- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-339
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė (pran.), Vincas Verseckas
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Apotheca“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Panfarma“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-102-227/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Apotheca“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, tretysis asmuo akcinė bendrovė ,,Panfarma“ dėl turto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Apotheca“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas: nutraukti tarp ieškovo UAB ,,Apotheca“ ir atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 5 d. sudarytą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. IL-15; priteisti iš atsakovo 17 690 103 Lt ieškovui atsiradusių nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimo už visą 2003 m. vasario 5 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties galiojimo laikotarpį; priteisti iš atsakovo ieškovui sumokėtus 15 309,66 Lt už dalyvavimą Panevėžio miesto savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurse. Nurodė, kad 2003 m. sausio 14 d. ieškovas laimėjo Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus skelbtą viešą konkursą dėl 303,47 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2003 m. vasario 5 d. su atsakovu sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui ilgalaikį materialųjį turtą – negyvenamąsias patalpas naudoti farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai. Tačiau atsakovas, pažeisdamas nuomos sutarties 8.1 punktą bei CK 6.483 straipsnį, per 10 dienų neperdavė ieškovui išnuomotų negyvenamųjų patalpų, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos vadovaujantis CK 6.484 straipsniu privalo atlyginti atsakovas. Dėl atsakovo kaltės ieškovas negavo planuotų 10 metų laikotarpiui pajamų. Atsakovui nuomojamų patalpų ieškovui neperdavus beveik du metus pasikeitė situacija: netoli buvo atidarytos konkuruojančios vaistinės, pirkėjai įprato pirkti prekes kitose vaistinėse, nutrūko susitarimai dėl bendradarbiavimo. Kadangi sutarties terminas ieškovui buvo esminė sutarties sąlyga, atsakovui sutartyje nustatytu laiku neperdavus ilgalaikio materialiojo turto ieškovas neteko teisėto intereso pratęsti sutarties vykdymą, todėl vadovaujantis CK 6.498 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu ji turėtų būti nutraukta. Atsakovas paskelbė nuomos konkursą ir pasirašė nuomos sutartį užimtoms patalpoms, tuo prisiėmė sutartimi nustatytų įsipareigojimų įvykdymo riziką. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas neinformavęs nuomininko 2005 m. vasario mėnesį ginčo patalpas išnuomojo UAB ,,Litfarma“. Tokiu būdu atsakovas vienašališkai ir neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, dėl ko ieškovas nebegalės pasinaudoti išnuomotomis patalpomis. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17 690 103 Lt nuostolių, kuriuos paskaičiavo atsižvelgdamas į nuomos sutarties terminą, panaudodamas lyginamąjį metodą – palygindamas penkių ieškovui priklausančių vaistinių, esančių įvairiose Lietuvos vietose, vidutinį vieno filialo grynąjį pelną.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 15 309,66 Lt nuostolių, 297 153,15 Lt negautų pajamų ir 7 124,63 Lt žyminio mokesčio ieškovui, likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovo ir atsakovo po 14,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui laimėjus negyvenamųjų patalpų, esančių Nemuno g. 75, Panevėžyje, nuomos konkursą, su atsakovu 2003 m. vasario 5 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai. Sudarius ją bei šalims susitarus dėl visų esminių sutarties sąlygų, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė šios sutarties pagrindu atsiradę sutartiniai prievoliniai santykiai. Atsakovas neįvykdė 2003 m. vasario 5 d. nuomos sutartimi prisiimtos pareigos – per 10 d. po šios sutarties pasirašymo, tai yra iki 2003 m. vasario 16 d. perduoti nuomininkui nuomojamą turtą pagal perdavimo ir priėmimo aktą ir tuo pažeidė sutarties 8.1 p. ir CK 6.483 straipsnio pirmąją dalį. Atsakovas, organizuodamas patalpų nuomos konkursą, rengdamas sutarties projektą ir 2003 m. vasario 5 d. pasirašydamas sutartį su ieškovu žinojo, kad patalpas, dėl kurių nuomos įvyko konkursas ir pasirašoma nuomos sutartis, yra užėmęs tretysis asmuo AB ,,Panfarma“. Šios aplinkybės atsirado iki 2003 m. vasario 5 d. sutarties sudarymo, egzistavo jos sudarymo metu ir tęsėsi iki 2004 m. gegužės 14 d. (b.l. 40-42, 46-51). Atsakovas, būdamas juridinis asmuo, turintis teisinių žinių ir patirties disponuojant turtu, turėjo elgtis apdairiai ir numatyti objektyviai egzistuojančias kliūtis tinkamai vykdyti sutartį, tačiau nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina susidariusioje situacijoje todėl, sudarydamas su ieškovu sutartį, kuria įsipareigojo patalpas perduoti per 10 d. po sutarties pasirašymo, tai yra iki 2003 m. vasario 16 d., elgėsi neatsargiai, taip prisiėmė visą atsakomybę už tinkamą jos vykdymą. Perduoti nuomai patalpas paties sutartyje nustatytu terminu buvo atsakovo pareiga, kurią jis privalėjo vykdyti. Atsakovo teiginį, kad sutarties 8.1 punktu jis įsipareigojo patalpas perduoti per 10 dienų nuo to momento, kai patalpas atlaisvins AB ,,Panfarma“, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Sutarties 8.1 punkto sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška. Atsakovui buvo žinoma, kad patalpos yra užimtos, sutartį rengė atsakovo darbuotojai, jos sąlygų teisėtumą vizavo atsakovo teisininkai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nuomotojo pareigai perduoti išnuomotą turtą nuomininkui, nuomotojas, rengęs sutartį, pats sutartyje nenurodė, jog patalpos yra užimtos ar kad jų perdavimo nuomininkui momentas nukeliamas tam tikram terminui. Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir sutartyje numatytu terminu neperdavė ieškovui nuomai patalpų, todėl, teismo teigimu, yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.484 str. 6.246 str. 1 d., 6.248 str.). Trečiajam asmeniui UAB ,,Panfarma“ 2004 m. gegužės 14 d. atlaisvinus patalpas, atsakovui neliko kliūčių patalpų perdavimui ieškovui. Atsakovas informavo ieškovą apie atlaisvintas patalpas ir nurodė perimti jas iki 2004 m. birželio 4 d., ieškovas neatsisakė sutarties ar patalpų priėmimo, tik 2004 m. gegužės 21 d. raštu siūlė derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovui pakartotinai 2004 m. birželio 11 d. raštu ieškovui pasiūlius iki 2004 m. birželio 21 d. perimti patalpas, bei įspėjus, jog neperėmus jų, nuomos sutartį po trisdešimt dienų jis nutrauks vienašališkai, ieškovas patalpų nurodytais terminais perimti neatvyko, nei į atsakovą, nei į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar jos nutraukimo nesikreipė ir atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį neginčijo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, jog ieškovas, neperimdamas jam išnuomotų patalpų, esminiai pažeidė sutartį ir nuo 2004 m. birželio 4 d. konstatavo ieškovo kaltę dėl sutarties nevykdymo, nes nuo šios datos atsakovas negavo to ko tikėjosi pagal sutartį – nuompinigių (CK 217 str. 2 d.). Ieškovui neatvykus perimti patalpų, nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai atsakovo 2004 m. liepos 21 d. (CK 6.218 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra atmestinas. Teismas patirtus nuostolius vertino atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neatsargumu, pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neperduodamas ieškovui patalpų laikotarpiu 2003 m. vasario 16 d. – 2004 m. birželio 4 d., o ieškovas tyčia neperėmė patalpų likusiam nuomos terminui 2004 m. birželio 4 d. – 2013 m. vasario 5 d. Teismo teigimu, ieškovas nuostolius paskaičiavo kitų savo filialų pagrindu, veiklos atsakovo patalpose nevykdė, todėl nėra galimybės nustatyti tikslias ieškovo netektas pajamas vykdant veiklą atsakovo patalpose bei nuostolių dydį, todėl šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pajamos ir veiklos išlaidos ieškovo filialuose, veikiančiuose skirtinguose Lietuvos miestuose skiriasi, todėl santykis tarp gautinų pajamų realumo ir ieškovo siekio nepagrįstai praturtėti sprendžiamas atsakovo naudai. Teismas nurodė, kad ieškovo nuostoliai apskaičiuojami ir priteisiami vadovaujantis ieškovo pateikta pažyma (b.l.127) už 1 metus ir tris mėnesius ir sudaro 297 153,15 Lt. Kadangi ieškovas 2003 m. sausio 20 d. atsakovui sumokėjo 15 309,66 Lt už dalyvavimą ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurse, o pagal 2001 m. gruodžio 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtinto valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles pradinis turto nuomos konkurso laimėtojo įnašas yra įskaitomas į nuompinigius, tačiau nuomos sutartis nutrūko po to, kai ieškovas laimėjo konkursą ir pasirašė nuomos sutartį, todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo minėtą sumą. Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, laikant, kad ieškovo patirti nuostoliai sudaro viso 312 462,81 Lt, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį (CPK 93 str. 2 d.), o iš šalių - teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas reglamentuojančias sandorių sudarymo momentą. Iš ginčijamos sutarties sąlygų matyti, kad šalys raštiškai susitarė, jog nuomojamo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena yra laikoma sutarties įsigaliojimo diena ir tuo pačiu nuomos sutarties termino pradžia (sutarties 6 ir 18 p.). Todėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymas ir turto perdavimas (pagal CK 6.181 str. 3, 4, 5 d.) yra laikytinos būtinomis sąlygomis, kad pasirašytas susitarimas būtų laikomas sudaryta nuomos sutartimi. Toks sutarties įsigaliojimo momentas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad abi šalys žinojo, jog patalpas neteisėtai naudoja tretysis asmuo UAB ,,Panfarma“. Pasirašyta šalių nuomos sutartis neįsigaliojo, nes nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas.
2. Teismas netinkamai aiškino šalių pasirašytą sutartį. Pagal savo esmę ir prasmę 2003 m. vasario 5 d. sutartis laikytina preliminariąja sutartimi. Šioje preliminariojoje sutartyje buvo numatytas 10 dienų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (sutarties 8.1 p.). Kadangi šalys pagrindinės sutarties per nustatytą terminą nesudarė, todėl pareiga sudaryti sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Šalys ir po sutartyje nustatyto termino, skirto patalpoms perduoti, siekė sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų atsakovui manyti, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl preliminarioji sutartis vienašališku atsakovo sprendimu buvo nutraukta.
3. Pagal CK 6.165 straipsnio ketvirtąją dalį atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties ir jos nevengė sudaryti, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (patalpas be pagrindo atsisakė atlaisvinti AB ,,Panfarma“), negalėjo realiai perduoti patalpų ir tuo pačiu pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo akto.
4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 15 309,66 Lt už dalyvavimą ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurse. Pagal 2001 m. gruodžio 14 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1524 22 punktą pradinis konkurso įnašas nėra grąžinamas asmeniui, kuris laimėjo konkursą, tačiau atsisakė sudaryti nuomos sutartį.
5. Ieškovas teismui nepateikė oficialių, mokesčių inspekcijos patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl teismas nepagrįstai nustatė nuostolius remdamasis tik ieškovo pateikta pažyma (b.l. 127).
6. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos (neteisėto neveikimo). Atsakovas siekė, kad sutartis būtų įvykdyta, tačiau pats ieškovas atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Atsakovas nėra kaltas dėl išnuomotų patalpų neperdavimo ieškovui, nuostoliai ieškovui atsirado dėl trečiojo asmens AB ,,Panfarma“ neteisėtų veiksmų, todėl nuostolius ieškovui turėtų atlyginti tretysis asmuo (CK 6.253 str.).
7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstai žyminį mokestį priteisė iš atsakovo, nes atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 str. 2, 3 d.). Ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo atmestas, o reikalavimas dėl 17 690 103 Lt nuostolių priteisimo patenkintas tik iš dalies – priteisiant 312 462,81 Lt, tai yra ieškovui buvo priteista ne daugiau kaip 2 procentai prašomos sumos, todėl visos bylinėjimosi išlaidas turėjo būti priteistos iš ieškovo.
8. Teismas civilinės bylos nagrinėjimą turėjo sustabdyti CPK 163 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu pagrindu, nes Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl suklastotų dokumentų pateikimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Apotheca“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovas – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, todėl teisėjų kolegija, tikrindama priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apsiriboja šio skundo ribomis, plačiau neanalizuodama aplinkybių dėl pareikšto ieškinio dydžio.
Nagrinėjamas ginčas yra kildinamas iš ieškovo su atsakovu 2003 m. vasario 5 d. pasirašytos ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties (b.l. 12), jos atitinkamų punktų aiškinimo. Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Minėta šalių tarpusavio sutartis sudaryta atsakovo skelbto viešojo konkurso išdavoje. Todėl aiškinant sutartį ir jos šalių tikrąją valią bei ketinimus, svarbu atsižvelgti ir į konkursą reglamentuojančius teisės aktus, jų tikslą ir turinį.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus skelbtas viešas konkursas dėl 303,47 kv.m. negyvenamųjų patalpų nuomos buvo organizuojamas pagal 2001 m. gruodžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 25 punktas įpareigoja turto valdytoją, pasirašiusį nuomos sutartį, perduoti turto nuomos konkurso laimėtojui nuomojamą turtą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Analogiškas reikalavimas įrašytas ir šalių nuomos sutarties 8.1 punkte, kuriame pasakyta, kad nuomotojas (Panevėžio miesto savivaldybės taryba) įsipareigoja per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo perduoti nuomininkui (UAB ,,Korio vaistinė“, šiuo metu – UAB ,,Apotheca“) nuomojamą turtą pagal perdavimo ir priėmimo aktą, kuris yra šios sutarties priedas. Iš šių tiek norminiame akte, tiek sutartyje įtvirtintų nuostatų akivaizdu, kad šalies, dalyvavusios konkurse, pagrindinis tikslas – gauti patalpas. Nėra prasmės ir logikos aiškinti šalies valią taip, kaip nurodo apeliantas – neva ieškovas buvo informuotas, jog patalpos užimtos ir sutiko laukti iki jos bus palaisvintos. Toks aiškinimas neatitiktų pačio konkurso esmės – konkurso dalyvis, žinodamas nuostatą, kad jam nustatytu laiku bus perduotas turtas, pagrįstai tikisi gauti tai, dėl ko jis ir dalyvavo konkurse. Būtent su turto perdavimu nustatytu laiku jis ir sieja savo lūkesčius vystyti numatytą veiklą, gauti pelno ir pan. Teismas padarė teisingą išvadą, jog ta aplinkybė, kad patalpos, dėl kurių nuomos skelbtas viešas konkursas, buvo užimtos, aiškintina kaip atsakovo prisiimta rizika dėl sutarties sąlygų netinkamo vykdymo.
Apelianto nuoroda į sutarties 18 punktą, kuris, anot jo, neatitinka standartinių sutarties sąlygų, nurodančių, jog sutartis galioja nuo pasirašymo dienos, šiuo atveju nustatantį, kad ginčo sutartis įsigalioja nuo ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, neduoda pagrindo aiškinti kitaip, nei minėta, šalių tikrąją valią ir sutarties 8.1 punktą. Negalima sutikti su apelianto pozicija, kad sutarties 18 punktas ir 8.1 punktas vienas kitam prieštarauja ir kad sutartis neįsigaliojo dėl perdavimo-priėmimo akto nepasirašymo. Visų pirma, kaip jau buvo pasakyta, patalpų nuomos konkurse dalyvavusiai ir jį laimėjusiai šaliai nebūtų tikslinga numatyti tokias sąlygas, kurios realiai trukdytų naudotis išnuomojamu turtu keletą mėnesių ar net metų. Be to, sutarties 18 punkte nurodyta aplinkybė, kad sutartis įsigalioja nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, nepašalina 8.1 punkte numatytos nuomotojo pareigos per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti išnuomotą turtą. Logiškas ir tikėtinas šiuo atveju, ieškovo atstovo aiškinimas, kad 18 punkte numatyta minėta sąlyga buvo įrašyta sutartyje tam, kad nuompinigiai būtų skaičiuojami ne nuo 2003 m. vasario 5 d., t.y. sutarties pasirašymo dienos, bet nuo tos dienos (per 10 dienų terminą), kai bus perduotos patalpos. Todėl šios sąlygos viena kitai neprieštarauja ir neduoda pagrindo išvadai, kad nuomotojas (atsakovas) buvo atleistas nuo pareigos per sutartyje numatytą terminą – 10 dienų perduoti patalpas nuomininkui (ieškovui).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, esmingai pažeidęs šalių sutarties sąlygas (neperdavęs nustatytu terminu išnuomotų patalpų), privalo atlyginti ieškovui dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius. Negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės jo nurodyta aplinkybė, kad patalpos ieškovui nebuvo perduotos ne dėl jo kaltės, o dėl trečiojo asmens – AB ,,Panfarma“ kaltės ir kad vyko teisminis procesas dėl trečiojo asmens iškeldinimo ir ieškovas apie tai žinojo. Ieškovas sutartį dėl patalpų nuomos sudarė ne su trečiuoju asmeniu, o su atsakovu. Dėl sutarties netinkamo vykdymo atsakomybė kyla tik sutarties šalims (CK 6.256 str. 1 d., 6.257 str.).
Dėl trečiojo asmens veiksmų sutarties šalis nuo atsakomybės gali būti atleista tik tuomet, kai atliekami veiksmai (veikimas ar neveikimas) asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako (CK 6.253 str. 1 d., 4 d.). Ši norma taikoma tik jeigu atsakovas pagal įstatymą ar sutartį neprivalo atsakyti už trečiojo asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju, atsakovas buvo atsakingas už tai, kad prieš skelbiant viešą konkursą, patalpos, dėl kurių skelbiamas konkursas, būtų palaisvintos. Trečiajam asmeniui laiku nepalaisvinus patalpų, atsakovas tapo pats už tai atsakingas, dėl ko jis ir ėmėsi veiksmų iškeldinti trečiąjį asmenį. Ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės pagal minėtąją teisės normą. Pažymėtina, kad atsakovas, iškeldindamas teismine tvarka trečiąjį asmenį iš ginčo patalpų, prisiteisė iš jo turėtus nuostolius – 400 000 litų, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis pagal šalių sutartį. Tuo atsakovas pripažino sutarties sudarymą ir jos įsigaliojimą nuo pasirašymo momento, ką jis šiuo metu ir ginčija, bandydamas sau naudinga linkme aiškinti sutarties 18 punktą.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovą atsakingu dėl ieškovui atsiradusių nuostolių ir pagrįstai tenkino šią ieškinio dalį. Teismas nurodė, kad ieškovo nuostoliais jis laiko ginčo patalpų neperdavimą pagal sutartį vienerius metus ir 3 mėnesius ir už šį laikotarpį ieškovo negautą pelną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai dėl nuostolių dydžio. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktos pažymos (b.l. 127), kuria rėmėsi teismas, dėl ieškovo gauto grynojo pelno. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, paneigiančių ieškovo pateiktus paskaičiavimus, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl nepagrįstai priteistos nuostolių sumos.
Nepagrįstu teisėjų kolegija laiko ir apeliacinio skundo argumentą, kad neteisingai priteista 15 309,66 Lt suma, kaip grąžintinas mokestis už dalyvavimą konkurse. Pagal Taisyklių 21 punktą, pradinis turto nuomos konkurso laimėtojo įnašas įskaitomas į nuompinigius. Įnašas negrąžinamas, jei laimėtojas per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos nesudaro nuomos sutarties (Taisyklių 22 punktas, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju, konkurso laimėtojas (ieškovas) per nustatytą terminą nuomos sutartį sudarė. Byloje nustatyta, kad dėl nuomos sutarties esminių sąlygų pažeidimo yra kaltas atsakovas, padaręs ieškovui nuostolių. Todėl įmokėta pradinio įnašo suma jam turi būti grąžinta ne pagal Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, o kaip jo turėti nuostoliai dėl atsakovo kaltės, ir teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kad šalių sutartis buvo laikoma preliminariąja sutartimi ir kad ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, teisėjų kolegija plačiau neaptaria, nes šiais motyvais nebuvo grindžiami atsakovo atsikirtimai pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas negali jais remtis ir apeliacinėje instancijoje (CPK 312 str.).
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei bylose, kuriose ginamas valstybės ar savivaldybės interesas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), tačiau nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai nėra atleistas (CPK 93 str.). Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo tik nuo patenkintos ieškinio dalies, tai atitinka įstatymo reikalavimą (CPK 93 str. 2 d.), todėl keisti šios sprendimo dalies nėra pagrindo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Šiai aplinkybei pagrįsti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikta jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo išvadai apie šios bylos ir ikiteisminio tardymo medžiagos precedentinį ryšį (CPK 163 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija dėl nutartyje nurodytų aplinkybių neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.