Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį) – laisvės atėmimu trims mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už nedidelės vertės V. V. turto pagrobimą) – 20 parų arešto;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už V. V. turto pagrobimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundą patenkintas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas:

Nustatyta D. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti V. V. priklausantį automobilį) paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti B. Z. priklausantį automobilį ) paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už V. V. turto pagrobimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyta subendrinta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas D. Š. pagal Europos arešto orderį suėmime būtas laikas ir atlikta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti automobilį, t. y. jis 2003 m. balandžio 15 d., apie 6.00 val., veikdamas kartu su R. V. , turėdamas tikslą pagrobti automobilį, su savimi turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini) stovėjusio Klaipėdoje, prie Panevėžio g. 5 namo, kairės pusės priekinių durelių spynelę, atsisėdo į vairuotojo vietą, tuo pačiu įrankiu sulaužė užvedimo spynelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes užvedimo spynelėje sulūžo įrankis. Taip jis pasikėsino pagrobti V. V. priklausantį 1000 litų vertės automobilį „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini).

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2003 m. balandžio 15 d., apie 6.10 val., veikdamas kartu su R. V. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš V. V. priklausančio automobilio „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini) stovėjusio Klaipėdoje, prie Panevėžio g. 5 namo, pagrobė 250 Lt vertės automagnetolą „Alpine“.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, t. y. jis 2003 m. balandžio 15 d., apie 6.20 val., veikdamas kartu su R. V. , turėdamas tikslą pagrobti automobilį, tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino automobilio „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) stovėjusio Klaipėdoje, prie Kretingos g. 46 namo, kairės pusės priekinių durelių spynelę, atsisėdo į vairuotojo vietą, tuo pačiu tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužė užvedimo spynelę, įjungė degimą, po to automobilį nustūmė iki Klaipėdoje, Veterinarijos g. 11 namo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taip jis pasikėsino pagrobti B. Z. priklausantį 2500 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 27 straipsnio 1 dalies pritaikymo

D. Š. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo jam BK 27 straipsnio 1 dalį ir paskyrė griežtą bausmę.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis D. Š. anksčiau buvo teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 15 d. nuosprendžiu už tyčinio nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 246¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalyje ir 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalyje. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.

Taigi D. Š. , būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tris naujas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra tyčiniai nusikaltimai (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas ir kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi BK 27 straipsnio nuostatos D. Š. pritaikytos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. Š. minimalias laisvės atėmimo bausmes už apysunkius nusikaltimus, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 27, 56 straipsniais ir laikydamasis 61 straipsnio reikalavimų, pagrįstai paskyrė D. Š. griežtesnę bausmę, savo sprendimą motyvavo nurodydamas konkrečias aplinkybes, taigi baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 63 ir 64 straipsnių taikymo

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 63 ir 64 straipsniuose suformuluotus bausmių skyrimo principus.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba iš dalies jas sudėti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, nustatęs nuteistojo D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teisingai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas D. Š. nepagrįstai paskyrė minimalias baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes už pasikėsinimus pagrobti dvi transporto priemones, todėl nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai sugriežtino. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti V. V. priklausantį automobilį) D. Š. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti B. Z. priklausantį automobilį) paskyrė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės yra mažesnės kaip šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas D. Š. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už V. V. turto pagrobimą subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi (kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių) ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas rezoliucinėje dalyje subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, klaidingai nurodė nukentėjusiųjų pavardes (vietoj V. V. nurodė B. Z. pavardę), tačiau tai neturėjo įtakos bausmių apėmimui pagal atskiras nusikalstamas veikas. Paskirtą subendrintą bausmę teismas remdamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrino su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį. Apeliacinės instancijos teismas ir čia klaidingai nurodė nukentėjusiojo pavardę (vietoj B. Z. nurodė V. V. pavardę), tačiau ši klaida neturėjo įtakos bausmių sudėjimui pagal atskiras nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naujai padarytą veiką, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu ir neatliko paskirtosios bausmės dalies. Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė už skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmė dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BK 66 straipsniu, kuris numato kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmę, įskaitė laiką, kai D. Š. buvo sulaikytas Ispanijoje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį 2008 m. kovo 25 d.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, BK 63 ir 64 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Dėl BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis D. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dėl to, kad teismas kaltinamojo D. Š. veiką dėl automobilio „Opel Ascona“ pagrobimo perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodė, kad teismas neteisingai pritaikė nuteistajam D. Š. BK 64 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir BK 54 straipsnio reikalavimus. Kasaciniame skunde D. Š. nurodo, kad teismai nepagrįstai nesubendrino jam skirtos bausmės su Ispanijoje atlikta bausme.

Prokuroras apeliaciniame skunde šio klausimo nekėlė, o Klaipėdos apygardos teismo posėdžio metu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas nurodė, kad D. Š. 2004 m. Ispanijoje buvo nuteistas už įvykdytą nusikaltimą ketveriems metams trims mėnesiams penkiolikai dienų laisvės atėmimo ir visiškai atliko paskirtą bausmę, todėl turi būti išspręstas bausmės bendrinimo klausimas. Tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie D. Š. teistumą Ispanijoje ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms skundo motyvas dėl bausmės, tariamai paskirtos ir atliktos Ispanijoje, paliekamas nenagrinėtas. Šis klausimas gali būti išspręstas BPK 347, 361 straipsniuose numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.