- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1322-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- P. U.
- Ieškovas
- S. N., D. N.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Karinai Račkauskienei ir atsakovui P. U. bei jo atstovui adv. Gintarui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. U. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-660/2009 pagal ieškovų S. N., D. N. ieškinį atsakovui P. U. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą P. U. su visa manta iš ieškovams Sauliui Narkevičiui ir D. N. priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1,3904 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-9). Gyvenamąjį pastatą su ūkiniais pastatais ieškovas įgijo 2001-03-06 Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 1 už 20 480 Lt (b. l. 121). Žemės sklypas įgytas 2007-05-31 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi ir priėmimo - perdavimo aktu (b. l. 5-9). Atsakovas gyvena ieškovams priklausančiuose pastatuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-03-04 nutartimi (b. l. 62-64) atsakovo kasacinis skundas dėl iškeldinimo iš patalpų atmestas ir Kauno rajono teismo 1991-02-06 sprendimas, kuriuo atsakovas buvo iškeldintas iš ginčo patalpų, priklausiusių Gamybinio susivienijimo „Autoservisas“ Kauno įmonei, paliktas nepakeistas. Teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, atsakovas liko gyventi minėtose patalpose. Kauno apskrities archyvo 2009-04-16 pažyma Nr. (10.6.)V10-1659 nustatyta, kad 1991-02-06 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomosios bylos dėl sprendimo vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-37/91 pagal Kauno autoserviso įmonės ieškinį P. U. dėl iškeldinimo iš patalpų negali, nes Kauno rajono apylinkės teismo dokumentai archyvui saugoti perduoti iki 1980 m. (b. l. 139). Ieškovų prašymu 2007-10-03 atsakovui antstolis įteikė raštišką įspėjimą, kad jis išsikeltų iki 2007-11-01. Dokumento gavimo pažymoje nurodyta, kad gavėjas atsisakė pasirašyti (b.l. 10-11). Apklaustas liudytoju antstolis S. U. paaiškino, kad nors atsakovas ir atsisakė pasirašyti, tačiau įspėjimą perskaitė ir pasiliko sau, to neneigė ir pats atsakovas. Ieškovų ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai - gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos - santykiai. Atsakovas neįsileidžia ieškovų į jiems priklausančią nuosavybę, dėl to jie negali nei apsigyventi, nei naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovas, naudodamasis ieškovų nuosavybe be jų sutikimo, pažeidžia jų, kaip savininkų, teises, numatytas CK 4.37 str., todėl teismas nusprendė atsakovą iškeldinti su visa manta iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Iš atsakovo ieškovams priteisė 1 438 Lt bylinėjimosi išlaidų (238 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bei valstybei - 13,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2009 m. gegužės 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-258-660/2009 iškeldinti jį su visa manta iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Motyvuose nurodo:
1) atsakovas ginčo patalpose apsigyveno 1957 m., gyvenamasis namas jam buvo suteiktas kaip tarnybinis įstatymų nustatyta tvarka, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl ginčo patalpose gyvena teisėtai, šiuo metu atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto;
2) kadangi per daugiau kaip 18 m. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Kauno rajono teismų sprendimai nebuvo vykdomi, jie neteko galios;
3) antstolio atsakovui įteiktas 2007-10-03 įspėjimas iki 2007-11-01 išsikelti iš ginčo turto atitinka nuomos santykių pasibaigimą, numatytą CK 6.480 str., todėl atsakovas turėjo būti įspėtas prieš 3 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo;
4) ieškovai norėdami iškeldinti atsakovą turėtų jam suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, kadangi ginčo pastatuose atsakovas teisėtai gyvena virš 42 m., nuo 1957 m.;
5) įstaiga, suteikusi atsakovui ginčo patalpas yra likviduota, dėl ko jis negali būti iškeldintas. Be to, minėta įstaiga apmokėdavo visas atsakovo gyvenamosios patalpos eksploatavimo išlaidas - aprūpindavo malkomis, mokėjo už sunaudotą elektros energiją ir t.t.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) tarp ieškovų ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo name gyveno nuo 1957 m. nesudaro pagrindo pripažinti nuomos sutarties sudarymo fakto.
2) 1991-02-06 Kauno r. apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, kas patvirtina, kad tarp atsakovo ir Kauno autoserviso įmonės nuomos santykiai nebuvo susiklostę. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra prejudiciniai, todėl juose nurodytų aplinkybių įrodinėti nereikia;
3) turtą įsigydami priverstinio pardavimo būdu, ieškovai negalėjo perimti jokių buvusių savininkų įsipareigojimų atsakovui, kadangi jų nebuvo. Nuo 2001-03-06 ieškovams tapus ginčo patalpų savininkais nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo susitarimas dėl nuomos mokesčio. Atsakovas nuomos fakto pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo;
4) neteisingai atsakovas aiškina CK 6.480 str. nustatyto termino įspėti kitą šalį apie nuomos sutarties nutraukimą, taikymą;
5) remiantis atsakovo aiškinimu, trijų mėnesių terminas baigėsi 2008-01-03, nuo to momento šalių nebesieja jokie prievoliniai santykiai, o atsakovas iki šios dienos naudojasi ginčo patalpomis ir iš jų neišsikelia, tuo pažeisdamas ieškovų kaip savininkų teises;
6) atmestini apelianto argumentai apie ginčo patalpas kaip tarnybines, kadangi 1991-02-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo patalpos Kauno rajono valdybos potvarkiu buvo pripažintos gamybinėmis, todėl buvo nuspręsta atsakovą iš jų iškeldinti;
7) ieškovai neturi pareigos suteikti atsakovui gyvenamąjį būstą. Atsakovas pats turi kitą nekilnojamąjį turtą kurį realizavęs turėtų galimybes užsitikrinti sau gyvenamąją patalpą arba turi teisę kreiptis į savivaldos institucijas dėl socialinio būsto suteikimo;
8) ieškovai į teismą dėl atsakovo iškeldinimo kreipėsi 2007 m. pabaigoje. Atsakovas per du metus nesiėmė jokių veiksmų dėl kitos gyvenamosios patalpos suradimo, todėl savo interesais rūpinosi aplaidžiai;
8) 1991-02-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendime bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1991-03-04 nutartyje nustatyta, kad atsakovas turėjo savo gyvenamąją patalpą, tačiau ją perleido tretiesiems asmenims, todėl atsakovo turtinė padėtis yra nulemta jo paties veiksmų.
Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovas – atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovų S. N., D. N. teises perėmė V. L. (CPK 48 str.), nes jis įgijo nuosavybės teises į ginčo objektą.
Byloje nustatyta, kad ieškovai gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos), kuriame gyvena atsakovas, įgijo 2001 m. kovo 6 d. turto be varžytinių aktu. Atsakovas ginčo patalpoje gyvena nuo 1957 m., kitos gyvenamosios patalpos neturi. 1991 m. vasario 6 d. Kauno rajono apylinkės teismas atsakovą iškeldino iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 62-64), tačiau sprendimas buvo neįvykdytas. 2007 m. gegužės 31 d. ieškovai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą prie ginčo patalpų. 2007 m. spalio 3 d. atsakovui buvo įteiktas raštiškas įspėjimas, kad šis išsikeltų iki 2007 m. lapkričio 1 d. iš ieškovams priklausančių ginčo patalpų, tačiau atsakovas nėra išsikėlęs iš ginčo patalpų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip: 1) atsakovo nepertraukiamas gyvenimas ginčo patalpose (nuo 1957 m.), 2) ieškovams įsigijus 2001 m. kovo 6 d. nuosavybės teises į ginčo patalpas atsakovas nebuvo prašomas išsikelti iš ginčo patalpų iki 2007 m. spalio mėnesio (6,5 metų), 3) atsakovas tvirtina, kad buvo susitarta, kad jis gyvens ir prižiūrės ginčo patalpas, 4) atsakovas gyvena ir prižiūri ginčo patalpas, moka už elektrą, darytina išvada, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota žodinė panaudos sutartis. Apeliantų argumentas, kad buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis atmestinas, nes atsakovas šių aplinkybių (susitarimo dėl nuomos) neįrodė (CPK 178 str.), o iš byloje nustatytų aplinkybių to konstatuoti nėra pagrindo, nes nenustatytas esminis nuomos sutarties požymis - nuomos mokesčio mokėjimas (CK 6.477 str., 6.576 str.).
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas apie sutarties nutraukimą ir iškeldinimą. Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje V. R. v. E. S., L. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-13/2008 konstatavo, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tai, kad panaudos davėjas įspėjime apie panaudos sutarties nutraukimą nurodė ne trijų mėnesių terminą, o trumpesnį - tik vieną mėnesį, nedaro įtakos sutarties pasibaigimo momentui, nes, kaip ir nustatyta CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po įspėjimo. Byloje nustatyta, kad įspėjimas dėl ginčo patalpų atlaisvinimo ir išsikeldinimo atsakovui buvo įteiktas 2007 m. spalio 3 d., skundžiamas sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo priimtas tik 2009 m. gegužės 20 d., todėl teisėjų kolegijas sprendžia, kad panaudos sutartis tarp šalių baigėsi 2008 m. sausio 3 d. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, trijų mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas formaliu, šioje byloje neturinčiu esminės įtakos ginčo išsprendimui, nes atsakovas ir bylos nagrinėjimo dienai nėra atlaisvinęs ginčo patalpų, t. y. įspėjimo termino netinkamas nurodymas nesukėlė atsakovui neigiamų pasekmių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 2008 m. sausio 3 d. šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to ieškovai įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.