažymėjo, kad, kai prekių kilmės nustatymas pagrįstas tokiu kompetencijos tarp eksporto valstybės valdžios institucijų ir importo valstybės valdžios institucijų pasidalijimu, kad kilmę nustato eksporto valstybės institucijos, o šios sistemos veikimo kontrolė užtikrinama bendradarbiaujant suinteresuotųjų institucijų administracijoms, numatytas mechanizmas gali veikti, tik jei importo valstybės muitinės administracija pripažįsta eksporto valstybės valdžios institucijų teisėtai atliktus vertinimus. Valstybių narių muitinės administracijos turi pripažinti tokius sprendimus, kad Bendrija iš kitų valstybių, su kuriomis yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, valdžios institucijų galėtų reikalauti laikytis valstybių narių muitinės institucijų sprendimų dėl iš Bendrijos į šias valstybes eksportuojamų produktų kilmės. Europos Teisingumo teismo sprendime C-97/95 Pascoal ir Filhos Ld byloje nurodė, kad prekių kilmės nustatymas yra pagrįstas pareigų paskirstymu tarp eksporto ir importo šalies organų, kilmę nustatant eksporto šalies pareigūnams, jeigu to reikalauja importo šalies pareigūnai, ir tos sistemos deramas darbas grindžiamas abiejų pusių pasitikėjimu. Šią sistemą pateisina faktas, kad eksporto šalies valdžios organai yra geriausioje padėtyje tiesiogiai patikrinti kilmę įrodančius faktus. Tas mechanizmas gali funkcionuoti, tik jei importo šalies muitinės valdžios organai sutinka su teisėtai atliktu eksporto šalies valdžios organų sprendimu. Eilė Šveicarijos muitinės vienareikšmių atsakymų, paneigiančių prekių kilmę buvo pakankamas pagrindas jais vadovautis. Tai, kad dėl atskirų dokumentų pateikiami skirtingi atsakymai, rodo, jog Šveicarijos pareigūnai neaplaidžiai tyrė aplinkybes, atsižvelgė į kiekvieną atvejį. Deklaruojant pateikti dokumentai buvo patikrinti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog skundžiami sprendimai surašyti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių nuostatas. Tiek Šiaulių teritorinės muitinės, tiek Muitinės departamento, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendimas išdėstyti nuosekliai, aiškiai, nurodyta kuo vadovaujantis priimtas sprendimas. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 29 straipsnis nurodo dokumentus, kurie laikytini Bendrijos muitų teisės aktais, tame tarpe įtraukiama ir Europos Bendrijos ir Komisijos teisės aktai bei tarptautinės sutartys, kurias yra sudariusi arba prie jų pasijungusi Europos Bendrija, reglamentuojuantys prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių ir eksporto iš šios teritorijos į trečiasias šalis tvarką bei importo ir eksporto muitų taikymo tokioms importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms tvarką. Tuo konstatuotina, kad sprendimus priėmę subjektai rėmėsi galiojančiais ir taikytinais teisės aktais. Tiek Susitarimo 4 protokolas, tiek Sutarties 3 protokolas yra išversti į lietuvių kalbą bei publikuoti Seimo ES teisės aktų bazėje bei oficialiajame leidinyje L 045 , 15/02/2006 p. 0001 – 0108 (3 protokolas), oficialiajame leidinyje L137/46, 05/06/2003 (4 protokolas).

Teismas nelaiko, kad pareiškėjui buvo apribotos teisės pateikti turimą informaciją muitinės pareigūnų atliekamo patikrinimo metu ir tuo įtakoti patikrinimų rezultatus. Per laiką, nuo kada pareiškėjui tapo žinoma apie pirmųjų patikrinimų rezultatus, iki šios dienos praėjo pusantrų metų, tačiau iki šiol jokių Šveicarijos muitinės atliktus patikrinimus paneigiančių įrodymų nėra pateikta. Generalinio Šveicarijos muitinės direktorato atsakymuose nurodytos įvairios aplinkybės, dėl ko nepripažinta prekių kilmė – nurodytu adresu nerastas ekspotuotojas, eksportuotojas informavo, kad jis nerengė ir nepasirašė kilmės įrodymų, pats eksportuotojas neturėjo kilmės įrodymų. Kiekvienu iš šių atvejų pareiškėjas galėjo imtis priemonių informacijai paneigti. Tam jis turėjo pakankamai daug laiko, kad galėtų pateikti duomenis iš Šveicarijoje esančių savo verslo partnerių, kuriais būtų galėję paneigti Šveicarijos muitinės atsakymus. Byloje nėra nustatyta, kad būtų ribojamos pareiškėjo teisės susipažinti su tyrimo medžiaga ar pateikti įrodymus.

Pareiškėjas teisingai nurodė, jog sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją, susijusią su mokesčiais, jų lengvatomis ir panašiai. Šia teise pareiškėjas bet kada gali pasinaudoti. Byloje nėra nustatyta, kad mokesčių administratorius būtų netinkamai informavęs pareiškėją apie taikomas mokesčių lengvatas. Tai, kad pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, jog iš Šveicarijos importuotiems automobiliams gali būti netaikomas muitas, atitinka teisinį reguliavimą. Būdamas prekių deklarantu sutinkamai su Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas tampa atsakingu ir už prekių kilmės dokumentų teisingumą.

Muitų ir mokesčių bei jų delspinigių paskaičiavimų pareiškėjas neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.